- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- P-525-106-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Č. K.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei, V. S., E. P., R. B., S. V., M. F., Z. P., V. K., V. B., A. K.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010 pagal pareiškėjo Č. K. skundą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, V. S., V. S., E. P., R. B., S. V., M. F., Z. P., V. K., V. B., A. K. teisių perėmėjams – E. K. ir G. K., A. J., A. J., J. J., V. O. dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. K. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-229 „Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“, Šiaulių rajono savivaldybės 2008 m. birželio 17 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą Nr. 89, Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Šiaulių AVA) 2008 m. liepos 10 d. atsakymą Nr. S3-583-K-(1.22).
Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės patvirtintas 53 ha (174 ha su sanitarine apsaugos zona) Šiaulių miesto kapinių Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) neatitinka nuo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir ŽPLĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų steigiamų naujų kapinių ploto reikalavimų. Pažymėjo, kad Detaliojo plano 2006 m. rugpjūčio 8 d. Planavimo sąlygų sąvadas Nr. 1PS-456 (toliau – ir Sąvadas), įsigaliojus ŽPLĮ, nebuvo patikslintas. Jis, kaip pačiame Sąvade ir nurodyta, galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., todėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės sprendimas priimtas jau nebegaliojant Sąvadui. Pareiškėjas nesutiko su Šiaulių AVA pateiktu 2008 m. liepos 10 d. atsakymu į jo 2008 m. birželio 20 d. pateiktą skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pastabas dėl Detaliojo plano rengimo. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. išduotas Sąvadas Detaliajam planui rengti neatitinka Tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu patvirtinto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) bei 2006 m. gegužės 31 d. – 2006 m. birželio 27 d. laikotarpiu 5 skirtingų institucijų išduotų Detaliojo plano planavimo sąlygų (ploto bei žemės nuosavybės požiūriu), be to, ir šios planavimo sąlygos taip pat neatitiko Specialiojo plano sprendinio – 35 ha ploto teritorijos (siūloma 40 ha). Pabrėžė, kad Specialiajame plane parinkta ir grafiškai bei raštu išreikšta apie 35 ha teritorija nelietė pareiškėjo valdomo 5 ha žemės sklypo: Specialiajame plane išnagrinėtos teritorijos riba baigėsi už dviejų sklypų (Nr. 18 ir 22) iki pareiškėjo sklypo, tai yra už 350 metrų nuo jo, todėl 2006 m. spalio 27 d. sutartimi įsigydamas šį sklypą, jis neturėjo jokio pagrindo baimintis, kad ateityje jam bus taikomi kokie nors apribojimai, tokie kaip pagal teisės aktus privaloma 300 m sanitarinė apsaugos zona, draudžianti statyti joje gyvenamuosius namus. Rengiant Detalųjį tų pačių kapinių planą, jame aptariama teritorija staiga ėmė ribotis su pareiškėjo sklypu, priartinant bei pritaikant minėtą zoną pareiškėjo sklypui. Pareiškėjas pažymėjo, kad planuoja savo sklype apsigyventi ir statytis namus, tuo tikslu dar 2007 m. lapkričio 14 d. yra pateikęs prašymą pakeisti jo sklypo paskirtį į gyvenamąją, padalinti jį į kelis sklypus, ko nebus įmanoma padaryti, patvirtinus parengtą Detalųjį planą. Nurodė, kad parengtas Detalusis planas iš dalies neatitinka (yra per didelis) nei Specialiojo plano, nei Tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtinto Šiaulių rajono bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas). Pažeidžiant Specialiuoju planu apibrėžtas ribas bei sąlygas, Detalusis planas buvo rengiamas daug didesnei, nei rezervuota, teritorijai. Be to, Šiaulių AVA teiginys skundžiamame 2008 m. liepos 10 d. atsakyme, jog „Detaliuoju planu nagrinėjama teritorija yra numatyta patvirtintame Šiaulių rajono savivaldybės bendrajame plane“ yra susijęs tik su Specialiuoju planu patvirtinta 35 ha teritorija, kuri pareiškėjo interesų nepažeidžia. Pabrėžė, kad 2008 m. balandžio 10 d. iš naujo svarstant su visuomene Detaliojo plano sprendinius, jau galiojo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojęs ŽPLĮ, todėl Šiaulių rajono savivaldybė privalėjo taikyti galiojantį įstatymą taip, kaip ir kitus teisės aktus, kadangi įstatymas nenumato jokių jo taikymo išimčių vykdomoms teritorijų planavimo procedūroms. Tokiu būdu Šiaulių rajono savivaldybė negalėjo nežinoti apie įsigaliojusį įstatymą ir juo nustatytus apribojimus, tačiau 2008 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 89 nutardama „derinti detalųjį planą“, priėmė neteisėtą sprendimą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 – 13 punktais ir nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės meras netinkamai suvokia tiek sąlygų, tiek jų sąvado keitimo pagrindus bei tvarką, nepagrįstai iškelia sąvadą ir sąlygas aukščiau už įsigaliojusį įstatymą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau– ir Taisyklės), reglamentuojančiais detaliojo teritorijų planavimo procesą ir nurodė, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro etapai (parengiamasis; teritorijų planavimo dokumento rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo; baigiamasis), kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedūros, nurodytos minėtose teisės normose. Pažymėjo, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d buvo patvirtintas Planavimo sąlygų sąvadas, kuriame numatyta, jog planuojamas teritorijos orientacinis plotas yra 53 ha (174 ha su sanitarine apsaugos zona). Rėmėsi Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau tekste – ir Tvarkos aprašas) 12 punktu ir nurodė, kad sąlygos gali būti keičiamos ir papildomos planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas nėra baigtas <…>. Nustatė, kad 2008 m. sausio 15 d. Nuolatinėje statybos komisijoje, sudarytoje Tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T-8, buvo suderintas Detalusis planas. Šiaulių AVA Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. vasario 29 d. patikrinęs Detaliojo plano projektą konstatavo, kad Detaliojo plano viešo svarstymo atliktos procedūros neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 8 ir 9 punktų reikalavimų ir pateikė neigiamą patikrinimo išvadą. Šiaulių AVA pasiūlė planavimo organizatoriui nustatyta tvarka pakartotinai atlikti parengtų Detaliojo plano sprendinių viešą svarstymą su visuomene, suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje ir Detaliojo plano projektą pateikti tikrinti pakartotinai. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad Detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene, derinimas Nuolatinėje statybos komisijoje ir tikrinimas yra baigiamasis detaliojo planavimo etapas. Nusprendė, kad Šiaulių AVA 2008 m. vasario 29 d. pateikdamas neigiamą išvadą ir pasiūlydamas pakartotinai atlikti viešą svarstymą su visuomene bei atlikti kitus veiksmus, detaliojo planavimo proceso nesugrąžino į ankstesnį etapą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad iki ŽPLĮ įsigaliojimo Daušiškių kapinių detaliojo planavimo procesas buvo perėjęs į baigiamąjį etapą, o planavimo sąlygos po 2008 m. kovo 1 d., atsižvelgiant į įsigaliojusias ŽPLĮ nuostatas, negalėjo būti keičiamos, todėl padarė išvadą, kad planavimo sąlygų sąvadas atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus. Pabrėžė, kad tvirtinant planavimo sąlygų sąvadą ir iki teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso etapo pabaigos ŽPLĮ nuostatos dar nebuvo įsigaliojusios, todėl pagal planavimo sąlygų sąvadą buvo galima rengti Detalųjį planą kapinėms, kurių plotas didesnis nei 40 ha, o išduotos planavimo sąlygos neprieštaravo išdavimo metu galiojusioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Akcentavo, kad planavimo sąlygų sąvade nenurodžius tikslaus ploto, o nurodžius, kad tai „orientacinis“ plotas, galima daryti išvadą, kad detaliojo planavimo procese šis plotas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Pažymėjo, kad Nuolatinėje statybos komisijoje yra visų institucijų, kurios išdavė planavimo sąlygas, atstovai, kurie suderino detalųjį planą, patvirtindami, kad parengtas detalusis planas atitinka planavimo sąlygų sąvade išduotas planavimo sąlygas, o tuo pačiu patvirtino tokį kapinių plotą, kuris suderintas sprendiniais. Rėmėsi Tvarkos aprašo 10 punktu, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 1, 3, 19 ir 20 punktais bei atmetė pareiškėjo ir jo atstovo argumentą, jog Tarybos 2008 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. T-229 neteisėtas, nes priimtas pasibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminui. Nurodė, kad tvirtinant Detalųjį planą turi galioti patikrinimo aktas su teigiama išvada, o planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas neturi būti pasibaigęs, gavus neigiamą patikrinimo išvadą, taisant nurodytus esminius trūkumus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad planavimo sąlygų sąvadas galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių AVA, gavęs Detaliojo plano projektą po esminių trūkumų ištaisymo, 2008 m. liepos 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. SA-155 ir pateikė teigiamą išvadą. Patikrinimo aktas galiojo vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos, tai yra tvirtinant Detalųjį planą Šiaulių AVA patikrinimo aktas buvo galiojantis. Nurodė, kad Tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-57 buvo pritarta Specialiajam planui Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti, kuris Tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 buvo patvirtintas. Tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis detaliojo plano, detaliojo teritorijų planavimo, specialiojo plano (projekto), specialiojo teritorijų planavimo, bendrojo plano, bendrojo(generalinio) plano, bendrojo teritorijų planavimo sąvokomis ir nurodė, kad tiek bendrasis, tiek ir specialusis planas nėra skirti formuoti konkrečius žemės sklypus ir apibrėžti sklypų ribas, jais numatomos ar rezervuojamos teritorijos ar numatomi objektai visuomenės poreikiams tenkinti. Pabrėžė, kad minėtais Tarybos sprendimais patvirtintu Specialiuoju planu buvo numatyta vieta Šiaulių miesto kapinėms, nenustatant konkrečių ribų, todėl negalima teigti, kad Bendruoju ar Specialiuoju planu buvo suformuotas sklypas Šiaulių miesto kapinėms. Pažymėjo, kad tai, jog Specialiajame plane ir Bendrajame plane kapinių teritorijos plotas pažymėtas mažesnis ir nesutampa su Detaliuoju planu patvirtintu kapinių plotu, neturi reikšmės, nes būtent Detaliuoju planu ir buvo nustatytos tikslios kapinių sklypo ribos. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. T-229 patvirtinti sklypo suformavimo Šiaulių miesto kapinėms įrengti Detalųjį planą, priimtas nepažeidžiant priėmimo procedūrų bei teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Kadangi minėtas sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo ir jo atstovo skundžiami iki šio sprendimo priimti procedūriniai dokumentai – Šiaulių rajono savivaldybės 2008 m. birželio 17 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 89 ir Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. S3-583-K-(1.22) – yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo. Šiaulių rajono savivaldybės 2008 m. birželio 17 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 89 surašytas laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų reikalavimų. Suderinus Detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje, jis buvo pateiktas patikrinimui Šiaulių AVA. Šiaulių AVA Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs Detalųjį planą, surašė patikrinimo aktą ir pateikė teigiamą išvadą. Taip pat į pareiškėjo pateiktą skundą atsakė 2008 m. liepos 10 d. raštu Nr. S3-583-K-(1.22), kuriame nurodė, kad rengiant Detalųjį planą pažeidimų nenustatyta. Atsakymas yra motyvuotas, atsakyta pareiškėjui nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Atsakyme aiškiai ir išsamiai, remiantis galiojančiais įstatymais, reglamentuojančiais detaliojo planavimo procedūras ir klausimus, atsakyta į visus pareiškėjo suformuluotus klausimus.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo Č. K. apeliacinį skundą patenkino, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Č. K. skundą patenkino ir panaikino Tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-229 „Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Dausiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“, Tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu sudarytos Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 17 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 89 ir Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. atsakymą Nr. S3-583-K-(1.22).
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A3-170/2004, A5-693/2004), tai, kad iš Detaliojo plano matyti, jog Č. K. priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Detaliajame plane nustatytą sanitarinę apsaugos zoną, kuri nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 67 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau – ir SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklės), SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 4.11, 46 punktus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24, 25 straipsnius, konstatavo, jog Č. K. turi teisę kreiptis į teismą ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A17-301/2007, AS5-324/2007, AS146-213/2009, A442-654/2009) ir pažymėjo, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai), jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu. Skirtingai nei bendrasis ar detalusis teritorijų planavimas, specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, išvardintų Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobūdžio, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus. Atsižvelgė į administracinių teismų praktiką (bylos Nr. A4-247/2005, A5-63/2003, A11-787/2005, Nr. A556-128/2008) ir pabrėžė, jog detalusis planas – individualus teisės aktas. Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, detalieji planai,) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, taip pat – suplanuotos teritorijos dydis bei sprendinių konkretizavimo lygis. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi, nurodė, jog įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems (generaliniams) planams, o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nustatė, jog 2006 m. kovo 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. SA-47 konstatuota, kad Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano projektas (planavimo tikslas – nustatyti urbanistiniu, ekonominiu, socialiniu, geologiniu, kraštovaizdžio bei infrastruktūros požiūriu optimaliausią teritoriją naujoms Šiaulių kapinėms įrengti, rezervuoti šią teritoriją miesto kapinių planavimui bei įrengimui, vertinant teritoriją Šiaulių rajono bendrojo plano sprendiniuose; suformuoti preliminarų žemės sklypą (apie 35 ha) atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, projekto rengimo procedūrų pažeidimų buvo nerasta ir buvo pasiūlyta Specialiojo plano projektą be apribojimų tvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės taryboje. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 patvirtintas specialusis planas Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti.Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 8 d. patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. SPA-456, kuriame nurodė, jog planavimo tikslas – parengti sklypo suformavimo Šiaulių miesto kapinėms įrengti keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo būdą ir pobūdį bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus, detalųjį planą. Sąvade taip pat nurodyta, jog vienas iš detaliojo plano rengimo pagrindų yra Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T-49 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti patvirtinimo“, tačiau sąvade kaip planuojamos teritorijos orientacinis plotas nurodoma jau 53 ha (174 ha su sanitarine apsaugos zona) (b. l. 73, II tomas), nors sąvado prieduose – atskirų institucijų išduotose planavimo sąlygose – nurodomas pageidaujamas kapinių plotas – apie 35-40 ha. Pažymėjo, jog pateikto derinti ir Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 17 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 89 (skundžiamu aktu) suderinto Šiaulių miesto kapinių Detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama kapinių teritorija – 62,73 ha. Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. SA-155 konstatuota, jog detaliojo plano projekte rengimo procedūros pažeidimų nerasta, projektas atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir pasiūlyta planavimo organizatoriui Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliojo plano projektą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-229 toks Detalusis planas buvo patvirtintas. Konstatavo, jog sklypo suformavimo Šiaulių miesto kapinėms įrengti Dausiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone, Detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti sprendinių, nes rengiant Detalųjį planą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies bei 24 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, jog tvirtinant Detalųjį planą (2008-08-28) jau galiojo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199 patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (žr. http://www.siauliai-r.sav.lt/go.php/lit/Bendrasis_planas/509), tačiau sugretinus Bendrąjį ir Detalųjį planą, matyti, jog kapinių sklypai neatitinka. Aplinkybės, kad Detaliuoju planu nustatytas kapinių sklypo plotas, lyginant jį su Specialiajame ir Bendrajame planuose nustatytu, yra išplėstas, neginčijo ir atsakovai. Šį faktą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog tai, kad Specialiajame plane ir Bendrajame plane kapinių teritorijos plotas pažymėtas mažesnis ir nesutampa su Detaliuoju planu patvirtintu kapinių plotu, neturi reikšmės, nes būtent Detaliuoju planu ir buvo nustatytos tikslios kapinių sklypo ribos. Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, jog planavimo sąlygų sąvade nenurodžius tikslaus ploto, o nurodžius, kad tai „orientacinis“ plotas, galima daryti išvadą, kad detaliojo planavimo procese šis plotas gali būti keičiamas atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Sprendė, jog tai, kad sąvade nurodytas plotas buvo nurodytas kaip „orientacinis“, nesudaro pagrindo išplėsti kapinių plotą beveik du kartus, lyginant jį su Specialiajame plane nustatytu preliminariu 35 ha plotu. Be to, 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnis nustatė imperatyvų reikalavimą naujų steigiamų kapinių plotui, t. y. plotas neturi būti didesnis kaip 40 ha, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimtą plotą. Šis teisės aktas galiojo tiek skundžiamu Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 17 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 89 derinant Detalųjį planą, tiek jį tvirtinant skundžiamu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-229, todėl ŽPLĮ 24 straipsnio nuostatų pažeidimas, tik papildomai įrodo, jog patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pabrėžė, kad remiantis ŽPLĮ 2 straipsnio 16 dalimi, įstatymo reikalavimai taikomi naujoms kapinėms, įsteigtoms po jo įsigaliojimo, kiti įstatymo taikymo apribojimai, susiję su kapinių planavimo procesu, įstatyme nenumatyti. Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnį ir nurodė, kad Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. SA-155 nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu detaliojo plano sprendiniai neatitiko nei planavimo sąlygų sąvade nurodytų, nei patvirtinto Specialiojo plano sprendinių, nei ŽPLĮ įstatymo reikalavimų. Konstatavo, jog skundžiamu Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 17 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 89 buvo suderintas, o Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-229 buvo patvirtintas teisės aktų ir Specialiojo bei Bendrojo plano sprendinių neatitinkantis Detalusis planas, todėl skundžiami atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aktai pripažintini neteisėtais ir naikintini, kaip nepagrįstas naikintinas ir atsakovo Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. S3-583-K-(1.22).
IV.
2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010 ir atmesti Č. K. apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Prašyme, be kita ko, nurodo, jog apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą sužinojo 2011 m. sausio 14 d., todėl trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. sausio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010 ir atmesti Č. K. apeliacinį skundą.
Atsižvelgia į ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir teigia, jog klaida, taikant materialinės teisės normas, gali pasireikšti netinkamai ar neišsamiai išsiaiškinus ir supratus teisės normos hipotezę, taip pat netinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jų atitikimą teisės normos hipotezei. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas, kai kurių nuostatų netaikė, netinkamai išsiaiškino taikomų teisės normų turinį, nevertino ir netaikė poįstatyminių teisės aktų nuostatų, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jų atitikimą konkrečioms teisės normoms. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 37 dalimi, teigia, jog specialiųjų planų sprendiniai yra specialiojo teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pabrėžia, jog Specialiojo plano uždaviniuose jokio konkretaus ar apytikrio kapinių sklypo ploto numatyta nebuvo ir negalėjo būti, kadangi tokie uždaviniai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį specialiajam teritorijų planavimui negali būti keliami. Specialiojo plano sprendiniais šiuo atveju nėra nustatytas tam tikras privalomas teritorijos dydis, kadangi toks uždavinys apskritai nebuvo iškeltas, juo tik numatyta vieta Šiaulių miesto kapinėms. Pabrėžia, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad rengiant Detalųjį planą nebuvo laikomasi Specialiojo plano sprendiniais nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su pačiu sklypo formavimo proceso (o ne jo dydžiu) ar teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai išaiškino, suprato ir taikė šią teisės normą. Atsižvelgia į Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir pažymi, jog, įvertinus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Detalusis planas neprieštarauja planuojamoje teritorijoje galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atitinkamai teismas nepagrįstai pasisakė ir dėl Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Nurodo, jog nei bendruoju, nei specialiuoju teritorijų planais nėra formuojami konkretūs žemės sklypai ar apibrėžiamos jų ribos, todėl logiška, kad Detaliuoju planu nebuvo detalizuojami sklypų dydžiai, kurie nebuvo ir negalėjo būti nustatyti Bendruoju ar Specialiuoju planais. Teigia, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas yra jau priimtų teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija. Tokie veiksmai sudaro baigiamąjį etapą, po kurio seka tik tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje ir teritorijų planavimo dokumento tikrinimas. Nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo procesas 2008 m. vasario 29 d., atliekant pirminį patikrinimą, jau buvo perėjęs į baigiamąjį etapą. Tuo tarpu ŽPLĮ įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., t. y. jau po to, kai buvo gauti visi Detaliojo plano sprendiniai, todėl teismo išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Analogiškai spręstina ir dėl teismo išvados, susijusios su Šiaulių AVA 2008 m. liepos 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. Sa-155, nes atliekant pakartotinį tikrinimą, buvo tikrinama, ar Detaliojo plano sprendiniai atitinka iki 2008 m. vasario 29 d., kai buvo pateikta neigiama patikrinimo išvada, galiojusius teisės aktus. Visi detaliojo plano sprendiniai buvo gauti iki įsigaliojant ŽPLĮ, todėl jiems netaikomi šio įstatymo reikalavimai, o tai reiškia, jog 2008 m. liepos 10 d. teigiama išvada buvo pagrįsta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymai netenkintini.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje pateikti du prašymai dėl proceso atnaujinimo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atskirai pasisakytina dėl kiekvieno iš tokių prašymų.
Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Inspekcija, paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodo, kad terminas prašymui paduoti nebuvo praleistas, nes apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą sužinojo 2011 m. sausio 14 d.
Kaip matyti iš prašymo, Inspekcija teigia, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, t. y. dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, bei siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis nustato, jog nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. P442-147/2011), jog tuo atveju, kai asmuo, prašydamas atnaujinti procesą, remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, apie, jo nuomone, padarytą materialinės teisės normų pažeidimą suinteresuotas asmuo turi sužinoti byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, nes tuo metu tokiam asmeniui jau būna žinoma visa atitinkamos bylos medžiaga ir teismų padarytos galutinės išvados.
Nagrinėjamu atveju baigiamasis procesinis sprendimas priimtas ir įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 16 d., Inspekcija dalyvavo byloje kaip atsakovas, jos atstovas dalyvavo 2010 m. gruodžio 8 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nurodyta ir procesinio sprendimo paskelbimo data bei laikas. Todėl spręstina, kad Inspekcijai aplinkybės, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, turėjo tapti žinomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo paskelbimo metu, t. y. 2010 m. gruodžio 16 d. Atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo išsiuntė 2011 m. balandžio 14 d., t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti.
Atsakovas šiuo atveju taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, procesą galima atnaujinti, jei nustatoma, kad teismų praktika ginčijamu klausimu išsiskyrė teismo sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmimo metu (nagrinėjamu atveju toks sprendimas buvo priimtas 2010 m. gruodžio 16 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (byla Nr. P662-19/2010).
Todėl spręstina, jog apie tokias aplinkybes atsakovui taip pat turėjo tapti žinoma jau galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo metu, o atsakovas tokį terminą praleido. Kartu pažymėtina, jog atsakovas prašyme atnaujinti procesą apskritai nenurodė jokios administracinių teismų praktikos, patvirtinančios, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo atveju nuo tokios praktikos nukrypo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Inspekcija praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo atveju prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimas šiuo atveju grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, o naujai įsigaliojęs ŽPLĮ negalėjo būti šiuo atveju taikomas, nes Detaliojo plano sprendiniai jau buvo žinomi 2008 m. vasario 29 d, atliekant pirminį Detaliojo plano patikrinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktus proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, jos nuomone, patvirtinančius argumentus, sprendžia, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pateikė akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Pabrėžtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimas sietinas ne su skirtingu, nei teismo, prašymą pateikusio asmens pateikiamu teisės normų aiškinimu, o su realiais akivaizdžiais įrodymais, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. A17-535/2007, A8-321/2005), kad Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Taigi, kaip ir bet kuriems kitiems atitinkamas teisines pasekmes sukeliantiems administraciniams aktams, priimamiems teritorijų planavimo dokumentams yra keliamas teisėtumo reikalavimas. Todėl teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jie prieštarauja minėtiems teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams ar (ir) jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą. Tai, kad patvirtinus teritorijos planavimo dokumentą, jis įgyja teisinę galią, o teritorija – tam tikrą teisinį statusą, rodo tokio proceso (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo) svarbą, todėl plano tvirtinimas nėra tik formalus veiksmas. Jo metu privalu išsamiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visą detaliojo planavimo procesą, t. y. ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir panašiai (byla Nr. A4-446/2007).
Kitaip tariant, iš nurodyto matyti, jog teritorijų planavimo dokumentas įgyja teisinę galią, tik jį patvirtinus, o detaliojo plano tvirtinimas yra tik baigiamojo teritorijų planavimo etapo stadija. Todėl nepagrįstais pripažintini argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti naujai įsigaliojusio ŽPLĮ ir pripažinti, kad Detaliojo plano sprendiniai jam prieštarauja, nes ŽPLĮ įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., t. y. jau po to, kai buvo gauti visi Detaliojo plano sprendiniai (po 2008-02-29 pirminio Detaliojo plano tikrinimo, kai duota neigiama išvada). Nurodyta administracinių teismų praktika patvirtina visiškai priešingas, nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nurodytosios, išvadas. Todėl konstatavus, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė naujai įsigaliojusį ŽPLĮ ir atitinkamai pagrįstai konstatavo Detaliojo plano sprendinių prieštaravimą šiame įstatyme įtvirtintoms teisės normoms, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes net ir nustačius kitus materialinės teisės pažeidimus, jie negalėtų būti pripažinti tokiais, kurie galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Kartu pažymėtina, jog nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikiamas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiškinimas skiriasi nuo to, kurį pateikė apeliacinės instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad subjektas, kuris kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą, skirtingai nei teismas aiškina teisės normas, nepatvirtina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto esminio materialinės teisės normos pažeidimo egzistavimą. Kaip jau minėta, šiuo atveju teisėjų kolegijai nebuvo pateikti akivaizdūs įrodymai, kad tokio pobūdžio materialinės teisės normų pažeidimas buvo padarytas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Konstatuotina, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymas nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl negali būti tenkinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Inspekcija prašymą pateikė praleidusi ABTĮ nustatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui terminą, neprašė tokio termino atnaujinti, todėl prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą. Taip pat darytina išvada, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymas nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymų dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010.
Nutartis neskundžiama.