- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- II-351-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Maženai Bortkevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-12-31 nutarimą Nr. F529909.
Minėtu nutarimu M. B. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt bauda už tai, kad 2009-12-12, apie 16 val. 15 min., Ozo–Gelvonų g., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti, trenkėsi į priekyje sustojusį automobilį ir apgadino abu automobilius, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso.
Skunde paaiškino, kad 2009-12-12 Vilniaus mieste, Ozo g. – Gelvonų g. sankryžoje įvyko jo automobilio „Mercedes Benz 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas. Pareiškėjo teigimu, jis važiavo savo juosta apie 40-45 km/h greičiu, jokio manevro nedarė, jo juosta buvo tuščia, jau iš tolo matė greitai atvažiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, pažeidinėjantį Kelių eismo taisykles, todėl iš anksto pradėjo lėtinti greitį, o vėliau – stabdyti. Automobilis „Toyota Yaris“ įsirėžė į pareiškėjo automobilio dešinę (keleivio) pusę. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas liepė patraukti automobilius į šalį, nors nei vienas iš vairuotojų nepripažino kaltės. Nebuvo užfiksuotos svarbios autoįvykio aplinkybės: neapklausti įvykį matę žmonės, nebuvo atlikti matavimai.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad jo automobilis techniškai netvarkingas. Automobilio techninė apžiūra atlikta 2009-12-01. Be, to, nepagrįstai teigiama, kad nebuvo pasirinktas saugus greitis. Automobilio greitis galėjo būti nustatytas tik greičio matavimo prietaisais, atestuotais Valstybinėje metrologijos tarnyboje. Taip pat akcentavo ir kitas aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog būtent į jo automobilį atsitrenkė nukentėjusiosios automobilis: susidūrę automobiliai buvo pasisukę į kairę, o ne į dešinę, įvykio vietoje nebuvo automobilio „Toyota Yaris“ stūmimo žymių, automobilis „Toyota Yaris“ buvo tarp dviejų eismo juostų.
Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti šie automobilio apgadinimai: sudaužytas priekinis bamperis, sudaužytos priekinės grotelės, priekinis posūkis, tačiau nuotraukose matosi tik dešinė apgadinta automobilio pusė, o priekis nepažeistas.
Nukentėjusioji I. Š. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad 2009-12-12 apie 16.00 val. iš Ukmergės gatvės įsuko į Ozo gatvę, kelyje kliūčių nebuvo. Rikiuodamasi į ketvirtą juostą per veidrodėlį pamatė tolumoje atvažiuojantį automobilį. Stabdydama sankryžoje išgirdo cypimą, o vėliau pajuto smūgį. Iškvietė policijos pareigūnus, vienas pareigūnų pasakė, kad M. B. prisiima kaltę. Po kiek laiko jie išvažiavo iš sankryžos susitarę pildyti Eismo įvykio deklaraciją. M. B. pradėjo pildyti deklaraciją, tačiau vėliau atsisakė.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, kad nutarimas buvo priimtas išsamiai išanalizavus bylos medžiagą. Iš sankryžoje stovinčios vaizdo kameros įrašo matyti, kad M. B. automobilis lyginat su kitais automobiliais važiavo dideliu greičiu ir nesuspėjo sustabdyti. Šiam automobiliui kelyje kliūčių nebuvo.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis D. K. surašė 2009-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F529909 M. B. už tai, kad jis 2009-12-12, apie 16 val. 15 min., Ozo–Gelvonų g., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 207“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti, trenkėsi į priekyje sustojusį automobilį ir apgadino abu automobilius, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso (b. l. 15, 29). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-12-31 nutarimu Nr. F529909 M. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 150 Lt bauda; nutarime taip pat nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra draustas draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, todėl byla dalyje pagal ATPK 124-1 straipsnio 6 dalį nutrauktina, skiriamas įspėjimas. Galutinai paskirta už minėtus pažeidimus nuobauda – 150 Lt bauda (b. l. 16, 31).
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. M. B. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą. Šiame punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Pagal ATPK 124-1 straipsnio 6 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Remiantis Kelių eismo taisyklių 6 punktu, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad M. B. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 2007“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve tiesiai ketvirta juosta, o I. Š. vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Ozo gatvę įvažiavo iš Ukmergės gatvės. M. B. teigė, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad nukentėjusioji I. Š. įvažiavo į eismo juostą, kuria važiavo M. B., ir šis nespėjo sustabdyti automobilio. Tačiau šiuos M. B. paaiškinimus paneigia byloje esantis eismo įvykį fiksuojantis vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad M. B. vairuojamam automobiliui artėjant prie sankryžos nei vienas iš prie sankryžos buvusių automobilių nesudarė kliūties. M. B. prie sankryžos priartėjo tiesiai važiuodamas tuščiu keliu. Įraše nematyti, kad I. Š. būtų dariusi bet kokius staigius manevrus, dėl ko M. B. nebūtų galėjęs automobilio sustabdyti. Tokį įvykio vertinimą patvirtina ir iš karto po eismo įvykio užfiksuotos aplinkybės. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. J. ir D. K. parodė, kad iš karto po eismo įvykio M. B. nekalbėjo apie tai, kad jis negalėjo sustoti dėl objektyviai jam sutrukdžiusių veiksnių. Jis pripažino pažeidimą, sutiko pildyti Eismo įvykio deklaraciją, ją pradėjo pildyti. Savo poziciją dėl eismo įvykio pakeitė tik praėjus dviem valandom po įvykio (Bendrajam pagalbos centrui pranešta 17.53 val. (b. l. 62), o eismo įvykio laikas – 16.15 val.). Liudytojas D. K. paaiškino, kad rašydamas parodymus M. B. tarėsi su kitais asmenimis. Vėliau paaiškėjo, kad jo tėvas vaikščiojo iš automobilio į automobilį ir derino parodymus, kurie turėjo būti užrašyti. M. B. po įvykio rašytuose paaiškinimuose (b. l. 6-8) nurodoma, kad „Toyota Yaris“ automobilis važiavo dideliu greičiu, kirsdamas visas juostas, o jis pats pradėjo mažinti greitį, kai pamatė tokį kito vairuotojo elgesį. Tačiau vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad nukentėjusiosios automobilis būtų važiavęs dideliu greičiu, skersai juostas, ar, kad M. B. būtų mažinęs greitį prieš sankryžą. „Toyota yaris“ automobilis visiškai neišsiskyrė iš kitų vaizdo įraše fiksuotų eisme dalyvavusių automobilių, o M. B. automobilio greitis buvo didesnis nei kitų eisme dalyvavusių automobilių.
Vertinant, ar M. B. veiksmais buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 133 punktas, atsižvelgtina į tai, kad M. B. važiavo link šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Tad turėjo numatyti, kad sankryžoje gali reikėti sustoti užsidegus raudonam šviesoforo signalui. I. Š. parodė, kad ji privažiavo sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliai stojo prie šviesoforo. I. Š. sankryžą privažiavo anksčiau už M. B., todėl šis taip pat turėjo pastebėti, kad netrukus užsidegs raudonas signalas ir mažinti greitį. Be to, prieš sankryžą automobiliai dažnai persirikiuoja į kitas juostas. Artėjantis prie sankryžos vairuotojas tokias aplinkybes turi numatyti, tai įeina į Kelių eismo taisyklių 133 punkto įpareigojimus dėl saugaus greičio pasirinkimo. Byloje nenustatyta, kad M. B. buvo pasirinkęs tinkamą greitį pagal važiavimo sąlygas, tačiau negalėjo sustoti dėl objektyvių veiksnių, t. y., kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio. Liudytojas A. A. paaiškino, kad nukentėjusioji užkirto kelią ir dėl to M. B. automobilis atsitrenkė. Tačiau šie parodymai paneigiami vaizdo įrašu, kuriame neužfiksuoti iš karto prieš susidūrimą vykę staigūs automobilių manevrai persirikiuojant sankryžoje. Kelių eismo taisyklių 133 straipsnio reikalavimų vykdymo įvertinimas nėra susijęs greičio matavimu greičio matavimo prietaisais, atestuotais Valstybinėje metrologijos tarnyboje. Saugus greitis, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 133 punktu, yra toks greitis, kuris atitinka važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą; važiuojant saugiu greičiu turi būti galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; saugus greitis negali būti didesnis už leistiną greitį.
Remiantis išdėstytu pripažįstama, kad M. B. pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio pažeidimą. Kito pažeidimo - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) neturėjimo, fakto M. B. neginčijo. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 7407345 patvirtina, kad automobilis buvo apdraustas (b. l. 23-24).
Nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Paskiriant nuobaudą nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių nepastebėta ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl M. B. pagrįstai paskirtas baudos vidurkis. Tai atitinka ATPK 30-2 straipsnio reikalavimus.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-12-31 nutarimą Nr. F529909 palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.