Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-392-446/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2-392-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00228-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
K. V.
Suinteresuotas asmuo
J. V.
Kategorijos
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-392-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00228-2014-9Procesinio sprendimo kategorija:99.1.5.; 106.8.1.; 117.1.; 117.2.(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 27 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos K. V. pareiškimu suinteresuotam asmeniui J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. V. teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas 1A1ž, ūkinis pastatas 2I1p, tvartas 3I1p, kluonas 4I1m ir kiti statiniai (inžineriniai) – esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas K. V. asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakoma priimti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsniai).

Iš teismui pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja K. V. pasirinko netinkamą teisminės gynybos būdą. Akivaizdu, jog turėjo būti pareikštas ieškinys (ginčo teisena) dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine K. V. nuosavybe, o ne pateiktas teismui pareiškimas (ypatingoji teisena) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas 1A1ž, ūkinis pastatas 2I1p, tvartas 3I1p, kluonas, 4I1m ir kiemo statiniai (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. V. ir Viešajame registre yra įregistruoti pareiškėjos vardu. Prie pareiškimo pateikti dokumentai taip pat liudija, kad K. V. turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, šių dokumentų nėra praradusi, todėl laikoma, jog pareiškėjos nurodomas klausimas nenagrinėtinas teisme, nes nėra vienos iš aplinkybių, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad teismui pateikta netinkama sutuoktuvių liudijimo kopija, t. y. ne įstatymo nustatytos formos dokumentas, taip pat nenurodyti J. V. anketiniai duomenys (asmens kodas, gimimo data ir pan.), nors akivaizdu, kad tokie duomenys (gimimo data) turėtų būti nurodyti dukters Irenos gimimo liudijime arba gauti užklausus Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Neturint J. V. anketinių duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieškinys (pareiškimas) nėra pateiktas galimai mirusiam asmeniui, t. y. asmeniui, negalinčiam turėti civilinių teisių ir pareigų (CK 2.2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja, paduodama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra sumokėjusi 144 Lt žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, todėl teismo iniciatyva žyminis mokestis yra grąžintinas pareiškėjai (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3, 5 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3, 5 dalimis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos K. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Grąžinti pareiškėjai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti žyminį mokestį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė