Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. S. 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnį, už tai, kad ji 2007 m. rugsėjo 5 d., apie 15.00 val., Joniškio m., vairuodama transporto priemonę Mitsubishi Carisma, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę VW Transporter, o iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 53, 63, 171 ir 271 punkto reikalavimus (b. l. 12).

Joniškio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. E 793497 V. S. pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams (b. l. 5).

II.

Teismas pirmiausia nurodė, kad V. S. neneigia aplinkybės, jog kliudė kitą automobilį (VW Transporter) ir tokiu būdu įvykdė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą., tačiau neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pačios V. S. paaiškinimais, konstatavo, jog pažeidėjos nurodyta aplinkybė, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino dėl neatidumo ar neatsargumo, nepanaikina jos atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes KET įpareigoja eismo dalyvius būti atidžiais ir atsargiais.

Teismas taip pat nurodė, kad V. S. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 36 mėn.) atitinka nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimui keliamus reikalavimus, o taikyti švelnesnę atsakomybę nėra pagrindo (ATPK 30¹ str.).

III.

Savo prašymą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, kartu nurodydama, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad:

– ji ir jai iš kairės važiavusio automobilio, kurį V. S. manė kliudžiusi, vairuotojai buvo sustoję, kas parodo jos sprendimą įvykus eismo įvykiui elgtis įstatymų nustatyta tvarka;

– sustoję ir apžiūrinėdami automobilius jie nematė ir negirdėjo, jog VW Transporter vairuotojas būtų bandęs jiems pranešti tai, kad V. S. apgadino būtent jo automobilį. Be to, nukentėjusysis pats pripažino, kad jo garsinio signalo praktiškai nebuvo įmanoma išgirsti dėl susidariusios transporto spūsties;

– ji nebėgo iš eismo įvykio vietos ir nesislapstė, nes nuvažiavo į už 300 metrų nuo įvykio vietos buvusį prekybos centrą apsipirkti, o apie tai, kad kliudė stovėjusį automobilį sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Apeliaciniame skunde V. S. taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.

Pažymėtina, kad V. S. neginčija aplinkybės, jog apgadino nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonę ir pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su jai paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Įvykio metu galiojusioje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad <…> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <…>.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog V. S. apvažiuodama ant kelio stovėjusį nukentėjusiojo D. E. automobilį VW Transporter jį kliudė ir apgadino. Apeliantė, tai pajuto, tačiau pamanė, jog kliudė iš kairės pusės važiavusį automobilį VW Passat, paprašė jo sustoti, tačiau apžiūrėję minėta ir apeliantės automobilį nusprendė, jog susidūrimo nebuvo. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis teismo posėdžio, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, metu (b. l. 32). Šios aplinkybės įrodo, jog apeliantė turėjo galimybė suprasti jog padarė autoįvykį. Šiuo atveju pabrėžtina, kad apeliantė pajuto, jog kažką kliudė būtent apvažiuodama stovėjusį inkasatorių automobilį, todėl ji privalėjo (ir galėjo) įsitikinti, jog nekliudė ne tik iš kairės pusės važiavusios transporto priemonės, bet ir iš dešinės pusės stovėjusio automobilio. Jos vairuotam automobiliui padarytus pažeidimus (b. l. 29) ji realiai galėjo pamatyti sustojusi eismo įvykio vietoje, kartu su VW Passat vairuotoju apžiūrėdama transporto priemones. Tačiau apeliantė, neįsitikinusi, jog apvažiuodama nukentėjusiojo automobilį jo nekliudė, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama KET reikalavimus.

ATPK 11 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. , pajutusi, jog, apvažiuodama D. E. vairuojamą transporto priemonė, kažką kliudė, turėjo ir galėjo įsitikinti, jog neapgadino šio automobilio, pasišalino iš eismo įvykio vietos taip pažeisdama KET reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė minėtais veiksmais padarė teisės pažeidimą ir jos veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Vertinant V. S. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios nuostatos, jog šios nuostatos, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios administracinę atsakomybę, konstatavimu (pvz., administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Už apeliantės padarytą teisės pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, įstatymų leidėjas buvo numatęs baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 130 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantės padarytas nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimas yra nežymus (kaip nurodo V. S. savo apeliaciniame skunde – niekas nesikreipė į jos draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo), o ir jos pačios automobilis apgadintas nežymiai, ką patvirtina apeliantės pateiktos nuotraukos (b. l. 29). Eismo įvykį V. S. sukėlė būdama priversta apvažiuoti neleistinoje vietoje pastatytą nukentėjusiojo automobilį, be to, pajutusi, jog kažką kliudė ir manydama jog susidūrė su iš kairės pusės važiavusiu automobiliu, ėmėsi veiksmų siekdama išsiaiškinti ar neįvyko eismo įvykis – paprašė iš kairės važiavusio automobilio vairuotojo sustoti, kartu apžiūrėjo automobilius. Šia aplinkybe abejoti nėra pagrindo, nes ją patvirtina ir apgadintos transporto priemonės vairuotojas. Be to, pats D. E. pripažįsta, jog apeliantė dėl susidariusios spūsties galėjo negirdėti, jo bandymo atkreipti dėmesį garsiniu signalu. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog V. S. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, o būdama pakankamai atidi ir įvertinusi aplinkybę, kad galėjo kliudyti iš dešinės stovėjusią nukentėjusiojo transporto priemonę, būtų įvykdžiusi visas eismo dalyviui KET nustatytas pareigas įvykus eismo įvykiui. Pastebėtina ir tai, kad atlikus blaivumo testą (b. l. 12), konstatuota, jog apeliantė vairavo būdama blaivi, neturėjo jokių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apeliantė padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes.

Esant šioms ypatingoms administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir skiriant V. S. įstatymų leidėjo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams, nagrinėjamu atveju tektų konstatuoti, jog ji nėra adekvati padarytam teisės pažeidimui ir yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę administracinė nuobaudą negu įstatymų leidėjo nustatytas minimumas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skiriant administracinę nuobaudą V. S. yra taikytina ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, švelnintina, vietoje jos skiriant 500 Lt baudą.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį ir Joniškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. E 793497 pakeisti. V. S. skirta administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams – pakeisti 500 Lt (penki šimtai litų) bauda.

Nutartis neskundžiama.