Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

dalyvaujant ieškovui A. V. , atsakovo atstovui Ritai Osteikienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Sekundės redakcija“, trečiajam asmeniui D. M. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė pripažinti, kad dienraščio „Sekundė“ 2006-12-14 Nr. 282(3310) straipsnyje „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ paskleisti duomenys - „Samariečiui teismas buvo gailestingas“, „Panevėžio miesto apylinkės teismas 52-jų metų jau kartą prieš kone du dešimtmečius už piktnaudžiavimą tarnyba teistą vyriškį pripažino kaltu dėl aplaidaus fondo buhalterijos tvarkymo ...“, „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“, „beveik prie šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“, „fondo vadovas kaip atsakingas asmuo nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą paneigti šią informaciją, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad straipsnio pavadinime išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą. Jis nuo 2002m. pabaigos Lietuvos samariečių bendrijos Panevėžio skyriaus veikloje nedalyvauja. Pavadinime klaidingai nurodyta, kad jis yra „samarietis“. Jis yra lietuvis, krikščionis, o samariečiai yra Palestinos etninė religinė grupė, kuriai jis nepriklauso.

Sakinyje, kad „Panevėžio miesto apylinkės teismas 52-jų metų jau kartą prieš kone du dešimtmečius už piktnaudžiavimą tarnyba teistą vyriškį pripažino kaltu dėl aplaidaus fondo buhalterijos tvarkymo“ - neteisingai nurodytas jo amžius. Kadangi jis yra gimęs 1950-06-15, todėl straipsnio išspausdinimo metu jam buvo 56 metai.

Neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą sekantys duomenys: „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“. B. L. paramos fondo „Biblijos studijos“ vadovu jis realiai teikia paramą socialiai remtiniems žmonėms, o didesnę dalį paramos sudaro jo asmeninės lėšos. Todėl jis nedeklaruoja paramos, o ją teikia. Kaltinimai dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu jam nebuvo pateikti, t. y. šių nusikalstamų veikų padarymu jis nebuvo įtariamas ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo kaltinamas teismo proceso metu. Tokiu būdu, neteisingų duomenų paskleidimas apie jo (ieškovo) nuskalstamos veikos dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo įvykdymą ir atsakomybės išvengimą žemina asmens garbę ir orumą, menkina pasitikėjimą asmeniu visuomenėje, artimiausioje bendruomenėje, pažįstamų ir giminų tarpe, sukelia neigiamas emocijas.

Neatitinka tikrovės žinios apie labdaros paramos fondo įkūrimo datą. Straipsnyje nurodoma, kad „beveik prieš šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“. Labdaros paramos fondo įsteigtas 2002-12-31, todėl veiklą vykdo beveik ketverius metus.

Priešingai nei nurodoma straipsnyje, jog „Fondo vadovas kaip atsakingas asmuo nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“, Fondo vadovas nurodė paramos teikėjus, fiksavo gautas paramos sumas, išlaidos . Tam yra pateisinami dokumentai, iš kurių galima pilnai nustatyti ir specialistės tikrinimo metu nustatyta kokia ir kam atiteko fondo skiriama parama.

Dėl kaltinimo pasisakytina, jog straipsnio išspausdinimo metu - 2006-12-14 dar negalima buvo teigti kas dėl to kaltas, nes tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-01 sprendimas.

Pažymėjo, kad jis nedavė sutikimo fotografuoti bei publikuoti fotonuotrauką, kuri padaryta privačioje aplinkoje.

Ieškovo manymu, atsakovas, paskleisdamas aukščiau nurodytus duomenis, turėjo visas galimybes patikrinti jų tikrumą, tačiau to nepadarė, todėl veikė padidinta rizika ir dėl to turi pilnai atsakyti. Pagal suformuotą teismų praktiką viešas kaltinimas nusikalstamomis veikomis, kuriomis asmuo niekada nebuvo įtariamas, žemina asmens garbę ir orumą. Greta bendrų visai visuomenei vertinimo kriterijų yra tam tikrų asmenų grupių ir atskirų asmenų garbės ir orumo supratimas. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, profesijos, veiklos pobūdžio šie kriterijai yra skirtingi. Kadangi jis vadovauja Labdaros paramos fondui „Biblijos studijos“, kurio veikla susijusi su labdaros, paramos, “Šventojo rašto“ studijomis, pagalba našlaičiams, kitiems paramos reikalaujantiems asmenims, asmenims, esantiems įkalinimo įstaigoje, prevencinis darbas grįžus iš jų. Todėl ieškovo savęs vertinimo kriterijai, aplinkinių vertinimo ir pasitikėjimo kriterijai ieškovo atžvilgiu yra aukšti. Paskleisti duomenys neigiamai paveikė jį(ieškovą) kaip asmenį ir jo veiklą. Verslininkai, fiziniai asmenys, paramos teikėjai išreiškė jam, kaip LPF „Biblijos studijos“ vadovui nepasitikėjimą, dalis jų nutraukė paramos teikimą. Kadangi šią veiklą jis vykdo vienas, tai paramos reikalaujantys asmenys taip pat su nepasitikėjimu žiūri į LPF „Biblijos studijos“ veiklą. Viena iš ieškovo veiklos sričių yra Švento rašto studijos, pamokslavimas. Nepasitikėjimas jaučiamas bendraminčių, studijuojančių Šventąjį raštą rate, artimiausios bendruomenės kaimynų, giminių, draugų, artimųjų rate. Dėl paskleistų duomenų jis(ieškovas) pergyveno, patyrė sveikatos pablogėjimą, nemigą, nervinį stresą, depresiją. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000Lt suma, kurią laiko minimalia suma kompensuojant patirtus išgyvenimus, dvasinį skausmą, neigiamą nuomonę, nepasitikėjimą.

2008 m. kovo 13 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad 2006-12-14 dienraštyje „Sekundė“ Nr. 282(3310), straipsnyje „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ paskleisti duomenys, kad „A. V. yra 52 vyriškis“, yra tikrovės neatitinkanti, o duomenys, kad „A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ yra tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija; įpareigojo UAB „Sekundės redakcija“ dienraštyje „Sekundė“ toje pačioje vietoje, kur buvo išspausdintas straipsnis, per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išspausdinti tokio turinio paneigimą: „2006-12-14 dienraštyje „Sekundė“ Nr. 282(3310), straipsnyje „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad „A. V. yra 52 vyriškis“ bei tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija, kad „A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ . A. V. straipsnio išspausdinimo metu buvo 56 metų vyriškis. Jam iškeltoje baudžiamoje byloje kaltinimai dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu nebuvo pareikšti.“ Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė. Priteisė iš atsakovo 20 Lt žyminio mokesčio ir 200Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui A. V. . Priteisė iš atsakovo UAB „Sekundė“ 4,40 Lt, iš ieškovo A. V. 20 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad dienraščio „Sekundė“ Nr. 282 išspausdintame 2006-12-14 straipsnyje “Samariečiui teismas buvo gailestingas“ buvo paskleistos žinios apie ieškovą. Atsakovas UAB „Sekundės redakcija“ netenkino ieškovo reikalavimo paneigti straipsnyje jo nurodytų duomenų .

Teismas frazę „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ vertino kaip tikrovę atitinkančią ir nežeminančią ieškovo garbės ir orumo, nes, kaip nurodė atsakovas, žodis „samarietis“ buvo pavartotas bendrine prasme kaip žodžio „gailestingas“ sinonimas, o ir pats ieškovas 2002-04-08 dienraščio „ Sekundė“ numeryje Nr. 79 prie straipsnio „Kilnūs verslininko norai tapo skandalo taikiniu“ esančioje nuotraukoje fotografavosi prie Lietuvos samariečių bendrijos Panevėžio skyriaus vėliavos . Po šia nuotrauka yra pacituoti ieškovo žodžiai, iš kurių matyti, kad žodžio „samariečiai“ prasmę jis supranta, kad tai „gailestingi žmonės, kurie rūpinasi kitais ir nesiekia naudos sau“.

Teismas iš ieškovo gimimo liudijimo ir Lietuvos Respublikos paso nustatė, kad A. V. yra gimęs 1950-06-15 ir straipsnio išspausdinimo metu jam buvo ne 52 metai, kaip nurodyta straipsnyje, o 56 metai ir įpareigojo atsakovą šį netikslumą ištaisyti.

Straipsnio frazę „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ teismas pripažino iš dalies tikrovės neatitinkančia. Laikė, jog pirma frazės dalis „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam...“ atitinka tikrovę, nes žodis „deklaruoti“ reiškia – viešai iškilmingai reikšti, skelbti (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, 100 psl.), be to, šiai frazei jokio neigiamo atspalvio straipsnyje nebuvo suteikta. Pripažino, kad antra šios frazės dalis „...V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“- neatitinka tikrovės ir įžeidžia ieškovo garbę ir orumą. Nurodė, kad įsiteisėjusius 2006-12-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už aplaidų labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ buhalterijos tvarkymą, t,y už neatsargų nusikaltimą, tačiau jokių įtarimų dėl tyčinių nusikaltimų - dokumentų klastojimo ar svetimo turto pasisavinimo nebuvo pareikšta. Todėl įpareigojo antrąją šios frazės dalį paneigti.

Pripažino, jog frazė, kad „beveik prieš šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“ – neatitinka tikrovės, nes fondas įkurtas 2002-12-31, tačiau to nevertino kaip asmens garbę ir orumą pažeidžiančia informacija.

Frazę „Fondo vadovas kaip atsakingas asmuo nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“ vertino kaip tikrovę atitinkančią informaciją, nes 2006-12-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas už aplaidų labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ buhalterijos tvarkymą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad ieškovas aplaidžiai tvarkė labdaros fondo buhalterinę apskaitą. Nuosprendis įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas. Be to, tai tik nuosprendžio turinį apibendrinanti frazė.

Teismas pažymėjo, kad Labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“ yra viešasis juridinis asmuo. Todėl viešas asmuo yra ir jo steigėjas bei jam vadovaujantis asmuo A. V.. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas pats nevengė viešumos, stengėsi visuomenę informuoti apie savo įkurto fondo veiklą, sutiko ir pageidavo būti fotografuojamas. Prie ieškinyje minimo straipsnio yra išspausdinta viena iš jo sutikimu darytų nuotraukų, kuri daryta fondo buveinės patalpose. Todėl teismas ieškovo teiginį, kad jis nedavė sutikimo fotografuotis ir nuotraukos publikuoti, laikė nepagrįstu.

Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pažymėjo, kad labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“, kaip ir jo steigėjas, yra viešasis juridinis asmuo, kurių veiklai keliami didesni reikalavimai nei visuomenės nario, jų atžvilgiu taikomos kritikos ribos yra atitinkamai platesnės. Nors pagal galiojančius įstatymus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą, tačiau svarbiausiu gynimo būdu laikytinas tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių duomenų paneigimas, o neturtinės žalos atlyginimas negali turėti dominuojančio vaidmens. Pagal CK 2.24 str.6 dalį asmuo, paskleidęs neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei tie duomenys paskleisti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juo paskleidęs asmuo įrodo, jog veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neigiamas pasekmes, kurias sukėlė tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Pažeidimas yra netyčinio pobūdžio, nedidelės apimties, todėl laikė, jog tikslinga apsiriboti vien duomenų pripažinimu neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimu (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo pakeitimo įstatymo 44 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: pripažinti, kad dienraštyje „Sekundė“ 2006-12-14 Nr. 282 (3310) straipsnyje „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ paskleisti duomenys - „Samariečiui teismas buvo gailestingas“, „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. (....).“, „beveik prieš šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“, „fondo vadovas, kaip atsakingas asmuo, nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; priteisti ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su teismo išvada, jog paskleisti duomenys( teismas juos įvardino duomenimis) nėra žeminantys jo garbę ir orumą.

Teigia, kad straipsnio pavadinime “Samariečiui teismas buvo gailestingas“ jo(ieškovo) pavadinimas samariečiu vertintinas kompleksiškai visos antraštės atžvilgiu ir darytina išvada, jog įvardijus jį kaip samarietį, etninės religinės grupės, kuri žinoma kaip propaguojanti gailestingumą ir vykdanti paramą, pabrėžiamas antras argumentas- kad gailestingumą propaguojančiajam teismas taip pat buvo gailestingas. Tokiu teiginiu ieškovą siekiama pažeminti, paniekinti, pakirsti asmenų pasitikėjimą juo.

Teismas sprendimu konstatavo, kad frazei „ Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V....“ nebuvo suteikta neigiamo atspalvio, nes žodis „deklaruoti“ reiškia viešai iškilmingai reikšti, skelti. Tačiau jis teigia, kad jis(ieškovas) nedeklaruoja gailestingumo ir paramos, o tai išreiškia konkrečiais veiksmais ir darbais.

Apeliaciniame skunde detaliai atkartoja ieškinį dalyje dėl straipsnio frazių: “beveik prieš šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“ , “ fondo vadovas, kaip atsakingas asmuo, nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“.

Nusutinka su teismo išvada, kad Labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“ yra viešas asmuo, todėl viešas asmuo yra ir jo steigėjas bei jam vadovaujantis A. V.. Vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d., jis nėra viešas asmuo, dirba UAB „Olimpas“ vadybininku, jo veikla labdaros paramos fonde nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis - viešas asmuo, ir tokiu pagrindu riboti atsakovo civilinę atsakomybę, remiantis CK 2.24 str. 6 d. nuostata. Be to, labdaros paramos fondas nėra valstybės paramos gavėjas, veikia iš esmės privačių asmenų aukų bei steigėjo lėšomis, fondo vadovo veikla nėra vieša veikla, todėl ir ieškovas nėra viešas asmuo.

Teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 2.22 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, Nr. 3K-3-294/2003, yra suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia sutikimo davimo fotografui tokias nuotraukas (ar konkrečią nuotrauką) atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti). Tokiu būdu, dėl neteisėto asmens atvaizdo (fotonuotraukos) publikavimo jam padaryta neturtinė žala, susijusi su pergyvenimais, nepatogumais, savęs vertinimo sumažėjimu.

Mano, kad teismui pripažinus, jog straipsnyje išdėstyti duomenys „A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ yra tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tuo pačiu pripažinus ir tai, jog kiti ieškinyje išdėstyti atsakovo išspausdinti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų( CPK 320 str.).

Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis dėl ieškovo teisės į atvaizdą, dėl straipsniuose pareikštų teiginių: „Samariečiui teismas buvo gailestingas“, „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. (....).“, „beveik prieš šešerius metus įkurto fondo veikla susidomėjo FNTT pareigūnai“, „fondo vadovas, kaip atsakingas asmuo, nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“ neatitinkančių tikrovės ir žeminančių jo( ieškovo) garbę ir orumą; dėl 10 000Lt nepriteisimo neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal teismų praktiką, paskleistos žinios vertintinos pagal visą informaciją, visas faktines aplinkybes, nulėmusias tos informacijos paskleidimą, o ne izoliuotai. Kompleksiškas ginčo aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad konkrečios bylos aplinkybės pripažintinos pakankamu pagrindu laikyti paskelbtus duomenis teisingais, nors jie ir neabsoliučiai atitinka tikrovę, jeigu jų neabsoliutus atitikimas tikrovę pasireiškia tik neesminiais netikslumais, nulemtais duomenimis, paskelbusio asmens sąžiningumo suklydimo ar skubotumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998m. gegužės 15d. nutarimo Nr.1 8 punkte suformuota nuostata, jog žinių neatitikimo tikrovę faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi įtakos faktui egzistuoti(pavyzdžiui, netikslia nurodytas laikas, vietovė ir pan). Teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu tos lingvistinės ar literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti formaciją ribų peržengimo, t.y jeigu jomis naudojamais sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma. Teismų praktikoje konstatuota, kad iš spaudos negalima reikalauti visiško tikslumo- tegalima reikalauti elgtis sąžiningai, o neesminiai publikacijos netikslumai neturėtų būti pagrindas taikyti CK 2.24str.

Ginčo dėl to, kad labdaros ir paramos fondas “Biblijos studijos“ yra viešasis juridinis asmuo(įstatų I dalies 1 str.), nėra. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas yra Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ steigėjas ir jam vadovauja. Teismas laikė jį viešuoju asmeniu, su kuo nesutinka ieškovas. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. X-752, 2006m. liepos 11d. 60 straipsnyje suformuluotas viešojo asmens apibrėžimas. Jame nurodyta, kad viešasis asmuo -tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pagal ieškovo A. V. įregistruotą ir vykdomą fondo veiklą bei jo vaidmenį šioje veikloje negalima tvirtinti, kad jis nėra viešas asmuo. Todėl apelianto teiginys, jog jis nėra viešasis asmuo- atmestinas. Be to, laikraštyje apie ieškovą paskleista viešoji informacija nėra privataus pobūdžio(Įstatymo 61 ir 39str.).

Ieškovas ieškinyje teigė ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad straipsnio pavadinime „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, dėl to, kad jis nėra samarietis ir nepriklauso Palestinos etninei grupei, o yra lietuvis ir pagal religiją- krikščionis. Šiose ribose apylinkės teismas nagrinėjo ieškovo reikalavimą ir sprendė, kad žodis „samarietis“ pavartotas bendrine kalba, kaip žodžio “gailestingas“ sinonimas, o kad taip šį žodį supranta ir pats ieškovas, patvirtina jo žodžiai, išsakyti 2002-04-08 laikraščio „Sekundė“ Nr.79(1905) straipsnyje „Kilnūs verslininko norai tapo skandalo taikiniu“. Todėl apylinkės teismas sprendė, kad nurodyta frazė atitinka tikrovę , ja nebuvo suteikta neigiamo atspalvio, kaip bando tvirtinti apeliantas. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde iškelia naują aplinkybę iš kurios daro išvadą apie jo garbės ir orumo pažeidimą. Taip jis apeliaciniame skunde teigia, kad jo(ieškovo) pavadinimas samariečiu vertintinas kompleksiškai visos antraštės atžvilgiu ir daro išvadą, jog įvardijus jį kaip samarietį, etninės religinės grupės, kuri žinoma kaip propaguojanti gailestingumą ir vykdanti paramą, pabrėžiamas antras argumentas, kad gailestingumą propaguojančiajam asmeniui teismas taip pat buvo gailestingas ir būtent tokiu teiginiu ieškovą siekiama pažeminti, paniekinti, pakirsti asmenų pasitikėjimą juo. Su tokiu straipsnio pavadinimo interpretavimu kolegija nesutinka, o dėl to, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus ir dėstyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo iškeltos apylinkės teisme ir šalys dėl jų nepasisakė, kolegija šio apeliacinio skundo motyvo nenagrinėja ir jo nekomentuoja (CPK 312 str.).

Ieškovas vadovauja Labdaros ir paramos fondui “Biblijos studijos“ ir savo veikla daro įtaką visuomeniniam gyvenimui. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog frazės „ Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ pirmoji dalis- „Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V....“priešingai nei teigiama skunde, atitinka tikrovę ir nežemina jo reputacijos ar gero vardo, o antrąją frazės dalį“... A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“, teismas, nustatęs, kaip neatitinkantį tikrovę, įpareigojo atsakovą paneigti. Sutinkant su apylinkės teismu, žodžio „ deklaruoja“- Tarptautinių žodžių žodyne prasmė aiškinama kaip viešas, iškilmingas reiškimas, skelbimas, o ieškovas, kaip matyti iš aukščiau minėto 2002m. laikraščio „Sekundė“ Nr.79(1905) straipsnio, pats per visuomenės informavimo priemonę nušvietė savo dalyvavimą fondo veikloje. Kitaip tariant jis pats skelbia/ deklaruoja apie savo veiklą tuo siekdamas supažindinti visuomenę, ją informuoti apie fondo realiai teikiamą/ suteiktą konkrečią pagalbą konkretiems asmenims. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog straipsnyje buvo nurodytas nuosprendis, kuriuo A. V. buvo nuteistas už teisės normų pažeidimą fondo veikloje, vadovaujantis bendrais vertinimo kriterijais, priimtais visuomenėje, darytina išvada, jog posakis“ Gailestingumą ir paramą socialiai remtiniems žmonėms deklaruojančiam A. V. ...“ nesukuria neigiamos nuomonės apie ieškovą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2006m. gruodžio 01d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas Labdaros ir pramos fondo „biblijos studijos vadovu ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 31str. 1dalį būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą , laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, pažeisdamas LR įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog straipsnyje „Samariečiui teismas buvo gailestingas“ nurodyta ir ieškovo ginčijama, kaip neatitinkanti tikrovės, frazė“ fondo vadovas, kaip atsakingas asmuo, nenurodė gautos paramos teikėjų ir vertės, kaip ji panaudojama, nebuvo aišku, kam ji atiteko“ yra nuosprendžio turinį apibendrinanti frazė. Esant šioms aplinkybėms apelianto teiginys, jog iš jo turimų dokumentų galima nustatyti kokia ir kam buvo skiriama parama, atmestinas, kaip nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjamos viešai ir nuosprendžiai skelbiami taip pat viešai(BPK 9 str. 1 ir 5d). Nagrinėjamame straipsnyje aprašomas ne privataus asmens gyvenimas, o ieškovo, kaip viešo asmens veikla, visuomenė informuojama apie jam iškeltą kaltinimą dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, fondui paramą teikia įvairūs asmenys: verslininkai ir fiziniai asmenys ir todėl visuomenė turi teisę žinoti apie fondo, kuriam aukojamos lėšos, veiklą, tame tarpe apie fondo veikloje padarytus teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra išreiškęs labai svarbią poziciją, nurodydamas, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims , visuomenei ar valstybei. Todėl asmuo, kuris padarė nusikaltimą- visuomenei pavojingą veiką, negali tikėtis, kad tokiu atveju valstybė saugos jo privatumą.

Straipsnyje duomenys apie fondo įkūrimo laiką(straipsnyje nurodyta: „ beveik prieš šešerius metus .......“, o jis įkurtas 2002- 12-31) ne iš esmės, o tik šiek tiek neatitinka tikrovės, kuris neturi įtakos faktui egzistuoti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad toks neatitikimas negali būti vertinamas kaip asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija. Apeliantas šios teismo išvados argumentais nepaneigė ir byloje jis neįrodė, jog tokiu neesminiu neatitikimu buvo pažeista jo garbė ir orumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad nuotrauka buvo publikuota be jo sutikimo, pati nuotrauka nekokybiška ir ji jam nepatinka, tačiau jis reikalavimo CK 2.22 str pagrindu- teisė į atvaizdą -nepareiškė ir šios aplinkybės per visą bylos nagrinėjimą neįrodinėjo. Todėl jo tik apeliaciniame skunde iškeltas teiginys, jog dėl neteisėto asmens atvaizdo (fotonuotraukos) publikavimo jam padaryta neturtinė žala, susijusi su pergyvenimais, nepatogumais, savęs vertinimo sumažėjimu, negali būti nagrinėjamas, priešingu atveju būtų pažeistas CPK 312 str., draudžiantis apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ar iškeltus grįsti naujomis aplinkybėmis. Kolegija atkreipia dėmesį į CK 2.22 str.2 dalį , nustatančią atvejus, kuriais esant nereikalingas asmens sutikimas jį fotografuoti, atgaminti ir spausdinti nuotrauką ir kokiomis sąlygomis tai gali būti padaryta.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo nuoroda, jog šiuo konkrečiu atveju svarbiausiu gynimo būdu laikytinas tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių duomenų paneigimas, o neturtinės žalos atlyginimas negali turėti dominuojančio vaidmens. Todėl teismui pripažinus, kad paskleisti duomenys, jog „A. V. yra 52 vyriškis“, yra tikrovės neatitinkanti, o frazės dalis- duomenys, kad „...A. V. pavyko išsisukti nuo kaltinimo dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu“ yra tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę ir orumą žeminanti informacija, jo teisės buvo apgintos įpareigojant atsakovą paneigti šią neteisingą informaciją sprendime nustatytu būdu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas garbę ir orumą reglamentuojančias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti(CPK 326 str.ld.lp).Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.ld.3p).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) 13 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.