Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-442-1459-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-11-30
Bylos Nr.: A-442-1459-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas: A. S.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo: R. G.

Kategorijos

12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.A442 - 1459/2009Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovų atstovui J. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. , atstovaujamos advokatės R. P. , apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui (tretysis suinteresuotasis asmuo R. G. ) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 419; panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3191 „Dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre“; panaikinti 2007 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“; panaikinti 2007 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“; įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą pagal pareiškėjos 2007 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą registruoti Nekilnojamojo turto registre B. V. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. G. 2007 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamos perrašyti B. V. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune. Nors pareiškimą parašė pareiškėja A. S. kartu su R. G. , atsakovas pareiškimą registravo ir sprendimą priėmė tik R. G. atžvilgiu. Ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi juose nurodomi skirtingi atsisakymo tenkinti 2007 m. rugpjūčio 20 d. prašymą pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. ir 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimus reikalauta pateikti senų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir nereikalaujama pateikti išrašų iš ūkinių knygų. 2007 m. spalio 17 d. sprendimu atsisakoma registruoti nuosavybės teises visiškai kitu pagrindu, apie kurį ankstesniuose sprendimuose neminėta – reikalaujama išrašų iš ūkinių knygų. 2007 m. lapkričio 8 d. VĮ Registrų Centras gavo pareiškėjos ir V. G. 2007 m. lapkričio 6 d. skundą dėl neteisėtų atsakovų sprendimų. 2007 m. gruodžio 5 d. VĮ Registrų Centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu Nr. 419 skundas atmestas. Tačiau šio sprendimo viename egzemplioriuje nurodoma, kad „išnagrinėtas R. G. skundas“, kitame nurodoma, kad „išnagrinėtas A. S. skundas“, nors atskirų skundų jos nepadavė. VĮ Registrų Centro pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas tik R. G. atžvilgiu, nedarant sprendime jokių taisymų. Tačiau šiuos argumentus paneigia faktas, kad tiek 2007 m. gruodžio 18 d. lydraštyje Nr. (1.4./1060)s-9076, skirtame R. G. , tiek to paties numerio lydraštyje, skirtame A. S. , tiek sprendime, skirtame A. S. , A. S. vardas ir pavardė įrašyti ta pačia ranka, neaptariant taisymo. Tokiu būdu, atsakovai, gavę dviejų pareiškėjų pasirašytą pareiškimą ir skundą, priėmę sprendimus tik vieno iš jų – R. G. atžvilgiu, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį, kuris suteikia registratoriui teisę atsisakyti registruoti daiktines teises, bet ne priimti sprendimą vieno ar kito pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėja prašė registruoti B. V. nuosavybės teises. Taigi, sutinkamai su minėto įstatymo 29 straipsniu, turėjo būti priimtas sprendimas dėl prašyme išdėstyto dalyko, o ne sprendimas vienos iš pareiškėjų atžvilgiu. Nekilnojamo turto registro įstatymas nesuteikia teisės vietiniam ar centriniam registratoriui nepriimti sprendimo dėl pareiškėjo prašymo. Taip pat ginčijamame 2007 m. gruodžio 5 d. VĮ Registrų Centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime Nr. 419 nurodoma, kad nebuvo pateiktas išrašas iš ūkinių knygų. Tačiau buvo pateikta Kauno apskrities archyvo 2007 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. (10.6)V 10-2157, kuria archyvas praneša, kad išduoti ūkinių knygų išrašus apie B. V. ūkį Kauno r. Palemone nuo 1956 metų negali, nes Palemono ūkinės knygos iki 1956 ir iki 1959 m. archyvui neperduotos. 1959 m. rugsėjo 30 d. LTSR AT prezidiumo įsaku Palemonas yra Kauno miesto dalis. Visiems žinomas faktas, kad miesto teritorijoje ūkinės knygos nebuvo vedamos. B. V. turėjo 1959 m. gyvenamojo namo projektą, 1964 m. gruodžio 16 d. ir 1967 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimus Nr. 663 ir Nr. 663, 1993 m. vasario 10 d. pažymą dėl žemės sklypo plano, 1993 m. rugpjūčio 24 d. RV/PPB pažymą Nr. 819. Šie dokumentai įrodo B. V. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, registruoti nekilnojamieji daiktai – gyvenamas namas lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamųjų daiktų registracija atlikta 2006 m. lapkričio 13 d. Senų statinių patikrinimo aktu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3191 ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriais buvo atidėtas nekilnojamųjų daiktų įregistravimas. 1964 m. gruodžio 16 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimas Nr. 663 ir 1967 m. gruodžio 6 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimo Nr. 663 pakeitimas, kurių pagrindu buvo skirtas 0,06 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. , negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisių į ginčo statinius atsiradimo faktą, kurio pagrindu būtų galima į Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti B. V. nuosavybės teises į statinius. Kiti pareiškėjų pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina B. V. nuosavybės teisių į statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiradimo. Tokiu būdu, Nekilnojamojo turto registre yra duomenys, kad B. V. į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės nėra įregistruotos, nes nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. prašė skundą tenkinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3191 ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriais buvo atidėtas nekilnojamųjų daiktų įregistravimas, kadangi pareiškimo reikalavimas šioje dalyje yra patenkintas ir šioje dalyje nėra ginčo dalyko (Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės duomenys patvirtina, kad adresu Kalnelio g. 14, Kaune, registruoti nekilnojamieji daiktai – gyvenamas namas lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamųjų daiktų registracija atlikta 2006 m. lapkričio 13 d. Senų statinių patikrinimo aktu, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 2 d. raštą Nr. IS-G-G165-417).

Teismas taip pat nusprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Instrukcija dėl teisinės pastatų registracijos Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse ir kurortuose bei 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, sprendimus dėl namų valdų teisinės registracijos priimdavo tik atitinkamas DŽDT VK arba teismas. Todėl 1964 m. gruodžio 16 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimas Nr. 663 ir 1967 m. gruodžio 6 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimo Nr. 663 pakeitimas, kuriais buvo skirtas 0,06 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. , nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teisių į statinius atsiradimo faktą, kurio pagrindu būtų galima į Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti B. V. nuosavybės teises į statinius. Kiti pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina B. V. nuosavybės teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad 1985 m. rugpjūčio 26 d. išduota pažyma paveldėjimui, kurioje nurodoma, kad nuosavybės teisės į pastatus nepripažintos, t.y. nuosavybės teisės į statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. niekada nebuvo registruotos, pažyma išduota tik pagal statinių inventorizacijos duomenis. Todėl šie dokumentai negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teises į statinius. Be to, 1993 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 819 L. V. buvo informuota, kad namų valdos bylos duomenimis namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra inventorizuotas gyvenamas namas ir, kad šioje byloje nuosavybės teises įrodančių dokumentų nėra. Tokiu būdu, byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad B. V. į statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės neįregistruotos pagrįstai ir teisėtai, kadangi nepateikti nuosavybės teises į statinius patvirtinantys dokumentai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami sprendimai yra priimti ne pareiškėjos A. S. , o trečiojo suinteresuoto asmens R. G. atžvilgiu, todėl teisines pasekmes jie sukelia ne pareiškėjai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja A. S. , atstovaujama advokatės R. P. , prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimus Nr. 419, priimtus R. G. ir A. S. atžvilgiu; panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3191 „Dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre“; panaikinti 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“; panaikinti 2007 m. spalio 17 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“; įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą pagal pareiškėjos 2007 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą registruoti Nekilnojamojo turto registre B. V. jo – B. V. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, Kalnelio g. 14, Kaune.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus bylos aplinkybių visumą, neatskleidus bylos esmės ir nukrypstant nuo teismų praktikos, be to, sprendimas grindžiamas viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta skundo motyvą dėl R. G. veiksmų jų abiejų interesais ir bendram tikslui pasiekti, kuri veikė su jos žinia ir gavusi jos pritarimą, kas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1, 2 dalių turinį ir sukelia bendras pasekmes mums abiems. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 ir 27 straipsnius, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovai išsiuntė jai sprendimus nėra pagrindo galvoti, kad sprendimai nebuvo priimti A. S. atžvilgiu.

Teigia, jog iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3191, akivaizdu, kad pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, registro tvarkytojas B. V. nuosavybės teisių registravimo faktą atidėjo iki bus pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtintas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas; registro tvarkytojas B. V. nuosavybės teisių registravimo faktą siejo su minėto akto pateikimu, bet ne su kokiomis kitomis priežastimis. Nurodo, kad 2007 m. spalio 17 d. sprendime nurodytas reikalavimas pateikti išrašus iš ūkinių knygų yra nepagrįstas. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismas taip pat neįvertino, kad išpildžius visus atsakovo, pagal 2007 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3191, 2007 m. rugsėjo 6 d. ir 2007 m. spalio 17 d. sprendimus, reikalavimus, pateikus minėtą aktą, įrodymus apie namų valdos priklausymą miestui, neva buvo įrašyti daikto kadastro duomenys, bet neregistruotos B. V. nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad registras Nr. 20/70435 sudarytas 1961 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad registro tvarkytojas kadastro duomenų įrašymą, jei laikyti, kad jie įrašyti pirmą kartą, pagrįstai tapatino ir siejo su nuosavybės teisių registravimu, taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad senų statinių patikrinimo aktas įrodo statybos teisėtumą. Tačiau mano, kad nepagrįsta išvada, jog, jeigu laikoma, kad statyba teisėta, statytojas nelaikomas savininku. Registro tvarkytojas pastebėjo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatytas 1961 m., o sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. būtent gyvenamojo namo statybai skirtas tik 1964 m. gruodžio 16 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimu Nr. 663. Dviejų gyvenamųjų namų nurodytoje namų valdoje nėra. Teismas neanalizavo, kokiu pagrindu duomenų banke registro tvarkytojas namų valdos teisėtą statytoją B. V. nurodo, ne savininku, bet namų valdos naudotoju. Teismas darydamas išvadą, kad atsakovo sprendimai atidėti B. V. nuosavybės teisių registravimą sprendimuose nurodytais pagrindais yra teisėti, ir netyręs, kodėl atsakovas atsisakė savo pozicijos tapatinti nekilnojamojo daikto registracijos momentą su daiktinių teisių registravimo momentu, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. 3K-3-861/2000, kurioje konstatuota, kad nekilnojamasis turtas registre registruojamas tik vieną kartą – registruojant nuosavybės teisę pirmam savininkui, vėliau, keičiantis turto savininkams ar kitoms daiktinėms teisėms į turtą, yra registruojamas tik teisių į nekilnojamąjį turtą pasikeitimas. Naujai sukurto nekilnojamojo turto objekto įregistravimas ir tuo pačiu momentu nuosavybės teisės įregistravimas nekilnojamojo turto registre būtent ir sudaro nekilnojamojo turto teisių registracijos esmę. Pastatai buvo įregistruoti pagal iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus, atsakovui pripažįstant B. V. , kaip pirmojo savininko, statybos darbų teisėtumą. Registrų centro internetiniame puslapyje nurodoma, kad statybos teisėtumą patvirtina vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai. Tik 1961 m. pastatyto namo savininkui galėjo būti 1964 m. skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. Kad gyvenamasis namas pastatytas teisėtai, ginčo nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad į VĮ Registrų centro Kauno filialą kreipėsi asmeniškai tik R. G. su 2007 m. rugpjūčio 20 d. prašymu, ji nepateikė įstatymų nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo atstovauti A. S. , todėl laikoma, kad A. S. prašymo nepateikė.

Teigia, kad pareiškėja buvo informuota, kad nekilnojamieji daiktai – gyvenamas namas lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Pareiškėjos nepateikia dokumentų, patvirtinančių teisių į statinius atsiradimo, kaip nurodyta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintoje Instrukcijoje dėl teisinės pastatų registracijos Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse ir kurortuose bei 1970 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 2 patvirtintoje Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijoje. Pareiškėjos teikia tik netiesioginiu būdu nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau nei 1949 m. sausio 15 d., nei 1970 m. sausio 4 d. instrukcija registravimo įstaigai nesuteikė teisės spręsti dėl galimumo įregistruoti nuosavybės teises pagal netiesioginiu būdu tą patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad 1964 m. gruodžio 16 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimas Nr. 663 ir 1967 m. gruodžio 6 d. Kauno m. DŽDT VK sprendimo Nr. 663 pakeitimas, kuriais buvo skirtas 0,06 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. , jokiais būdais negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises į statinius. 1985 m. rugpjūčio 26 d. išduota pažyma paveldėjimui, kurioje nurodoma, kad nuosavybės teisės į pastatus nepripažintos, t.y. nuosavybės teisės į statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, B. V. niekada nebuvo registruotos, pažyma išduota tik pagal statinių inventorizacijos duomenis. 1993 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 819 L. V. buvo informuota, kad namų valdos bylos duomenimis namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra inventorizuotas gyvenamas namas ir, kad šioje byloje nuosavybės teises įrodančių dokumentų nėra. B. V. į statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės neįregistruotos, nes nepateikti nuosavybės teises į statinius patvirtinantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teritorinis registratorius – VĮ Registrų centro Kauno filialas kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje 2007 m. rugpjūčio 23 d. įregistravo du R. G. prašymus: 1) Nr. z-2021999, kuriuo buvo prašoma įrašyti nekilnojamųjų daiktų (gyvenamojo namo lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; 2) Nr. z-2022000, kuriuo buvo prašoma įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3191 išnagrinėjo prašymą (kurio registracijos Nr. z-2021999) įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nusprendė atidėti duomenų įrašymą vienam mėnesiui bei paprašė pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtintą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialas išnagrinėjo prašymą (kurio registracijos Nr. z-2022000) įregistruoti nuosavybės teises į statinius ir nusprendė atidėti prašymo vykdymą, kol bus pašalinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. 3191 nurodyti trūkumai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 13 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3191 atidėjo prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nebuvo pateikti visi dokumentai, o prašymo įregistruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centro Kauno filialas negalėjo tenkinti, nes nebuvo įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog registro tvarkytojas B. V. nuosavybės teisių registravimo faktą siejo su Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtinto statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pateikimu.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje yra patenkintas ir šioje dalyje nėra ginčo dalyko, t.y. patenkintas prašymas (kurio registracijos Nr. z-2021999) įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialas atidėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į statinius vykdymą, atidėjimo terminą apibrėždamas ne kalendorine data, bet nurodydamas įvykį, iki kurio prašymo vykdymas buvo atidėtas. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymo vykdymas buvo atidėtas iš esmės iki, kol bus išspręstas prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, įregistravus nekilnojamuosius daiktus, prašymo įregistruoti nuosavybės teises į statinius vykdymas buvo atnaujintas. Tą patvirtina ir tai, kad dėl to paties prašymo (registracijos Nr. z-2022000) VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. spalio 17 d. priėmė kitą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje dalyje ginčo dalyko taip pat nėra.

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. spalio 17 d. sprendimu atidėjo prašymo (kurio registracijos Nr. z-2022000) įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdymą, konstatavęs, kad užsakovo pateiktas senų statinių patikrinimo aktas patvirtina tik statybos teisėtumą, bet nepatvirtina nuosavybės teisių į pastatus atsiradimo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis nustato prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Įstatymo 22 straipsnis numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Iš esmės analogiškas nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.255 straipsnyje.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje užregistruoto prašymo Nr. z-2022000, prie prašymo buvo pateikti dokumentai: 2007 m. rugpjūčio 20 d. asmens pareiškimas, notaro liudijimai 3784 ir G-6102, 1964 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 663, 1967 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 663, plano ištraukos, 1993 m. vasario 10 d. raštas dėl žemės išskyrimo, 1993 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. 819, 2006 m. lapkričio 13 d. senų statinių patikrinimo aktas, registro išrašas, mirties liudijimai, sutuoktuvių (santuokos) liudijimai, gimimo liudijimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius šiuos bei kitus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pateikti dokumentai nepatvirtina B. V. nuosavybės teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiradimo. Kauno m. DŽDT VK 1964 m. gruodžio 16 d. ir 1967 m. gruodžio 6 d. sprendimai patvirtina, jog B. V. buvo skirtas 0,06 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau nepatvirtina nuosavybės teisių į statinius atsiradimo fakto. Šių sprendimų priėmimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Instrukcija dėl teisinės pastatų registracijos Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse ir kurortuose. Vėliau iš esmės analogiškai tuos pačius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remiantis šiomis instrukcijomis, klausimą dėl galimybės registruoti statinį remiantis dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais šią teisę, kiekvienu atskiru atveju sprendė atitinkamas DŽDT VK arba teismas. Tuo tarpu byloje esančiais Kauno m. DŽDT VK 1964 m. gruodžio 16 d. ir 1967 m. gruodžio 6 d. sprendimais tokie klausimai spręsti nebuvo, kaip minėta šiais sprendimais B. V. tik buvo skirtas žemės sklypas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šie Kauno m. DŽDT VK sprendimai nepatvirtina nuosavybės teisių į statinius atsiradimo fakto.

Nekilnojamųjų daiktų (gyvenamasis namas lAlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), į kuriuos pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises, registracija atlikta 2006 m. lapkričio 13 d. Senų statinių patikrinimo aktu bei atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. raštą Nr. IS-G-G165-417. Šie dokumentai taip pat nelaikytini dokumentais, kuriais remiantis būtų pagrindas registruoti daiktines teises į pastatus nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti, Senų statinių patikrinimo aktu daroma išvada, kad statiniai gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepatvirtina nuosavybės teisių į pastatus atsiradimo. Kiti byloje esantys dokumentai taip pat nepatvirtina B. V. nuosavybės teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiradimo. Priešingai byloje yra 1985 m. rugsėjo 26 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad nuosavybės teisės į pastatus nepripažintos, t.y. nuosavybės teisės į statinius Kalnelių g. 14, Kaune, B. V. nebuvo registruotos. Be to 1993 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 819 L. V. buvo informuota, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra inventorizuotas gyvenamas namas ir, kad šioje byloje nuosavybės teises įrodančių dokumentų nėra.

Pastebėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės registratoriui įregistruoti nuosavybės teisių remiantis netiesioginiu būdu šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad jeigu laikoma, kad statyba teisėta, statytojas laikomas savininku, nes tik savininkas galėjo statyti teisėtai, laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad B. V. į statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės neįregistruotos pagrįstai ir teisėtai, kadangi nepateikti nuosavybės teises į statinius patvirtinantys dokumentai.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius nepagrįstai savo sprendimuose remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kuriuo patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 1 punkte nurodyta, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Registre. Taigi minėtas dokumentas taikomas, siekiant įregistruoti statinius, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje. Tuo tarpu pastatai, į kuriuos nuosavybės teises siekia įregistruoti pareiškėja, jų pastatymo (1961 metais) metu buvo ne kaimo, o miesto teritorijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju registratorius neįregistravo nuosavybės teisių (sprendimo priėmimą atidėjo) ne minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, o konstatavo, kad pateiktas senų statinių patikrinimo aktas patvirtina tik statybos teisėtumą, bet nepatvirtina nuosavybės teisių į pastatus atsiradimo, t.y. nusprendė, kad nebuvo pateikti nuosavybės teises į statinius patvirtinantys dokumentai. Teismui konstatavus, kad pateikti dokumentai nepatvirtina B. V. nuosavybės teisių į statinius, todėl tenkinti prašymą įregistruoti nuosavybės teises nebuvo pagrindo, aplinkybė, jog registratorius daro nuorodą į nagrinėjamu atveju netaikomą aktą, nesudaro pagrindo per se registratoriaus sprendimų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami sprendimai yra priimti ne pareiškėjos A. S. , o trečiojo suinteresuoto asmens R. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su šia teismo pozicija, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teisines pasekmes šie sprendimai sukelia ne tik trečiajam suinteresuotam asmeniui, bet ir pareiškėjai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek R. G. , tiek A. S. siekia įgyvendinti paveldėjimo teises į B. V. turtą, todėl jos abi siekia įregistruoti B. V. nuosavybės teisės į statinius. Taigi nepriklausomai nuo to, pagal kurios iš jų prašymą priimtas sprendimas, jis sukelia teisines pasekmes joms abiems.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasDainius Raižys