- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 1-7-266/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-00533-2006-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Civilinis atsakovas
- AB Lietuvos draudimas
- Kaltinamasis
- Ž. Š.
- Advokatai
- Vida Leonovienė
Dalyvaujant prokurorui V. J., nukentėjusiajai R. L., jos atstovei advokatei V. B., civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas“ atstovei V. K.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, senatvės pensininkė, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Anykščių r., , neteista, kaltinama pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. Š. 2006 m. (duomenys neskelbtini) 7 val. 40 min. vairuodama savo automobilį “O. K.” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama Anykščiuose, Vilniaus gatve ties namu Nr. 21, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų “Kelių eismo taisyklių” 53, 172, 173 punktų reikalavimus, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui ir nepadarytų žalos turtui, nesulėtino transporto priemonės greičio bei neapvažiavo priekyje buvusios kliūties, automobilio priekine dalimi partrenkė ant važiuojamosios kelio dalies prie dešiniojo šaligatvio dirbusią, ryškiaspalvę įspėjamąją liemenę vilkinčią kelio darbininkę R. L., padarydama jai muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžį, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, dešinio klubo sąnario gūžduobės priekinės dalies lūžimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
K. Ž. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini) apie 8 val. ji savo automobiliu „O. K.“ važiavo iš poliklinikos Vilniaus gatve, Anykščių mieste. Ji matė prie dešiniojo šaligatvio atremtą kelio darbus žymintį kelio ženklą. Nuo šio ženklo apie 40 m. atstumu į priekį kelio darbininkė R. L., vilkinti ryškią šviesą atspindinčią liemenę, pasilenkusi kažką darė , veidu pasisukusi į šaligatvį, ne toliau kaip per žingsnį nuo jo. Automobilį ji vairavo apie 20-30 km/h greičiu. Kelio darbininkės ji nestebėjo, žiūrėjo į kairę gatvės pusę, nes ten , ant šaligatvio stovėjo vaikai. Važiavo arčiau ašinės linijos, taip palikdama vietos kelio darbininkei. Artėdama prie jos, kelio darbininkės nestebėjo, jos nesaugojo, nes joms yra išaiškinta kaip ji gatvėje turi elgtis. Pravažiuojant pro kelio darbininkę R. L., jai pro priekinį automobilio stiklą praskrido šluota ir pasigirdo duslus smūgis, skilo automobilio priekinis stiklas. Šiek tiek pasukusi į dešinę pusę ji sustabdė automobilį, pamatė suaižėjusį stiklą ir suprato, jog kažkas atsitiko. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad R. L. veidas kraujuotas, kažkokie žmonės paėmę ją už rankų sodina ant šaligatvio. Tik tuomet ji suprato, kad kliudė ją automobiliu. Ji nematė kaip nukentėjusiąja kliudė . Matė tik praskriejančią šluotos kotą . Išdužo automobilio dešinės pusės žibinto stiklas, ji nežino dėl ko jis išdužo , bei suaižėjo priekinio stiklo dešinė pusė Kalta ji neprisipažįsta, nes mano, kad R. L. dirbdama pakišo šluotos kotą jai po automobilio ratais ir neatsilaikiusi pati užkrito ant jos automobilio. Pravažiuojama pro valytoją, jai buvo palikusi apie du metrus atstumą, todėl negalėjo jos kliudyti. Pareikšto ieškinio nepripažino, nes nėra kalta.
N. R. L. parodė, jog valytoja ji dirba 14 metų , dirba pagal instrukciją. 2006 m. spalio 3 d. apie 7 val. 40 min. ji dirbo Vilniaus gatvėje. Kaip visuomet prie šaligatvio pastatė ženklą ir su šluota šlavė šiukšles. Dirbo maždaug vieno metro atstumu nuo šaligatvio. Ten ją, dirbančią Vilniaus gatvėje, Anykščiuose, partrenkė automobilis, vairuojamas Ž. Š.. Kaip viskas atsitiko, ji neprisimena. Pamena, kad dirbo vilkėdama ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę, šlavė stovėdama prie pat šaligatvio, ar net lipo ant jo, kai pajuto smūgį į dešinį šoną. Ji nėra kalta dėl šio įvykio. Kalta yra automobilio vairuotoja, kuri ją kliudė dirbančią. Dėl šio įvykio ji gulėjo ligoninėje, ilgai gydėsi ambulatoriškai , sveikata nėra gera, gali tekti operuoti klubo sąnarį. Atliekant ikiteisminį tyrimą , ji byloje nebuvo pateikusi ieškinio, nes manė, jog Ž. Š. jos atsiprašys ir atlygins gera valia žalą. Atidavus bylą į teismą, ji pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir prašo jį tenkinti, priteisti turtinę ir neturtinę žalą solidariai iš draudimo ir iš kaltinamosios Ž. Š.. Kaltinamoji visaip stengiasi išvengti kaltės ir nenori jai atlyginti padarytos žalos, net perrašė savo turtą sūnui.
Liudytojas A. P. parodė, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini). apie 7 val. 40 min., eidamas Vilniaus gatve Anykščiuose, matė kelio darbininkę, kuri vilkėjo ryškią šviesą atspindinčią liemenę. Ji šlavė gatvę būdama ne toliau kaip 1 m atstumu nuo šaligatvio. Tik prasilenkęs su ja, jis išgirdo duslų garsą ir, atsisukęs, pamatė pravažiuojantį automobilį „O. K.“ ir nuo jo variklio dangčio slystančią valytoją. Ji nukrito ant gatvės netoli šaligatvio. Nukentėjusioji bandė stotis, tačiau jis neleido, ją pasodino ant šaligatvio. Pranešė apie įvykį į budėtojų dalį ir prašė iškvieti greitąją pagalbą, nes nukentėjusiosios galvoje buvo kirstinė žaizda, ji kraujavo. Minėtas automobilis sustojo už 5-10 metrų, iš jo išlipo kaltinamoji. Jis dabar nepamena, ką ji sakė, nes praėjo daugiau nei trys metai. Tuo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuo po įvykio , jis tiksliai nurodė kaltinamosios žodžius po įvykio, todėl jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu prašė laikyti teisingais ir jais remtis. Kur buvo nukentėjusiosios darbo įrankiai pasakyti negali . Atvykus policijos pareigūnų ekipažui , jis paliko įvykio vietą, netrukdė ir nenurodinėjo kaip jiems reikia dirbti. Jis pastebėjo, kad kaltinamosios automobilio šoniniai stiklai buvo aprasoję.
L. M. K. parodė, jog šiuo metu ji visiškai nepamena to įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu,liudytoja nurodė, jog jos parodymai teisingi, nes tuo metu ji galėjo nurodyti visas aplinkybes, ką matė. Apklausiama ji parodė, jog 2006 m. (duomenys neskelbtini) apie 7 val. 40 min. su L. B. ėjo Vilniaus gatvės kairiuoju šaligatviu. Priekyje ji pamatė ant šaligatvio sėdinčią moterį, kuri vilkėjo ryškią liemenę su atšvaitais, jai kraujavo galva. Netoliese stovėjo apgadintas automobilis, jo priekinis stiklas buvo sutrūkinėjęs. Ji suprato, kad įvyko avarija, bet įvykio nematė. Ar įvykio vietoje buvo kokie nors daiktai, ji neprisimena .
Liudytoja L. B. parodė, kad tą rytą, ji kartu su M. K. ėjo į darbą. Einant Vilniaus gatve, ties Buivydaitės muziejumi, ji pamatė priekyje ant šaligatvio sėdinčią R. L., vilkinčią ryškią liemenę su atšvaitais. Ji buvo susiėmusi galvą. Už 25-30 metrų nuo apgadinto automobilio „Opel“ buvo kelio ženklas, žymintis kelio darbus. Automobilis stovėjo apie metrą nuo šaligatvio, jo priekinis stiklas buvo suskilęs. Iš automobilio išlipusi vairuotoja nervinosi dėl to, kas atsitiko. Kažkur ji matė šluotą su kotu, bet kur pasakyti negali, nes neprisimena . Pačio įvykio nematė ir negali pasakyti kaip jis įvyko.
Liudytojas I. M. parodė, kad 2006 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, apie pusę aštuonių ryto, jis savo automobiliu važiavo Vilniaus gatve, Anykščiuose, link miesto centro. Ties laikraščio „Anykšta“ redakcijos pastatu jis pamatė prie dešiniojo šaligatvio dirbančią kelio darbininkę R. L.. Ji buvo su ryškia oranžine liemene, stovėjo gatvėje veidu į šaligatvį iki 1 m atstumu nuo jo. Nuo jos už kelių metrų buvo kelio ženklas žymintis kelio darbus. Važiuodamas paskui raudonos spalvos automobilį “O. K.” jis matė, kad jo vairuotojas staigiai suktelėjo į dešinę ir tuo metu automobilio dešiniuoju kampu kliudė R. L.. Ji prieš smūgį nejudėjo, niekur nėjo, nežengė atgal, stovėjo veidu į šaligatvį ir šlavė. Pralenkdamas raudoną „Opelį“, kliudžiusį R. L., jis matė iš „Opelio“ išlipančią vyresnio amžiaus moterį. Įvykį jis matė aiškiai, nes iš pradžių O. K. vairuotoja aplenkė prie šaligatvio stovėjusį ženklą , važiavo arčiau ašinės linijos.Tuo metu nuo miesto centro atvažinėjo automobilis. Jis mano, jog O. K. vairuotoja išsigando, jog neprasilenks su tuo automobiliu ir suktelėjo į dešinę pusę taip kliudydama dirbančią valytoją ir ją nutrenkdama.
Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamoji jo motina. Tą rytą jam paskambino motina ir pasakė, jog numušė gatvėje žmogų. Jis atvyko į įvykio vietą Vilniaus gatvėje . Motinos automobilio „O. K.“ stovėjo gatvėje , priekiu į miesto centrą, maždaug vidurį gatvė, netoli ašinės linijos. Automobilio buvo suaižėjęs priekinis stiklas, išdužęs priekinis dešinės pusės žibintas ir nulenktas veidrodėlis. Ant stiklo buvo plaukų. Ant šaligatvio krašto, už 2,5 m nuo automobilio galo, buvo kraujo. Netoliese ant gatvės buvo šluota be koto, kibiras, kiek toliau šluotos kotas. Už 40-45 metrų nuo įvykio vietos prie šaligatvio stovėjo ženklas, žymintis kelio darbus . Tuo metu jis įvykio vietos nefotografavo, nes joje dirbo policijos pareigūnai ir manė, jog jie viską tikslai išmatuos. Valytojos įrankius iš įvykio vietos paėmė ne liudytoja N. Ž., o kita moteris, ji buvo tamsiais plaukais. Vėliau , kai vyko tyrimas , ir jis matė, jog pareigūnai netiksliai užfiksavo įvykio vietą , jis įvykio vietą nufotografavo ir nuotraukose nurodė, kur įvyko avarija. Taip pat jis stebėjo po įvykio valytojos R. L. darbą ir jį užfiksavo . Tai darė norėdamas įrodyti, jog ji dirbdama nesilaiko instrukcijos.
L. N. Ž. parodė, kad prieš porą metų ji eidama į darbą,Vilniaus gatvėje, Anykščiuose pametė policijos pareigūnus, čia stovėjo raudonos spalvos automobilis, su pareigūnais bendravo šiek tiek pažįstama moteris, vardu Ž., jos pavardės ji nežino. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad Ž., vairuodama automobilį, kliudė ir sužalojo gatvių valytoją R. L.. Kažkur netoliese buvo jos darbo įrankiai, kuriuos ji norėjo paimti, tačiau pareigūnai to daryti neleido. Tuomet ji nuėjo iki nukentėjusiosios sūnaus, norėjo pranešti apie įvykį, tačiau jo nerado. Kai grįžo atgal , pareigūnai jai liepė paimti darbo įrankius. Ji paėmė semtuvėlį, kibirą, šluotą. Iš kur paėmė šluotą su kotu, ji nepamena, o kibiras buvo ant šaligatvio. Tuo metu jos plaukai buvo nudažyti tamsia spalva. Tikrai ji paėmė valytojos įrankius, o ne kita moteris.
Liudytojas A. B. parodė, jog jis dirba UAB „Ukmergės versmė“ Anykščių filialo direktoriaus pavaduotoju ir kiekvieną rytą apvažiuoja miestą, pažiūri valomas gatves. 2006 m. spalio pradžioje, datos tikslai nebepamena, Vilniaus gatvėje, Anykščiuose, automobiliu buvo partrenkta gatvių valytoja R. L.. Atvykęs į įvykio vietą jis matė automobilį „Opel“, kurio priekinis stiklas buvo sueižėjęs, kažkur ant žemės matė kraują, apie 20 m nuo jo matė kelio ženklą žyminti darbus. Nepažįstama moteris nešė R. L. darbo įrankius - šluotą ir kibirą. Šluota buvo su kotu . Jis neprašė žmogaus surinkti valytojos darbo įrankius. Juos paėmė jam nepažįstama moteris. Ligoninėje jis iš karto aplankė R. L.. Ji buvo šoko būsenoje, nieko apie įvykį nepasakojo.
L. M. M. parodė, jog nei nukentėjusiosios , nei kaltinamosios jis nepažįsta. Eismo įvykio vietoje nebuvo ir nieko apie jį nežino.
Liudytojas E. B. , policijos pareigūnas, parodė, jog jis neprisimena apie tokį ir nieko negali pasakyti.
Liudytojas G. B., policijos pareigūnas, parodė, jog jis netyrė šio įvykio , nes jam neįeina į jo pareigas , tik girdėjo iš kolegų, jog nutrenkta kelio darbininkė.
E. G. S. patvirtino byloje duotą išvadą dėl R. L. padarytų sužalojimų ir jų mechanizmo ir paaiškino, jog ištyrus pateiktus įrodymus nustatyta, jog automobilis O. K. autoįvykio metu priekinės dalies dešine puse, žibinto sritimi trenkė į nukentėjusiosios R. L. gaktikaulio dešiniųjų šakų sritį, esant nukentėjusiajai vertikalioje padėtyje. Po pirminio kontakto nukentėjusioji buvo bloškiama ant automobilio variklio dangčio dešiniojo krašto ir krūtinės ląstos dešine puse bei galvos dešiniojo smilkinio sritimi trenkėsi į automobilio stiklo dešinį kraštą, dėl ko nukentėjusiajai lūžo dešinės pusės šeštas šonkaulis, buvo padaryta muštinė žaizda dešiniajame smilkinyje ir buvo sukrėstos smegenys. Po atsitrenkimo į automobilio priekinį stiklą, nukentėjusioji krisdama nuo automobilio priekinės dalies per dešinį šoną galėjo taip pat nulaužti automobilio priekinės dalies išorinį galinio vaizdo veidrodėlio tvirtinimą. Nukentėjusioji trenkimo automobilio metu buvo stovimoje padėtyje, dešiniu šonu pasisukusi į automobilio priekinę dalį. Vėliau kompiuterinio tyrimo metu buvo nustatyta dešinio sąnario gūžduobės priekinės dalies lūžimo linija su konsolidacijos požymiais , kuri buvo padaryta šios avarijos metu.
E. V. Š. patvirtino byloje pateiktą išvadą ir parodė, jog tyrimą atliko pagal pateiktą medžiagą ir nustatė, jog kaltinamosios automobilis „O. K.“ važiuodamas link miesto centro, priekinės dalies dešiniuoju kraštu partrenkė ant gatvės važiuojamosios dalies, prie dešinio šaligatvio dirbusią nukentėjusiąją ir ją sužalojo. To nebūtų įvykę, jei kaltinamoji būtų važiavusi arčiau ašinės linijos . Nukentėjusiosios veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatė. Automobilio vairuotojas, pamatęs dirbantį gatvėje asmenį, privalo nuo jo pasitraukti kuo toliau, nesvarbu ar yra gatvėje ženklas, žymintis valytojos darbą , ar ne. Pastatytas ženklas tai yra tik formalumas. Ekspertas nurodė, jog pilnai tikėtina, jog pro priekinį langą vairuotoja matė praskriejančią šluotą, nes smūgio momentu nukentėjusiosios padėtis keičiasi. Jeigu tuo metu žmogus turėjo rankose kažkokį daiktą, tai smūgio metu jis krenta iš rankų. Išvadoje jie nustatė, jog nukentėjusioji buvo partrenkta apie 1,80 m. nuo šaligatvio krašto, o automobilis važiavo apie 1,50 m. nuo bordiūro. Norint išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, turi būti pasirinktas priimtinas atstumas 2.50 m, važiuojant 20-30 km/val. greičiu . Šis įvykis su standartinėmis partrenkimo fazėmis ir tikėtina, jog nukentėjusioji buvo trenkta dešiniojo žibinto priekine dalimi, tai buvo pirminis kontaktas. Antrinis kontaktas būtų užmetimas ne ant variklio dangčio, o ant jo krašto, ant priekinio dešiniojo sparno, su tolimesniu atsitrenkimu galva į stiklą, nes ant stiklo buvo likę plaukų. Tokios fazės vyksta važiuojant iki 50 km. val. greičiu. Jei būna didesnis greitis, tai pėstysis yra bloškiamas žymiai aukščiau ir jis kontaktuoja su viršutine stogo briauna . Tada pasekmės būna žymiai sunkesnės. Šiuo atveju, po pirminio smūgio, nukentėjusioji buvo paguldyta ant priekinio dešiniojo sparno ir kontaktavo su priekiniu dešiniu statramsčiu ir stiklo kraštu, o po to ji nukrito ant bordiuro .
Civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas „ atstovė V. K. paaiškino ,jog kaltinamosios automobilis buvo apdraustas. Po įvykio nukentėjusioji į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Kadangi kaltinamoji kaltės nepripažįsta, todėl draudimo bendrovė ir neatlygino nukentėjusiajai žalos. Nukentėjusiosios pateiktą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pripažino tik iš dalies. Pagal įvykio dieną galiojusį draudimo įstatymą, jeigu kaltinamoji Ž. Š. būtų pripažinta kalta, draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėtų 500 eurų arba 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo taip pat tenkintų tik iš dalies, t.y. 280,82 Lt sumai, nes kita prašoma suma nėra pagrįsta. Nukentėjusiosios pateiktus dokumentus vertino gydytojas ekspertas ir jis nustatė, jog dauguma vaistų, kuriuos vartoja nukentėjusioji, nėra susiję su įvykiu. Taip pat nepakanka įrodymų, jog nukentėjusioji turėjo kelionės išlaidų.
Iš byloje esančio 2006 m. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, jog apžiūrint kelių eismo įvykio vietą, nustatyta, kad kelio danga šlapia, oras ūkanotas. Automobilis „O. K.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus gatvėje, Anykščiuose, ties namu, pažymėtu Nr. 21. Nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki šaligatvio 0,9 m, nuo galinės dešinės pusės ašies iki šaligatvio – 1,2 m atstumas. Nuo galinės automobilio ašies 8 m atstumu ant dešiniojo šaligatvio bordiūro 0,6 m dydžio dėmė, panaši į kraują ( 1 t. b. l. 7- 9 ).
Iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, jog apžiūrint automobilį užfiksuoti automobilio „O. K.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai – tai išdužęs dešinės pusės priekinis žibintas , suaižėjusi dešinės pusės priekinio stiklo dalis, nulaužtas dešinės pusės šoninis galinio veidrodėlis (1 t. b. l.10- 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2008-12-10 papildomo apžiūros protokolo matyti, jog papildomai apžiūrėtas automobilis „O. K.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). ( 2 t. b.l. 21-25)
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1960/06 (05) matyti, kad R. L. nustatyta muštinė žaizda dešiniame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, dėl to R. L. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t. b. l. 27).
Iš byloje esančios kompleksinės teismo medicininės – autotechninės ekspertizės akto Nr.11-2655(07) matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog automobilis „O. K.“ eismo įvykio metu pirminiai priekinės dalies dešine puse, žibinto sritimi trenkė į R. L. gaktikaulio dešinių šakų sritį, po pirminio kontakto į dubens sritį, nukentėjusioji buvo bloškiama ant automobilio variklio dangčio dešiniojo krašto ir krūtinės ląstos dešine puse bei galvos dešiniojo smilkinio sritimi trenkėsi į automobili „O. K. priekinio stiklo dešinį kraštą, dėl ko jai lūžo dešinės pusės VI-as šonkaulis, buvo padaryta muštinė 3 cm ilgio muštinė žaizda dešiniame smilkinyje ir buvo sukrėstos smegenys. Nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje, dešiniuoju šonu pasisukusi link automobilio priekinės dalies. (1 t. b.l. 130- 132 ).
Iš byloje esančios kompleksinės teismo medicininės- autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-852 matyti, kad techniniu požiūriu šio autoįvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „O. K.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja Ž. Š., artėdama prie Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo bordiūro dirbusios R. L., nepasitraukė arčiau gatvės važiuojamosios dalies vidurio, kad eismas būtų saugus (1t. b. l. 133- 136 ).
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, , jog kaltinamosios Ž. Š. kaltė , jog ji 2006 m. spalio 3d., vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus , ko pasekmėje buvo nesunkiai sužalota kelio darbininkė R. L. , visiškai įrodyta. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį. Kaltinamoji Ž. Š. neigia savo kaltę. Teigia, jog avarija įvyko dėl pačios nukentėjusiosios kaltės, kuri , valydama gatvę , elgėsi neatsargiai ir pati atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Tokius kaltinamosios Ž. Š. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja nukentėjusiosios R. L., liudytojų A. P., I. M. . N. Ž. parodymams, ekspertų paaiškinimams, kompleksinės teismo medicininės- autotechninės ekspertizės išvadoms. Pati kaltinamoji Ž. Š., duodama teisme parodymus, teigia, jog ji, vairuodama automobilį ir važiuodama gatve, iš tolo matė prie šaligatvio pasilenkusią kelio darbininke. Artėdama prie jos , kaltinamoji nestebėjo pėsčiosios ir jos nesaugojo, sakydama, jog pati pėsčioji žino kaip turi elgtis , o ji stebėjo kitoje gatvės pusėje buvusius vaikus. Nors tie vaikai nekėlė jokios grėsmės eismui. Iš to darytina išvada, jog kaltinamoji artėdama prie nukentėjusiosios , elgėsi neapdairiai ir nesilaikė reikiamo atstumo, kad jos neužkliudytų. Tai nustatė kompleksinė teismo medicinos-autotechninė ekspertizė ir tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Liudytojas I. M. kategoriškai nurodė, jog kaltinamoji važiuodama gatve, pasuko į dešinę pusę ir automobilio priekine dešine dalimi ją kliudė. Liudytojas, policijos pareigūnas, A. P. patvirtino duotus savo parodymus, jog kaltinamoji po įvykio, išlipusi iš automobilio stebėjosi, kaip ji galėjo nematyti kelio darbininkės. Liudytojas patvirtino, jog kaltinamosios automobilio šoniniai langai buvo aprasoję ir tai galėjo trukdyti matymui. Teismui nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymams, nes iki eismo įvykio jie kaltinamosios nepažinojo, su ja jokių reikalų nėra turėję, todėl teismui nėra pagrindo manyti, jog jie teismui duodami parodymus nėra objektyvūs ar kaltinamąją apkalba. Kaltinamoji neprisipažindama kalta , teisminio nagrinėjimo metu pateikė vėliau padarytas eismo įvykio vietos fotonuotraukas ir juose pažymėjo kur įvyko įvykis.(t.3, b.l. 93-95) Teismas priimdamas nuosprendį, nevertina šių kaltinamosios pateiktų nuotraukų ir nesiremia jomis priimdamas teismo nuosprendį, nes jos prieštarauja byloje esančiam įvykio vietos apžiūros protokolui ir įvykio schemai, bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra pačios kaltinamosios subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje yra policijos pareigūno surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas ir įvykio schema. Juose užfiksuota įvykio vieta- automobilis, kraujo dėmė ir nurodyti atstumai. Teismui nėra pagrindo netikėti pareigūno surašytais dokumentais. Jie atitinka nukentėjusiosios R. L., liudytojų A. P., I. M., L. B. parodymams. Kaltinamoji taip pat teismui pateikė kompaktinius diskus, kuriuose jos sūnus A. Š. užfiksavo nukentėjusiosios R. L. darbą gatvėse ir teigė, jog nukentėjusioji, dirbdama savo darbą, nesilaiko eismo saugumo taisyklių . Teismas, priimdamas nuosprendį, nevertina ir nesiremia kompaktinių diskų medžiaga, nes tai nesusiję su autoįvykiu, kurio metu R. L. nukentėjo. Nukentėjusioji R. L. gatvių valytoja dirba 14 metų ir byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ji pažeidinėja gatvių prižiūrėtojos saugos ir sveikatos instrukciją ir už tai yra bausta. Teismas , priimdamas nuosprendį, nesiremia kaltinamosios sūnaus A. Š. duotais parodymais, nes jis nematė įvykio , jis yra artimas asmuo kaltinamajai, todėl , duodamas parodymus gali būti suinteresuotas bylos baigtimi . Liudytojas A. Š. kategoriškai neigė, jog valytojos kibirą ir šluotą paėmė liudytoja N. Ž., sakydamas, jog tai buvo kita moteris. Liudytoja N. Ž. paneigė jo tokius parodymus, nurodydama, jog įvykio vietoje ji surinkto darbo įrankius . Tuo metu ji buvo tamsiai nusidažiusi plaukus, todėl liudytojas galėjo suklysti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant liudytoja N. Ž. teismui būtų davusi neteisingus parodymus . Teisminio nagrinėjimo metu , kaltinamoji reikalavo iškviesti policijos pareigūnus, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą. Teismas gavęs iš policijos atsakymą, kvietė į teismo posėdžius pareigūnus, tačiau pagal kaltinamąją , nei vienas iš jų nebuvo atvykę į įvykio vietą. Šios aplinkybės nėra svarbios nustatant kaltinamosios kaltę dėl šio įvykio , nes atvykę į įvykio vietą pareigūnai surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir nubraižė schemą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir eismo įvykio aplinkybes, visiškai pasitvirtino, jog kaltinamoji Ž. Š. pažeidė tuo metu galiojusių kelių eismo taisyklių 53,172,173 punktų reikalavimus, t.y. nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, nesulėtino transporto priemonės greičio bei neapvažiavo priekyje buvusios kliūties ir automobilio priekine dešine puse nutrenkė prie dešiniojo šaligatvio, ryškiaspalve liemenę dėvėjusią kelio darbininkę R. L..
K. Ž. Š. teisiama pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nebaustas administracine tvarka , padarytos žalos neatlygino , yra pensininkė. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę,, jos turtinę padėtį kaltinamajai skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda
Kaltinamajai Ž. Š. netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. L. pateikė ieškinį ir prašė priteisti jai iš kaltinamosios Ž. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 4443,07 Lt turtinės žalos , 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtas jos išlaidas advokatui 1000 litų.(t.3, b.l. 2-5) Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Turtinė žala, tai išlaidos vaistams , kelionės išlaidos pas gydytojus neįgalumui nustatyti , išlaidos benzinui , dokumentų kopijavimo išlaidos ir išlaidos už tyrimus. Prašydama priteisti 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, jog avarijos metu jai buvo sumušta galva, lūžo šonkaulis, bei buvo sulaužyta dešinio klubo sąnario gūžduobės priekinė dalis. Dėl to ji ne vieną kartą kreipėsi į gydytojus, patyrė skausmus ir nepatogumus. Dėl sužalojimo ji tapo iš dalies darbinga. Dirbant greitai pavargsta , jaučia skausmą nugaros ir klubo srityse. Teisminio nagrinėjimo metu byloje atsakovu patraukus draudimo bendrovę buvo gautas atsakymas iš draudimo bendrovės, jog dėl įvykusios avarijos AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai draudimo išmokų neišmokėjo, nes nėra nustatyta kaltė, vyksta ginčas. Nustačius Ž. Š. kaltę, nukentėjusiajai draudimas išmokėtų 500 eurų arba 1726,40 litų neturtinei žalai atlyginti ir 280,82 litų turtinės žalos. Kaltinamoji iš viso ieškinio nepripažino.
Nukentėjusiosios R. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra 3777,51Lt išlaidos vaistams, kelionės išlaidos benzinui dėl vizitų pas gydytojus neįgalumui nustatyti, procedūroms atlikti, konsultacijoms- 432,86Lt, kelionės bilietai -10,60Lt, kopijavimo išlaidos 1,50Lt, išlaidos tyrimams 220,60Lt. Sprendžiant ieškinio dėl turtinės žalos pagrįstumą, teismas vadovaujasi draudimo pateikta gydytojo eksperto išvada apie nukentėjusiajai skirtus vaistus. (t.3,b.l. 71-73) Iš išvados matyti, jog nukentėjusiajai vaistų, skirtų gydymui dėl patirtų traumų buvo skirta tik už 87,99Lt. Kitos išlaidos vaistams nėra susijusios su eismo įvykio sužalojimo pasekmėmis, todėl nėra pagrindo jas atlyginti. Nukentėjusiajai priteistina jos turėtos išlaidos 221,10Lt už atliktus tyrimus.(t.3, b.l. 37, 38) Šios išlaidos pagrįstos pridėtais kvitais. Nukentėjusioji prašydama priteisti kelionės išlaidas pateikė visą eilę kvitų iš įvairių degalinių. Nėra pagrindo tenkinti kelionės išlaidas pagal pateiktas degalinių kvitus, nes nėra pateikta duomenų, tos kelionės išlaidos susijusios su jos avarijos metu gautais sužalojimais. Įvertinus ieškinį dėl turtinės žalos, tenkintina tik dalis ieškinio ir iš draudimo bendrovės priteistina 309,09Lt turtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusioji R. L. avarijos metu buvo sužalota nesunkiai, dėl sužalojimo gydėsi ligoninėje , ambulatoriškai, dėl sužalojimo jos darbingumas sumažėjo 5 procentais. Ekspertas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog darbingumo sumažėjimas 5 procentais , tai nėra esminis dalykas ir tai nerodo, jog nukentėjusiosios sveikata labai pablogėjo . Kaltinamoji Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką laikoma neatsargia, ji nedirba , yra senatvės pensininkė, tačiau pagal teismo išreikalautus duomenis apie jos valdomą nekilnojamąjį turtą buvo nustatyta, jog kaltinamoji , po autoįvykio , savo nekilnojamąjį turtą perleido sūnui . (t.2,b.l.139-155), todėl negalima laikyti, jog jos turtinė padėtis yra bloga. Todėl teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiosios R. L. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jai priteistina iš kaltinamosios Ž. Š. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1726,40Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. L. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės priteisimo atmestinas.
Iš kaltinamosios Ž. Š. priteistina nukentėjusiajai R. L. 1000Lt išlaidų advokatei.(b.l. t.3,b.l. 5) LR (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
Ž. Š. pripažinti kalta pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį ir paskirti jai 10 MGL( 1300 litų ) dydžio baudą.
Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.
Ž. Š. netaikyti atėmimo naudotis specialia teise- t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemonę.
Kardomąją priemonę , kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. L. priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 309,09Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40Lt neturtinei žalai atlyginti.
P. R. L. iš Ž. Š. 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. L. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.
P. R. L. ir Ž. Š. 1000 litų advokato išlaidų.
Palikti galioti 2007-04-16 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu laikytą Ž. Š. turtui – automobiliui „O. K.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.
Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.