- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1617-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14819-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- UAB „General financing“
- Ieškovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Creditinfo Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „General financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB „General financing“, trečiajam asmeniui UAB ,,Creditinfo Lietuva“ dėl duomenų paneigimo ir neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą skubiai pašalinti visus neatitinkančius tikrovės duomenis, kad buvo skolingas jam pagal 2008 m. vasario 11 d. kredito sutartį Nr. 102079 iš UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės; priteisti iš atsakovo 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 55 Lt išlaidų atlyginimui bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. gegužės mėn. gavo antstolių V. M., V. S., I. G. ir D. Š. kontoros antstolio padėjėjos siūlymą per 5 dienas sumokėti 3 311, 37 Lt įsiskolinimą UAB „General financing“ pagal vartojimo kreditą. Ieškovas raštu informavo antstolių kontorą, kad niekada neėmė kredito iš atsakovo. 2008 m. liepos 16 d. buvo iškviestas į Panevėžio miesto VPK liudytojo apklausai, kur buvo informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pil. E. K. yra įtariamas tuo, kad 2008 m. vasario 11 d. AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo patalpose, pateikęs suklastotą M. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, sudarė su UAB „General financing“ kredito sutartį, pagal kurią gavo 5 422, 99 Lt kreditą. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nes įtariamasis E. K. nuo pareigūnų pasislėpė. 2010 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į AB DnB Nord banką dėl būsto paskolos gavimo, bet buvo informuotas, kad yra įtrauktas į asmenų, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašą, todėl bankas bendradarbiauti atsisakė. Dėl paskleistos atsakovo klaidingos informacijos ieškovas turėjo problemų ir su AB TEO LT, kuri nesudarė su ieškovu interneto paslaugų teikimo sutarties dėl informacijos skolininkų duomenų bazėje. Ieškovas 2010 m. gegužės 24 d. registruotu laišku kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pašalinti visus duomenis, susijusius su 2008 m. vasario 11 d. sutartimi iš UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės, o taip pat iš kitų duomenų bazių, jeigu joms pateikti ieškovo duomenys. Tačiau atsakovas minėtos informacijos iki ieškinio padavimo teismui dienos nepašalino. Ieškovo teigimu, atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pažemino ieškovo orumą, sumenkino jo, kaip patikimo kliento, reputaciją, sutrukdė jam tinkamai įgyvendinti savo teises ir gauti kreditą banke.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo M. G. ieškinį iš dalies patenkino: civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo skubiai pašalinti visus neatitinkančius tikrovės duomenis, kad buvo skolingas jam pagal 2008 m. vasario 11 d. kredito sutartį Nr. 102079 iš UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės, nutraukė bei priteisė iš atsakovo UAB „General Financing“ 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 452 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, jog ieškovas yra skolininkas, nevykdantis įsipareigojimų, ieškovas patyrė problemų bendradarbiaujant su AB DnB Nord banku dėl būsto paskolos gavimo, bei su AB TEO LT ketinant sudaryti interneto paslaugų sutartį. Ieškovas dar 2010 m. gegužės 24 d. registruotu laišku kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pašalinti visus tikrovės neatitinkančius duomenis iš duomenų bazių, tačiau atsakovas šiuos ieškovo duomenis pašalino tik 2010 m. rugsėjo 3 d. Atsakovo pateikti ieškovo asmens duomenys į asmenų, nevykdančių įsipareigojimų (skolininkų) bendrą duomenų bazę, neabejotinai žemina asmens garbę ir orumą, kadangi sumažėja kredito įmonių pasitikėjimas ieškovo mokumu, sumenkinama ieškovo, kaip patikimo kliento, reputacija bendraujant su paslaugų teikėjais ir kitais trečiaisiais asmenimis, kuriems prieinama minėta informacija. Atsakovas pripažino, jog informacija apie ieškovą kaip skolininką neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad nors neatitinkančių tikrovės duomenų apie skolininką paskleidimo momentu ieškovas neturėjo pagrindo abejoti jų tikrumu, atsakovas privalėjo nedelsiant, tik gavęs informaciją apie tai, kad tokie duomenys neatitinka tikrovės, pašalinti ieškovo asmeninius duomenis iš viešai prieinamos skolininkų duomenų bazės. Kadangi atsakovas panaikino ieškovo M. G. duomenis iš skolininkų informacinės sistemos padengtų ir nepadengtų skolų istorijos, teismas šioje dalyje bylą nutraukė, o ieškovo neturtinės žalos dydį įvertino 3000 Lt suma.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „General financing“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti arba pakeisti. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas, nes savo sprendime rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir prie ieškinio pridedamais įrodymais. Mano, kad ieškovo pateikti įrodymai, t.y. 2010-05-04 raštas AB DnB NORD bankui, elektroninio susirašinėjimo su AB DnB NORD banko darbuotoja kopija, elektroninio susirašinėjimo su UAB „TEO LT“ darbuotoja kopija, taip pat UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaita, yra netinkami ir ydingi. Teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, nes ieškovas visgi sudarė paslaugų teikimo sutartį su AB „TEO LT“, to neneigė ir pats ieškovas. Be to, ieškovo susirašinėjimas su banku ir banko darbuotojos paklausimas apie susidariusi įsiskolinimą nepatvirtina, kad M. G. kreipėsi į DnB Nord banką dėl būsto paskolos ir kad paskola jam nebuvo išduota ar kad bankas atsisakė bendradarbiauti. Prie ieškinio pridedamos UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitos patvirtina AB TEO LT domėjimąsi ieškovo finansinių įsipareigojimų istorija, tačiau nepatvirtina ieškovo galimai patirtų nepatogumų ar AB TEO LT atsisakymo bendrauti su ieškovu. Tvirtina, kad gavus ieškovo prašymą pašalinti tikrovės neatitinkančius duomenis, nuo 2010 m. kovo 2 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ skolininkų administravimo informacinė sistema neberodė einamosios M. G. skolos, t.y. ieškovo reikalavimas pašalinti klaidingą informaciją iš asmenų, einamuoju metu netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašo buvo patenkintas. 2010 m. gegužės 24 d. buvo gautas pakartotinis ieškovo prašymas „Dėl žinomai klaidingos informacijos pašalinimo. Todėl skolų valdymo ekspertė pakartotinai 2010 m. gegužės 26 d. išsiuntė UAB „Creditinfo Lietuva“ prašymą panaikinti M. G. duomenis iš skolų administravimo informacinės sistemos padengtų ir nepadengtų skolų istorijos. Tai patvirtina tinkamai išsiųstų laiškų išklotinė. Taigi atsakovas reagavo į visus ieškovo prašymus ir visus juos įvykdė. Teigia, kad ieškovas turėjo tikslą prisiteisti neturtinę žalą dar net nepradėjus bendrauti su AB DnB NORD banku ir AB TEO LT. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad klaidingi duomenys apie ieškovą būtų perduoti UAB „Creditinfo“ duomenų bazę, nes tokia atranka vykdoma automatiškai. Mano, kad klaidingos informacijos paskleidimas negali būti prilyginamas per se garbės ir orumo pažeidimui, nes tai prieštarauja vyraujančiai teismų praktikai. Teigia, kad informacinės sistemos duomenys nėra viešai prieinami, kol registruotas vartotojas neįveda paieškos kriterijų. Nurodo, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais. Atsakovas neginčija to fakto, kad klaidingi duomenys galėjo sukelti ieškovui nepatogumų, tačiau nelaiko to neturtine žala. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 3000 neturtinės žalo, nepagrindė bei nemotyvavo tokio savo sprendimo. Duomenys apie M. G. UAB „Creditinfo Lietuva“ buvo pateikti teisėtai, nes atsakovas turi teisę tvarkyti ir teikti tokius duomenis pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Be to, atsakovui nebuvo žinoma apie sukčiavimą prisidengiant M. G. vardu.
Atsiliepimas
M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti bei priteiti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, o atsakovas pats nepateikė jokių reikalaujamų įrodymų. Nurodo, kad jau nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iniciavus ikiteisminį tyrimą bei nuo 2008 m. gruodžio 15 d. atlikto ekspertizės akto baudžiamojoje byloje atsakovui buvo žinoma, kad kredito dokumentus pasirašė ne ieškovas, o E. K.. Nors apeliantas teigia, kad apie E. K. patraukimą įtariamuoju sužinojo tik 2010 m. gegužės 24 d., gavęs ieškovo prašymą, tačiau šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas apelianto prašymu, todėl jis turėjo teisę bei pareigą domėtis kaip nukentėjusysis ikiteisminio turimo eiga ir nedelsiant pašalinti ieškovą iš duomenų bazių. Klaidinančią informaciją apeliantas skleidė daugiau nei 2,5 metų, todėl per šį laikotarpį turėjo galimybę pašalinti tikrovės neatitinkančius duomenis. Nurodo, kad kreiptis į teismą nusprendė, kai į jo prašymus nebuvo reaguojama. Mano, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad klaidingos informacijos apie ieškovą kaip skolininką įtraukimas į asmenų, nevykdančių įsipareigojimų bendrą duomenų bazę, neabejotinai pažemino ieškovo garbę ir orumą, kadangi sumažėjo kredito įstaigų pasitikėjimas ieškovo mokumu, sumenko ieškovo kaip patikimo kliento reputacija, bendraujant su paslaugų tiekėjais ir trečiaisiais asmenimis, kuriems buvo prieinama klaidinanti informacija, kad ieškovas skolingas apeliantui ir delsia sumokėti jau ilgą laiką daugiau nei 23 tūkstančius litų. Neigiami finansinės reputacijos pokyčiai, sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, ilgalaikę emocinę įtampą ir neigiamą aplinkinių požiūrį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinį skundą atsakovas grindžia neteisingu byloje surinktų įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme, nepateikimu motyvų, konstatuojant atsakovo neteisėtus veiksmus, neįvertinimu aplinkybių dėl ieškovo nesąžiningumo, nepagrįstu ieškovo garbės ir orumo pažeidimo pripažinimu, ieškovo neturtinės žalos bei būtinų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių teisinių santykių turinį, nepažeidė garbės ir orumo gynimą bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos panašių ginčų atvejais, į bylą pateiktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų bei dėl atlygintinos neturinės žalos dydžio (CPK 185 str.).
Nagrinėjamuoju atveju ieškovas siekė neturtinės žalos, atsiradusios dėl tikrovės apie jį neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą bei menkinančių patikimo asmens reputaciją, atlyginimo. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes - garbė, orumas bei dalykinė reputacija patenka į tokių saugomų objektų sąrašą (CK 1.114 str. 1 d.). Garbė ir orumas pažeidžiami, apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.
Nors apeliaciniame skunde apeliantas UAB „General financing“ nurodė, esą duomenų pateikimo skolininkų administravimo informacinėje sistemoje negalima laikyti klaidingos informacijos apie asmenį paskleidimu, tačiau jokių reikšmingų teisnių argumentų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovas paskleidė neteisingą informaciją apie ieškovą – perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis apie M. G., kaip asmenį, neatsiskaitantį su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog žinių paskleidimo faktui konstatuoti užtenka nustatyti, kad jos tapo žinomos trečiajam asmeniui, yra visiškai pagrįsta ir atitinkanti teismų praktiką. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ši informacija taip pat tapo žinoma AB DnB NORD bankui ir TEO LT, AB.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad yra visa asmens garbės ir orumo gynimui būtinų faktų sudėtis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, o žinia, kad atitinkamas asmuo yra skolininkas, nevykdantis įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta žeminančia asmens garbę ir orumą, nes tokios aplinkybės paneigia gerą asmens vardą ir pasitikėjimą juo įvairiose gyvenimo raiškos sferose. Apeliantas skunde jokių pagrįstų motyvų, susijusių su pagrindinėmis sąlygomis jo atsakomybei atsirasti, iš esmės nepateikė ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šiuo aspektu.
Pažymėtina, kad apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios esą yra nepagrįstai nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepaisant, kad tokių aplinkybių skundžiamame sprendime teismas nėra nurodęs kaip nustatytų ir jomis nesirėmė – sprendime nėra nurodyta, kad teismas nustatė, jog AB TEO LT nesudarė su ieškovu interneto paslaugų teikimo sutarties. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad apelianto motyvai, nesusiję su peržiūrimu sprendimu, yra absoliučiai nepagrįsti ir detaliau nenagrinėtini.
Apelianto argumentai dėl įrodymų nepakankamumo, pripažįstant, kad atsakovo veiksmai sutrukdė jam tinkamai įgyvendinti teises ir gauti kreditą banke, pripažintini nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai viešoje erdvėje buvo prieinama informacija apie M. G., kaip nepatikimą finansinių įsipareigojimų vykdytoją, M. G. kreipėsi į AB DnB NORD banką dėl paskolos suteikimo ir į TEO LT, AB dėl interneto įvedimo. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kad AB DnB NORD bankas ir TEO LT, AB aktualiu laikotarpiu tikrino informaciją apie M. G. kreditingumą. Todėl ieškovo susirašinėjimas su šiomis bendrovėmis nustatytų aplinkybių kontekste yra akivaizdus patvirtinimas, kad ieškovui, siekiant gauti paskolą ir įsivesti internetą, atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti apie ieškovą informacija, jam sukėlė neigiamas pasekmes – sudarė pagrindą abejoti ieškovo kreditingumu. Kad ieškovu M. G. buvo suabejota, patvirtina aptariamame susirašinėjime atsispindintis pareikalavimas pasiaiškinti dėl galimų įsiskolinimų. O tai vienareikšmiškai pripažintina aplinkybe, sukėlusia ieškovui neigiamas pasekmes, nepatogumus ir išgyvenimus.
Nors apeliantas išskirtinę reikšmę suteikia aplinkybėms, kada buvo pašalinta informacija apie M. G. ir tokiomis aplinkybėmis grindžia sprendimo neteisėtumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad esminę reikšmę turi tai, kad neatitinkanti tikrovės bei žeminanti garbę ir orumą informacija apie M. G. buvo paskleista ir viešoje erdvėje buvo prieinama pakankamai ilgą laiką. Vėlesni atsakovo veiksmai – kada jis ėmėsi veiksmų pašalinti informaciją ir kad informacija atsinaujino galimai dėl aplinkybių, nepriklausančių tiesiogiai nuo jo valios, pripažintini reikšmingais tik sprendžiant klausimą dėl jo bendradarbiavimo pareigos tinkamo vykdymo po pažeidimo padarymo ir aktualiais, sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą.
Apelianto teiginiai apie galiamą ieškovo nesąžiningumą ir išankstinį ruošimąsi teisminiam procesui nepagrįsti jokia objektyvia teisine logika ir jokiu būdu neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti, kad pats ieškovas M. G. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, ginant savo teises, nes tris savaites uždelsė pateikti rašytinį prašymą dėl neteisingų duomenų pašalinimo, nėra pagrindo. Visų pirma tokia aplinkybė jokiu būdu nešalina atsakovo atsakomybės, nes ji susijusi su jau įvykusio paskleidimo, už kurį atsakingas atsakovas, padarinių pašalinimu. Ieškovo nuoroda, kad jis kreipsis į teismą taip pat negali būti vertintina kaip nesąžiningas veiksmas, nes ji atspindi tik ieškovo poziciją savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu atsakovas per protingą terminą nepašalins padaryto teisės pažeidimo.
Apelianto argumentas dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas, nes šis teiginys grindžiamas tik nesutikimu su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Kitoks, nei pageidauja bylos šalys, byloje surinktų įrodymų vertinimas nėra aplinkybė, patvirtinanti bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. Pažymėtina, kad ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesinaudojo procesine teise nušalinti teisėją, todėl tikėtina, kad proceso metu jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjo nešališkumu, nebuvo.
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai suteikia asmeniui teisę reikalauti iš atsakingo asmens atlyginti tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo funkcija - remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
Ieškovas neturtinės žalos atlyginimui reikalavo 7000 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, ieškovo dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų dėl atsakovo kaltės padaryto garbės ir orumo pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies - ieškovui priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas, sutikdamas su neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų visuma, vertina, kad nagrinėjamuoju atveju neturtinė žala nebuvo padaryta, esą ji neįrodyta ir jos dydis teismo pakankamai nemotyvuotas, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui.
Su tokias apelianto motyvais teisėjų kolegija nesutinka, vertina, kad sprendžiant, ar asmeniui dėl jo garbės ir orumo pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl padaryto pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Nagrinėjamuoju atveju reikšminga yra aplinkybė, kad garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskleista, prieinama ir aktuali tam tikru ieškovui reikšmingu laikotarpiu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos ir interneto paslaugų suteikimo. Todėl vien tai, kad vėliau atitinkama informacija iš skolininkų administravimo informacinės sistemos buvo pašalinta, nelaikytina pakankama satisfakcija, nes neigiami išgyvenimai, sukelti netinkamo įvertinimo, pažeminimo ir nepasitikėjimo išdavoje, negali būti kompensuojami vien to fakto, kad tokios informacijos skleidimas pasibaigė. Tokį teismo vertinimą sąlygoja ir paskleistos informacijos, ir sferų, kurioms ji reikšminga, specifiškumas. Įrodymų, kad tokia informacija atitinkamu būdu buvo paneigta, nėra. Ieškovo kreditingumo lygio atkūrimas retrospektyvia prasme, nėra įmanomas. Todėl spręstina, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškovo naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kokie kriterijai apsprendė priteistinos žalos dydį – buvo įvertinti ieškovo dvasiniai išgyvenimai, pasireiškę emocine įtampa, objektyviai suvokiami nepatogumai, kokius išgyvena asmuo, suprantantis, kad jis yra vertinamas kaip nepatikimas klientas, tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo pasekmės, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesutikti su išdėstytais teismo motyvais nėra pagrindo - teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei šio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, ieškovui priteistinos žalos dydį įvertino pagrįstai.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB „General financing“ ieškovo M. G. naudai priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 97-98). Todėl teismas, atsižvelgdamas į maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį (buvo paruoštas atsiliepimas į apeliacinį skundą), sprendžia, kad 423,50 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga.
Todėl iš atsakovo UAB „General financing“ ieškovo M. G. naudai priteistini 423,50 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).
Iš apelianto UAB „General financing“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „General financing“ ieškovo M. G. naudai 423,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus 50 centų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apelianto UAB „General financing“ 8,50 Lt (aštuonis litus 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.