Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Artūro Šumsko,

nukentėjusiajam V. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turintis I. B. prekybos individualią įmonę nuo 200 m. lapkričio 15d., gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, našlys, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. yra kaltinamas tuo, kad jis, 2014-07-18 apie 01 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona K. B. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajai ne mažiau 18 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, smakre, dešiniame smilkinyje, dilbiuose, kairėje plaštakoje, pilve, keliuose, blauzdose, odos nubrozdinimus nosyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kaktos, dešinio smilkinio, pakaušio, kairio momens, smakro, pilvo minkštuosiuose audiniuose, storosios ir plonosios žarnų pasaito daugybinius plyšimus-sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui nuo patirtu sužalojimų nukentėjusioji mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį, žmoną K. B.

Kaltinamasis I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą :

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. B. paaiškino , kad jo žmona K. B. nuo 2014 m. liepos 14 d. girtuokliavo. Kiekvieną dieną žmona išeidavo kažkur į (duomenys neskelbtini) miestą, kažkur gėrė, su kuo gėrė jam nežinoma. 2014-07-17 dieną jis buvo namuose, vieną kartą buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur turi savo parduotuvę. Tai buvo apie 17.00 val., po pusvalandžio grįžo namo. Namuose žmonos nerado, 21.00 val. nuėjo miegoti. Kur buvo K. 17 d. jis nežino, nežino net kelintą valandą K. grižo namo. Naktį jis atsikėlė ir koridoriuje pamatė gulinčią žmoną. Jis priėjo, palietė žmoną, kūnas jau buvo šaltas. Žmonos kūne jokių sumušimo žymių nematė, nes buvo tamsu. Jis iškart nubėgo pas J. D., kurį yra medicinos darbuotoja, ji iškart atbėgo pas jį į namus, apžiūrėjo žmoną, pasakė, kad žmona negyva. J. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jis pabrėžė, kad nematė kada 2014-07-17 žmona sugrįžo namo, kokios būklės buvo. Žmona pastaruosius dvidešimt metų piktnaudžiavo alkoholiu. (I t., b. l. 126, 129-132)

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. B. paaiškino, kad 2014 m. liepos 17d. abu su žmona K. buvo namuose. Apie 18 val. išvažiavo su reikalais, kai grįžo maždaug po pusantros valandos namo, jo žmonos namuose nebuvo. Jis nuėjo miegoti tarp 20 val. ir 21 val., žmona dar nebuvo grįžusi. Jis paprastai užmiega labai greitai. Kada grįžo žmona ir kur ji buvo, jis nežino. Atsikėlęs naktį, pamatė, kad žmona guli koridoriuje. Iškart nenustebo, nes žmona išgėrusi alkoholinių gėrimų, yra ne kartą taip miegojusi. Norėjo jai pakišti pagalvę, tačiau suprato, kad ji yra mirusi. Būdamas šoke, nubėgo pas kaimynę, kuri yra medicinos sesuo, tačiau ji jau nieko negalėjo pagelbėti. Žmona kartais piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, gerdavo kartą, du į mėnesį, po to galėdavo negerti ir ilgesnį laiką. Prieš mirtį ji buvo pradėjusi girtauti nuo pirmadienio, tą dieną ji per pietus jau buvo išgėrusi. Su žmona jis dėl to nesipyko, nes ji būdavo rami, nekonfliktiška. Ji buvo suaugęs žmogus, todėl pati turėjo suprasti savo problemą. Kur ir kaip susižalojo jo žmona, jis nežino, tik spėja, kad ji galėjo įvykio išvakarėse eiti pas kaimynę K., pas kurią į kiemą patekdavo perlipusi tvorą, nes eiti pro kiemo įėjimą, gaudavosi nemenkas lankas. Būdama girta, žmona yra ne kartą susižalojusi, nes griuvinėdavo.

Kaltinamojo I. B. parodymus, kad jo žmona K. B. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir kad įvykio dieną buvo išgėrusi bei vaikščiojo pas kaimynus, patvirtina žemiau aptarti įrodymai:

Nukentėjusysis V. B. – kaltinamojo ir nukentėjusiosios K. B. sūnus, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47-48) bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-07-18 apie 2.00 val. , jam būnant Palangoje, paskambino dėdė M. D., kuris pasakė, jog jo mamai blogai, jog ją paims greitoji med. pagalba. Tai išgirdęs jis susidėjo daiktus ir važiavo namų link. Apie 5.30 val. grįžęs namo (duomenys neskelbtini), namie sutiko savo tėvą I. B., kuris jam pasakė, jog jo mamos K. B. jau nebėra. Jis tėvo paklausė, kas jai atsitiko, tėvas paaiškino, jog mama buvo girta, daugiau jokių detalių nesiaiškino, tėvas buvo šoke, pasimetęs. Mama dažnai vartojo alkoholį, jai nereikėdavo kompanijos, gerdavo ir viena. Ji pradėjusi gerti, gerdavo po kelias dienas, savaitę, po to vėl nustodavo. Išgėrusi yra ne kartą susižalojusi, nes jai sutrikdavo koordinacija. Išgėrusi dažnai kur nors eidavo, ne kartą yra lipusi ir pro langą, kai jai neleisdavo išeiti. Pas kaimynę K. ji lipdavo per tvorą trumpesniu keliu. Kiek žino jo tėvai K. B. ir I. B. pastaruoju metu nekonfliktavo, nebuvo jokių nesutarimų iš aplinkinių pusės. Tėvas yra ramus žmogus, prieš mamą nėra smurtavęs.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. B. buvo jo mama, apie tai, kad mama mirė sužinojo iš savo brolio V. B., kai jis paskambino jam 2014-07-18 apie 2.00 gal 3.00 val. Mano, kad mama mirė dėl to, kad gėrė, nes būdavo, kad užgerdavo karta į mėnesį, ir jos gėrimas tęsdavosi nuo 2 dienų iki savaitės laiko. Santykiai tarp mamos ir tėčio I. B. visada būdavo gėri, nors mama iš užgerdavo, tėvas niekada ant jos nepykdavo, kiek atsimena ir matė, tai niekad nekeldavo rankos prieš mamą, mama turėjo savo parduotuvę, tėvas turėjo savo, retkarčiais tėvas padėdavo mamos parduotuvėje, mama namuose dirbdavo daugiausiai. Santykiai visada buvo gėri, kadangi visi namuose dirba ir jis, ir tėvai, ir brolis, tai jokiu ginčų niekad nebuvo. (I t., b. l. 51)

Liudytojas M. D. parodė, kad 2014 m. liepos 18 dieną apie 2.00 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį ir beldimą į duris. Priėjęs prie durų pamatė, kad tai I. B.. Jis buvo labai išsigandęs, šoko būsenoje. Jis jam pasakė, kad numirė jo žmona K. B.. Tai išgirdęs jis kartu su savo žmona nuėjo pas I. B. (duomenys neskelbtini). Užėję į namo vidų koridoriuje ant grindų pamatė gulinčią savo sesę K. B.. I. B. aiškino, kad miegojo verandoje ir kai ėjo į tualetą koridoriuje ant žemės pamatė gulinčią savo žmoną K. B., po ko I. atbėgo pas jį. Jo žmona J. D. patikrinusi pulsą pasakė, jos K. yra mirusi. J. iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis iškart pradėjo skambinti giminaičiams. Jo sesuo K. B. per dažnai vartojo alkoholį ir visada gerdavo po kelias dienas ar savaitę. Išgėrusi ji eidavo per kaimynus, norėdama gauti išgerti. Nuo jos buvo slepiamas alkoholis, nes ji viską išgerdavo. Jei jos neišleisdavo išeiti, ji lipdavo pro langus. Ar tarp K. ir I. pastaruoju metu kildavo konfliktai pasakyti negali, kadangi nežino. 2014 m. liepos 17 d. – 18 dienomis konfliktų negirdėjo.

Liudytoja J. D. davė analoginius parodymus, papildomai nurodydama, kad ji tą vakarą matė, kai K. B. namo grįžo apie 21 val., ją kažkas parvežė automobiliu. Tą mačiusi kaimynė G. A. pasakė, kad K. girta. Ji matė ją trumpai, todėl negali pasakyti, ar ji tuo metu jau buvo išgėrusi.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji su K. B. yra kaimynės, jos namas yra šalia K. namo. Su K. bendraudavo, kartais bendraudavo ir su I. B.. K. pradėjo išgėrinėti kažkur prieš tris metus. Šalia gyvenant pastebėjo, kad kartais K. vaikščiojo su mėlynėmis, tačiau ji savo vyru niekada nesiskųsdavo, jį tik girdavo. Iš kur būdavo mėlynės, ji niekada nėra sakiusi, bet ji jos neklausdavo iš kur. Kieme, lauke, niekada jokių barnių nematė. K. visada atrodė pasitempusi, pasidažiusi, visur skubėjo, dirbo. Aną savaitę, nuo pirmadienio pastebėjo, kad K. automobilis stovi prie namų, jis iki ketvirtadienio niekur neišvažiavo, bei K. nematė jau visą savaitę. Iš to suprato, kad K. išgėrinėja, nes K. nemėgo, kad ją matytų išgėrusią. Kai K. gerdavo, ji gerdavo namuose, pas K. į namus iš svetimų niekas gerti neateidavo. Ketvirtadienį apie 17.00 val. kai ji buvo darže, matė, kai K. išėjo ir namų, nuėjo link šiltnamio atsigėrė vandens ir išėjo. Vėliau kažkur apie 21.30 – 22 val. matė, kaip prie K. namo atvažiavo automobilis, iš jo išlipo K., matė, kad K. išgėrus nuėjo namo. Kai ėjo namo, ėjo normaliai, tik truputi svyravo, bet nesimatė, kad jai kažkas skauda. Vėliau ji nuėjo miegoti ir naktį pabudo nuo to, kad išgirdo kaip sukrebždėjo lauko varteliai, atsikėlė, pamatė, kaip I. atidarė vartelius ir labai greitu žingsniu nuėjo link J. D. Ji atsigulė, bet kažkur po 10-15 min., atvažiavo greitosios automobilis, nes pamatė šviesas.

Liudytoja G. B. parodė, kad K. B. pažįsta daug metų. 2014-07-17, tai buvo ketvirtadienis, po 20.00 val. K. atėjo pas ją namo su R. K.. Jos užėjo į kiemą, atsisėdo lauke į pavėsinę. Pasiūlė kavos, R. išgėrė, o K. pasakė, kad norėtų kažko stipresnio, bet kadangi matė, kad K. jau išgėrus pasakė, kad jai nieko stipresnio neduos. R. išgėrė kavos ir išėjo, o ji pasakė, kad K. nuveš namo. Kai K. atėjo, ji buvo labai linksma, niekuo nesiskundė, buvo geros nuotaikos. Jos atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo pas K. namo. Iš mašinos K. išlipo linksma, savo sveikata nesiskundė, jai atrodė, kad K. viskas gerai ir tikrai nebuvo panašu, kad K. kažką skaudėtų. Namo ji K. atvežė po 21.00 val. Dar tuo metu, kai važiavo automobiliu K. jai pasakė, kad nori su ja apie kažką rimto pasikalbėti, bet pasakė, kad pasakys kai bus blaivi. Tą dieną K. jai sakė, kad geria kelias dienas.

Liudytoja V. K. parodė, kad I. B. ir jo mirusi žmona yra jos kaimynai, jų sklypai ribojasi. 2014 m. liepos 17d. apie 23 val. pas ją buvo atėjusi K. B. , ji pasakė, kad nori pas ją užeiti, bet ji jai pasakė, kad eina miegoti ir uždarė duris. Jau buvo tamsu, ji nematė, kaip pas ją K. atėjo ir kaip ji iš jos kiemo išėjo, taip pat negali pasakyti, ar ji buvo girta. K. pas ją retai ateidavo. Jų sklypus skiria tvora , iš jų kiemo į jos kiemą tiesiai galima patekti perlipus tvorą. Nėra mačiusi, kad K. B. būtų patekusi į jos kiemą, perlipus tvorą. Prie tvoros, skiriančios nuo B. kiemo jos pusėje yra pridėta įvairių gelžgalių. B. pusėje prie tvoros yra sukrautos malkos.

Liudytojas J. I. , gyvenantis B. kaimynystėje, parodė, kad K. B. mirties išvakarėse ji buvo užėjusi į jo namų kiemą ir prašė duoti išgerti alkoholio. Jam atsisakius ir pradėjus jai aiškinti, kad ji negertų, ji atsakė, jog jos nemoralizuotų. K. turėjo problemų su alkoholiu, periodiškai „užgerdavo“. Nėra girdėjęs jų kieme jokio triukšmo, nėra matęs K. B. sužalotos. Yra girdėjęs kalbant, kad K. pas kaimynę K. lipdavo per jų kiemus skiriančią tvorą, pats to nėra matęs.

Liudytoja R. K. parodė, kad įvykio išvakarėse po 20 val. pas ją į namus užėjo K. B., kuri atrodė ar tai neišsimiegojusi ar išgėrusi. Ji nesuprato, ko ji pas ją užėjo, neturėjo laiko su ja bendrauti, tada nuvedė K. pas kaimynę B., kuri yra jos giminaitė ir žinojo, kad ji ją parveš namo.

Liudytoja H. A. parodė, kad įvykio išvakarėse matė, kaip kaimynė K. B. apie 20 val. išėjo iš savo namų. Po to tą patį vakarą po 21 val. matė, kaip K. kažkas automobiliu parvežė į namus. Išlipusi ji nuėjo į namą truputį svirduliuodama. Su K. bendravo kaip kaimynės, ji niekada nėra sakiusi, kad prieš ją smurtauja vyras, ji pati taip pat nėra girdėjusi jų namuose triukšmo. K. turėjo problemą su alkoholiu, yra prašiusi duoti išgerti.

Tai, kad prieš mirtį K. B. buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, be aukščiau paminėtų liudytojų parodymų patvirtina teismo medicinos specialisto tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jos kraujyje buvo rasta 3,13 procentų etilo alkoholio (t. 1, b. l. 11-17).

Teismo medicinos specialisto akte Nr. M95/14(01) nurodyti tyrimo metu nustatyti sekantys K. B. sužalojimai: pilvo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, kraujosruva pilvo minkštuosiuose audiniuose, storosios ir plonosios žarnų pasaito daugybiniais plyšimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. K. B. taip pat konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje, smakre, dešiniame smilkinyje, dilbiuose, kairėje plaštakoje, pilve, keliuose, blazduose; odos nubrozdinimai nosyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje; kraujosruvos kaktos, dešinio smilkinio, pakaušio, kairio momens, pilvo minkštuosiuose audiniuose; storosios ir plonosios žarnų pasaito daugybiniais plyšimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai paviršiais. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Pilvo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, kraujosruva pilvo minkštuosiuose audiniuose, storosios ir plonosios žarnų pasaito daugybiniais plyšimais, komplikavęsis ūminiu vidiniu nukraujavimu yra pripažinta mirties priežastimi (I t., b. l. 11-17) .

Specialų tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas Dmitrij Fomin tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išvadą, kad pilvo sužalojimai, dėl ko įvyko K. B. mirtis, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris nėra būdingas griuvimui, patyrus tokį sužalojimą nukentėjusioji galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių ir mažai tikėtina, jog po visų patirtų sužalojimų ji galėjo atlikti tokius savarankiškus veiksmus kaip vaikščiojimas, juolab esant tokiam dideliam girtumui. Ekspertas pripažino, kad padaryti sužalojimai pilve nepatvirtina, kad nukentėjusioji būtų spardoma. Toks sužalojimas galėjo atsirasti nuo koncentruoto staigaus smūgio, kas neatmetama, kad nukentėjusioji galėjo kristi iš aukštumos ant atsikišusio paviršiaus objekto (t. 1 .l. 18-19, t. 2 b. l. 155-157, 185-187).

Teismo medicinos ekspertas P. P. , atlikęs tyrimą ir davęs konsultacinę išvadą, pripažino, kad K. B. prieš mirtį patyrė tuos pačius sužalojimus, kurie buvo nustatyti aukščiau aptarta specialisto išvada, taip pat nustatė tą pačią jos mirties priežastį bei laiką, tačiau konstatavo, kad jos sužalojimų, tame tarpe ir pilve, dėl ko ji mirė, kilmė yra griuviminė, kūnui griūnant iš savo kūno aukščio, ką patvirtina ir kiti kūno sužalojimai, taip pat ekspertas konstatuoja, kad pilvo sužalojimas galėjo atsirasti ir krentant iš aukščio. Ekspertas pažymi, kad mažai tikėtina, jog K. B. pilvo sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui batu su kietu padu neapauta koja ar basa koja, ar apauta minkštomis guminėmis šlepetėmis, nes sužalojimų visuma labiau būdinga griuvimui (akto Nr. 0007/15, t. 2 b. l. 118-129).

Apklausus teisme teismo medicinos ekspertas P. P. savo išvadą patvirtino, papildomai nurodydamas, kad K. B. nustatytas pilvo sumušimas, dėl ko ji mirė, galėjo atsirasti jai griūnant ir atsitrenkiant ant atsikišusio riboto paviršiaus objekto. Dėl jai nustatyto sunkaus girtumo turėjo būti sunkūs orientaciniai sutrikimai, svirduliavimas, dėl ko tokios būsenos asmeniui būdingi griuvimai (t. 2, b. l. 154-155).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertize, pripažinus, kad K. B. buvo nustatyti tie patys sužalojimai, kaip ir ankstesnių ekspertų, bei nustatyta ta pati mirties priežastis, konstatuota, jog pilvo sužalojimai galėjo atsirasti pilvo sienai kontaktuojant su kietu buku atsikišusiu paviršiumi ir nėra atmetam ta galimybė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai pačiai nugriuvus be pašalinio pagreičio ir atsitrenkus pilvo sritimi į tokio pobūdžio paviršių. Tikėtina, kad K. B. nustatytas pilvo sumušimas buvo padarytas jai griūnant ant atsikišusio paviršiaus iš savo kūno aukščio ar iš jam artimo aukščio. Kitų K. B. nustatytų sužalojimų atsiradimas yra paaiškinamas griuvinėjimu ir/ar atsitrenkimais į kietus bukus paviršius. Jai nustatytas pilvo sužalojimas nėra būdingas smūgio sudavimui, to nepatvirtina tokio smūgio sudavimo pasekoje būdingų vidinių sužalojimų nebuvimas. K. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus nuo kelių iki keliasdešimt minučių (t. 3, b. l. 42-45, ekspertizės aktas Nr. EKM 50/15(01).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, buvo konstatuota, kad pilvo sužalojimai, dėl kurių įvyko K. B. mirtis, įvyko nuo trauminio poveikio kietu buku riboto paviršiaus daiktu į pilvo priekinę sieną, vyraujant smūginiam jėgos perdavimui ir labiau tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant smūgį kumštimiu, keliu, pėda ar panašiai. Pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis pilvo sienoje, skersinės ir plonosios žarnų pasaitų plyšimais nėra būdingas griuviminei traumai iš savo ūgio bei kritiminei traumai iš aukštumos. Vienok teismo medicininiu požiūriu lieka minimali tikimybė, kad tokie pilvo sužalojimai, sukėlę K. B. mirtį, galėjo gautis nugriūnat kniūbsčia ant ženkliai išsikišusio riboto paviršiaus objekto. Kai kurie sužalojimai kaip poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje bei kraujosruvos pakaušio minkštuose audiniuose galėjo gautis griuvimo pasėkoje. Dėl nustatyto girtumo K. B. turėjo kūno koordinacijos sutrikimų, kas įtakojo griuvimo riziką. Po pilvo sužalojimų K. B. tam tikrą laiko tarpą nuo keliolikos minučių iki dviejų valandų galėjo atlikti savistovius veiksmus (t. 3, b. l. 72-81, Akto Nr. PEKM41/2015(02).

Iš duomenų, užfiksuotų Antstolio D. Š. 2015 m. gegužės 12d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, matyti, kad sutuoktinių K. ir I. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme yra daug objektų, priskirtinų prie bukų ribotą paviršių turinčių atsikišusių objektų: tokie objektai yra šiltnamyje, prie šiltnamio, prie tvoros (akmenys, įvairaus dydžio žemės kauburiai, metalo gaminiai su atsikišusiomis detalėmis, metalinės talpos, basliai, malkos, lentos, metalinė tvora, skirianti nuo kaimynų , tvoroje yra metaliniai atsikišę stulpai (t. 3, b. l. 47-56).

Iš nuotraukų, kuriose užfiksuotas liudytojos V. K. kiemo vaizdas, matyti, kad jos kieme yra daug objektų, kurie gali būti priskiriami prie bukų ribotą paviršių turinčių atsikišusių objektų: įvairios formos metalo gaminiai (t. 2, b. l. 172-175). Šiose nuotraukose užfiksuoti vaizdai atitinka duomenis, užfiksuotus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateikti duomenys apie kaltinamojo I. B. kieme esančius daiktus, apie liudytojos V. K. kieme esančius daiktus, kurie savo forma gali būti priskiriami prie bukų ribotą paviršių atsikišusių objektų, rodo situaciją, nustatytą jų fiksavimo metu: 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. gegužės 12d., tačiau teismas neturi teisinio pagrindo netikėti kaltinamojo I. B. keliama versija, kad aukščiau nurodytu laiku užfiksuoti vaizdai tiek jo, tiek liudytojos V. K. kieme buvo tokie pat, kaip ir įvykio metu - 2014 m. liepos 18d. Tą patvirtina ne tik kaltinamasis I. B., bet ir liudytoja V. K..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad aptariamu laiku ir vietoje kaltinamasis I. B. būtų smurtavęs prieš savo sutuoktinę K. B. ir tyčia suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe į pilvą, ją nužudė:

-byloje nėra nustatyta, kad įvykio naktį tarp I. B. ir jo sutuoktinės K. B. būtų kilęs konfliktas. Tą kaltinamasis neigia, liudytojų, kurie patvirtintų buvus konfliktui, byloje nėra;

-nustatyta, kad K. B. įvykio išvakarėse buvo apsvaigusi nuo alkoholio, yra nustatytas jos girtumas 3,13 promilių. Kaip matyti iš kaltinimą palaikančio prokuroro pozicijos, yra preziumuojama, kad jos girtumas galėjo būti konflikto priežastimi, juolab, kad ir praeityje nukentėjusioji K. B. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Vienok tiek pats kaltinamasis, tiek sūnus V. B. neigia buvus konfliktams dėl tos priežasties, be to byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis I. B. ir K. B. dėl šios priežasties konfliktuotų ir kad kaltinamasis I. B. dėl to ar dėl kitos priežasties prieš ją smurtautų. Liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, kad yra anksčiau mačiusi K. B. vaikščiojant su mėlynėmis ir yra jai sakiusi, kad ji nieko nesakys, nes jei sužinotų jos brolis, tai užmuštų I. Iš tokių jos parodymų galima spręsti, kad praeityje kaltinamasis I. B. galimai yra smurtavęs prieš K. B., bet tai nepatvirtina, jog jis prieš ją smurtavo 2014 m. liepos 18d.;

-kaip matyti iš kaltinimo pozicijos, kaltinimas, pareikštas I. B. yra grindžiamas tik tuo, kad ją galėjo mirtinai sužaloti tik kaltinamasis I. B., nes pagal kaltinimo versiją, jų namuose buvo tik jis ir K. B., parėjusi įvykio išvakarėse į namus apie 21 val., kuri tuose pačiuose namuose buvo aptikta sužalota ir mirusi. Tokia kaltinimo versija nėra pagrįsta, nes baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusioji K. B. po jos grįžimo į namus, dar iš jų buvo išėjusi. Tą patvirtina liudytojos V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad ji pas ją, gyvenančią kaimynystėje, buvo atėjusi apie 23 val., kad ji jau tuo metu būtų sužalota, liudytoja nepastebėjo. Esant nustatytoms aplinkybėms apie B. kieme, liudytojos V. K. kieme buvusius objektus, turinčius ribotą atsikišusį paviršių, jų kiemus skiriančią tvorą, kurioje įtvirtinti metaliniai išsikišę kuolai ir per kurią K. B. galėjo lipti, norėdama patekti į liudytojos V. K. kiemą, taip pat esant duomenims, apie sunkų nukentėjusiosios K. B. girtumą, dėl ko paveikiama tokio asmens koordinacija ir orientacija, teismas daro išvadą, kad K. B. susižalojo pilvą, dėl ko ji mirė, pati nugriuvusi ir pilvu atsitrenkusi į vieną iš savo kieme ar liudytojos V. K. kieme buvusių ribotą atsikišusį paviršių turinčių objektų. Toks jos susižalojimo mechanizmas yra nustatytas aukščiau aptartose teismo medicinos ekspertų išvadose. Kolegija, padariusi tokią išvadą, atkreipia dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog K. B. prieš mirtį griuvinėjo, patvirtina ne tik pilvo sužalojimai, bet ir kiti jai nustatyti sužalojimai : daugybinės smulkios bei silpnai išreikštos kraujosruvos kakle, smakre, viršugalvyje, pakaušyje, rankose, kojų priekiniuose paviršiuose, smulkūs odos nubrozdijimai nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje bei blauzdoje. Tokiai teismo išvadai neprieštarauja teismo medicinos ekspertų nustatytas laikas nuo keliolikos minučių iki dviejų valandų, per kurį K. B. turėjo galimybę grįžti į namus, kur šio namo koridoriuje ji buvo rasta mirusi.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, kaltinamasis I. B. išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3 p., požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p. ).

Kaltinamajam I. B. paskirtos kardomosios priemonės : dokumento-Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, periodinė registracija policijos įstaigoje, paskelbus nuosprendį, naikinama.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3 p. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

I. B. taikomas kardomąsias priemones : Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, periodinę registraciją policijoje, panaikinti, paskelbus nuosprendį.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.