- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1568/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vaitvilė“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-835-124/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaitvilė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Salbinus“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Vaitvilė“ bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 27 000 Lt skolą ir 2 901,30 Lt delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Vaitvilė“ bankroto bylą. Atsakovas dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti atsakovui. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino 2010 m. gegužės 3 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ieškovas tinkamai laikėsi ikiteisminės tvarkos, todėl nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą naikintina.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Vaitvilė“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kai nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo praėjo du mėnesiai, o atsakovas apie šį procesą žino daugiau nei tris mėnesius, klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo prarado savo reikšmę. Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. birželio 18 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neapmokėjo, likdamas skolingas 27 000 Lt skolos ir 2 901,30 Lt delspinigių. Nors atsakovas teigė, kad nei minėtoje sutartyje, nei PVM sąskaitose faktūrose nenumatytas atsiskaitymo terminas, teismas sprendė, jog įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs, nes ieškovas įsiskolinimą reikalavo padengti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 197 756 Lt, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudarė 194 270 Lt. Atsakovo įsipareigojimai minėtai dienai sudarė 231 813 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai). Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtą iš esmės sudaro debitoriniai įsipareigojimai: Rusijos įmonė OOO „Baza stekla“ atsakovui yra skolinga 100 287,20 Lt, kuriuos įsipareigojo atsakovui sumokėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kita Rusijos įmonė OOO „Balt-Avto-Treid“ atsakovui yra skolinga 41 017,75 Lt, kuriuos įsipareigojo atsakovui sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Atsakovo akcininkas Č. P. suteikė atsakovui paskolą apyvartinėms lėšoms, negrąžintos paskolos likutis 2010 m. birželio 8 d. yra 151 821,28 Lt. Pagal tarpinės finansinės atskaitomybės duomenis 2009 m. birželio 1 d. atsakovo įsipareigojimai, mokėtini vienerių metų laikotarpyje, sumažėjo iki 179 125 Lt, kas, teismo vertinimu, rodo atsakovo mokumo atkūrimą. Didžiausią atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dalį sudaro įsipareigojimai vieninteliam atsakovo akcininkui Č. P., t. y. 151 821,28 Lt. Paskolos grąžinimo terminas numatytas 2011 m. liepos 20 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d., o ne šiais metais. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 29 901,30 Lt (t. y. ieškovo reikalavimas) ir jie neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (197 756 Lt).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Salbinus“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą. Visų pirmą, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ieškovui. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis nevykdo veiklos, neturi finansinių išteklių atsiskaityti su ieškovu, nes atsakovui yra skolingos dvi Rusijos įmonės. Antra, pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turimo turto vertė buvo 197 756 Lt, kurią iš esmės sudarė debitoriniai įsiskolinimai – 194 270 Lt. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas šioje byloje buvo pripažinęs atsakovą nemokiu ir iškėlęs bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (231 813 Lt) viršija visą į jo balansą įrašyto turto vertę (197 756 Lt). Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi tais pačiais duomenimis, tačiau padarė priešingą išvadą, kad atsakovas yra mokus. Ieškovo nuomone, atsakovo galimybė išieškoti skolas iš Rusijos įmonių abejotina ir šie debitoriniai įsiskolinimai negali būti vertinami kaip realus atsakovo turtas. Atsakovo direktorius Č. P. teismo posėdyje nurodė, kad Rusijos įmonės skolingos atsakovui nuo 2007 ir 2008 m. Ieškovo teigimu, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 2010 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, sudaro 179 125 Lt, t. y. viršija atsakovo balanse įrašyto turto vertę. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo akcininko pateiktomis paskolų sutartimis, o ne atsakovo balanso duomenimis, kuris yra pagrindinė ir viešai skelbiama atsakovo finansinė ataskaita, kurioje nurodyto duomenys vertintini kaip pagrįsti ir tikslūs. Nepagrįsta yra atsakovo pozicija, kad atsakovo akcininko atsakovui suteiktos ilgalaikės paskolos įrašytos į trumpalaikius įsipareigojimus. Atsakovas netikslino savo balanso, nors tokią teisę turėjo, be to, analogiškos apimties trumpalaikius įsipareigojimus įrašė į 2010 m. gegužės 31 d. balansą. Minėtos paskolų sutartys yra pasirašytos vieno asmens, t. y. atsakovo direktoriaus ir akcininko Č. P., todėl neatmestina aplinkybė, kad sutarčių sąlygos galėjo būti pakoreguotos, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pats pripažįsta, kad neturi jokio turto, jo veikla yra sustabdyta (atsakovas išregistruotas iš PVM mokėtojų registro), atsakovas yra atleidęs visus darbuotojus, išskyrus direktorių. Atsakovo teiginys, kad veikla bus atnaujinta panaudojus iš Rusijos įmonių gautas lėtas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Šio aplinkybės rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas įmonės išsaugojimu ir tolimesniu veiklos vykdymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vaitvilė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad akcininko paskola į balanso per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų eilutę buvo įtraukta per klaidą. Bylos esančios paskolos sutartys įrodo, kad jų grąžinimo terminas yra vėlesnis, todėl akcininko paskola neįtrauktina į 2010 m. gegužės 31 d. balansą. Atėmus akcininko paskolą iš balanse nurodytos 179 125 Lt įsipareigojimų sumos, matyti kad įsipareigojimai sudaro tik 27 304 Lt, t. y. 27 000 Lt skola ieškovui ir 304 Lt mokėtinas darbo užmokestis. Taigi, atsakovo įsipareigojimai (27 303 Lt ir 2 901,30 Lt) neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (197 756 Lt). Be to, atsakovas akcentuoja, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Nors teismas šį faktą apibūdino kaip formalų, faktas apie ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo nesilaikymą turėjo būti pagrindu netenkinti ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl atsisakė iškelti bankroto bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Teismas, spręsdamas apie įmonės mokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str., 263 str.), dėl ko, spręsdamas, ar nėra įstatyme numatyto pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str., ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 197 756 Lt, kurio didžiąją dalį (194 270 Lt) sudaro debitorinis įsiskolinimas. Iš tiesų, pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turtas sudarė 197 756 Lt, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudarė 194 270 Lt (b. l. 99). Pagal atsakovo 2010 m. gegužės 31 d. balansą atsakovo turtas sudaro 141 384 Lt, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudaro 141 341 Lt (b. l. 92). Iš atsakovo 2010 m. birželio 14 d. paaiškinimo matyti, kad atsakovui yra skolingos dvi Rusijos įmonės: OOO „Baza stekla“ (100 287,20 Lt skola) ir OOO „Balt-Avto-Treid“ (41 017,75 Lt skola) (b. l. 82). Iš atsakovo direktoriaus paaiškinimų matyti, kad minėtų Rusijos įmonių skolos atsakovui yra pradelstos, tačiau yra sudaryti susitarimai dėl skolų padengimo terminų. OOO „Balt-Avto-Treid“ 2010 m. birželio 22 d. raštu įsipareigojo savo skolą atsakovui padengti iki 2010 m. rusėjo 15 d. (b .l .97). Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad minėtas įsipareigojimas buvo įvykdytas. Atsakovas nurodė, kad kita Rusijos įmonė įsipareigojo skolą atsakovui padengti iki 2010 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovas nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra reali galimybė minėtas skolas išsiieškoti. Be to, atsakovo direktorius 2010 m. birželio 29 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad neketina kreiptis į teismą dėl skolų iš Rusijos įmonių priteisimo (b. l. 102-106). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šis debitorinis įsiskolinimas (141 304,95 Lt) negali būti vertinamas kaip realus atsakovo turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę. Iš atsakovo balanse nurodytos turto vertės (141 384 Lt) atėmus debitorinį įsiskolinimą (141 304,95 Lt), kuris, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip realus atsakovo turtas, atsakovo turimo turto vertė yra 79 Lt.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo pradelstus įsipareigojimus, t. y. 29 901,30 Lt, kuriuos sudaro atsakovo skola ir delspinigiai ieškovui. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovo turimo turto vertė yra tik 79 Lt, nepagrįsta yra teismo išvada, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija į jo balansą įrašyto turto vertės.
Be to, atsakovo direktorius 2010 m. birželio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad įmonė negali atsiskaityti su ieškovu, įmonės veikla yra sustabdyta, atleisti visi darbuotojai, išskyrus direktorių. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas yra susidūręs su nuolatiniais, o ne laikinais finansiniais sunkumais, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, kai nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo praėjo du mėnesiai, o atsakovas apie šį procesą žino daugiau nei tris mėnesius, klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo prarado savo reikšmę.
ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Vaitvilė“ bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vaitvilė“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.