- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- I-2627-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00602-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. sausio 25 sprendimą Nr. (6.5) I-469; 2) priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2013 metų – 1 932,90 Eur.
Paaiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir sumažinta, todėl prašė priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nenustačius kompensavimo mechanizmo yra pažeidžiama jos teisė į teisingą pensijinį aprūpinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad pareiškėjai valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.
Pažymėjo, kad pagal Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2015 m. sausio 1 d. (ir galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d.), jei asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių pensiją ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Vidaus reikalų ministerija, o moka VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal VSDFV direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ 1.1. punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministerijos paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų priedų už tarnybą mokėjimo funkciją nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir Utenos skyrius). Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, Utenos skyrius, nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdydamas Vidaus reikalų ministerijos paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkciją ir tęsdamas pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą, nebetaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota ir Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2010 m. gruodžio 20 d., kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms pratęstas 2012 metams, ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2012 m. gruodžio 20 d., kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas minėtoms pensijoms pratęstas 2013 metams, taip pat buvo pripažinti neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nurodė, kad Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatyme nenustatytas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių kompensavimas, VSDFV 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (6.5) I-469 nusprendė, jog pareiškėjos 2017 m. sausio 7 d. prašymo motyvais nėra teisinio pagrindo įpareigoti Utenos skyrių kompensuoti jai 2010–2013 metais Vidaus reikalų ministerijos sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Atsiliepimas
Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės VSDFV pateiktame atsiliepime.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją, galiojusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 27 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d., 2010m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Tiek pati pareiškėja, tiek VSDFV nurodė, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, pareiškėjai buvo išmokėta 3 714,49 Eur (12 825,42 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja į VSDFV kreipėsi, prašydama išmokėti jai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai ir tvirtino, kad ši suma jai turi būti kompensuota.
Motyvuojamoji dalis
Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažino neprieštaraujančiomis Konstitucijai ir tirdamas minėtas nuostatas konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinama ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Taigi, sąvoka „dideliu mastu“ išaiškinta, Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatyme kompensavimas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių nenustatytas, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos argumentas, jog jai turi būti kompensuota pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atmestina.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas VSDFV sprendimas yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais, Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatymo nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo teisėtas, taigi, analogiška VSDFV išvada yra pagrįsta ir teisėta. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VSDFV sprendimą nėra, todėl visas pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.