- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-56-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- V. M., L. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1047-632/2007 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams L. M., V. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. P. su ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką- ieškovei paskirti naudotis sklypu, plane pažymėtu indeksais 1 ir 3, atsakovei -2, įvažiavimą, plane pažymėtą štrichais, 0,0060 ha ploto skirti bendram šalių naudojimui; priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaidų už plano sudarymą. Ieškovė nurodė, kad ji 2005-10-24 įsigijo namą(duomenys neskelbtini), o 2007-03-28 kartu su atsakove iš valstybės nusipirko prie namo esantį sklypą, atitinkamai 0,1682 ha ieškovė, ir 0,1552 ha – atsakovė. Kilus nesutarimui prašė nustatyti 0,3234 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą schemą. Nurodė, jog yra regos negalią turintis žmogus, todėl žemės sklypas turintis būti padalintas tiesia linija, kaip nurodyta jos pateiktoje schemoje.
Atsiliepimas
Atsakovai L. M ir V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal pateiktą ieškovės žemės sklypo planą ieškinys negali būti tenkintinas. Nurodė, kad ieškovė tik bando suklaidinti teismą pagal siūlomą jos žemės naudojimo schemą, kad ieškovė ir atsakovai naudojosi šiuo žemės sklypu daug metų ir tebesinaudoja iki šiol. Ieškovė prašė priskirti naudoti žemės sklypo dalis, esančias prieš atsakovams priklausantį namą, kuriomis jau daugelį metų atsakovai naudojasi. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, nes su ieškiniu nesutiko, ir prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pridėtą schemą: ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi 2007-06-13 dienos Žemės sklypo schemoje pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), o atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta raudonais mažais kvadratais, yra bendro naudojimo. Prašė nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad kiekvienai šaliai tektų arčiausiai jų namų esanti žemės sklypo dalis. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra jau apie 10 metų nusistovėjusi, kuria taip naudojosi ir dabar; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodė, kad turi regos negalią ir kad jai būtų sunku prižiūrėti viso sklypo išorines ribas, kai tuo tarpu atsakovams ribų su pagrindinėmis gatvėmis nebelieka. Sklypo aptvėrimui reikėtų investuoti daug lėšų ir tuo pačiu būtų aptveriamas bendro sklypo su atsakovais visos išorinės ribos. Žemės dalyje, kurią siūlė atsakovai, yra pelkė, taip pat neturėtų priėjimo prie elektros skydinės ir namo sienos.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu priešieškinį tenkino visiškai, o ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog šalys naudojosi ir ateityje nori naudotis žemės sklypo dalimis, kuriose yra jiems priklausančio namo dalys. Iš esmės ginčas yra dėl žemės sklypo dalies, esančios(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, bei ieškovės galimybė prieiti prie elektros skydinės. Žemės sklypas šalims priklauso bendrąja daline nuosavybe, todėl tvoros tvėrimo išlaidos bei sklypo pakraščių priežiūros išlaidos skirstomos proporcingai kiekvienai turimai daliai. Šioje žemės sklypo dalyje nėra jokio statinio ir šalys nesiruošia nieko statyti.
Šalies argumentai
Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendimu nustatė bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri pažeidžia apeliantės teises bei teisėtus interesus. Pagal atsakovų pateiktą projektą ji negalės prieiti prie dalies savo gyvenamojo namo sienos, ant kurios yra pritvirtinta elektros skydinė, neužlipdama ant atsakovams atitenkančio žemės sklypo: negalės atlikti namo sienos dalies remonto darbų, nes dalis sienos patenka į atsakovams naudotis atitenkantį žemės sklypą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji turi regėjimo negalią, todėl socialiai pažeidžiama labiau. Jai bus sunkiau prižiūrėti viso sklypo išorines ribas. Žemės sklypo aptvėrimui jai reikėtų investuoti didesnes lėšas, tuo pačiu jai tektų aptverti ir bendro su atsakovu sklypo išorines ribas.Žemė sklypo dalis, kurią jai siūlo atsakovai, yra pelkėta, jos naudojimui reikalingos nemažos investicijos, atitektų tik jai vienai, o atsakovai rengiasi geresnę ir patogesnę išdėstymo prasme žemės sklypo dalį.Teismas spęsdamas ieškinio bei priešieškinio pagrįstumo klausimą, rėmėsi ne žemėtvarkos specialistų paruoštais žemės sklypo planais, kuriuos pateikė šalys, o perėjo prie šalutinių įrodymų vertinimo (nuotraukų). Teismas mano, kad abi šalys laisvai galės įeiti į bet kurią jiems abiem priklausančią žemės sklypo dalį tol, kol nebus atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Ši teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš šalių teismui pateiktų žemės sklypo planų matyti, jog abi šalys bendram naudojimui palieka tik įvažiavimą. Likusią žemės sklypo dalį dalina į dvi dalis.Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi įgyvendinti Žemės įstatymo, LR CK normas ir nepažeisti bendraturčių nuosavybės bei disponavimo turtu teisių.
Atsiliepimas
Atsakovai L. M. ir V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir pagrindo naikinti šį sprendimą nėra. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.
Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5 ir 4.75 straipsnius, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nesutaria, kuriai šaliai naudotis turi būti paskirtas žemės plotas, esantis prie gatvių sankryžos.
Ieškovės, jos atstovės, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2007 m. kovo 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,3234 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), kur ieškovei R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko 0,1682 ha, atsakovei L. M.-0,1552 ha (b.l. 8), ką patvirtina išduotas VĮ Registrų centro pažymėjimas (b.l. 3-4). Ginčo objektą – žemės sklypą - sudaro du žemės sklypai, tai patvirtina žemės sklypo planai (b.l. 5, 23). Žemės sklypo naudojimosi tvarka egzistavo jau 10 metų, kuria naudojasi ir dabar.
Apeliacinės instancijos kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pagal atsakovų pateiktą projektą ji negalės prieiti prie dalies savo gyvenamojo namo sienos, ant kurios yra pritvirtinta elektros skydinė, neužlipdama ant atsakovams atitenkančio žemės sklypo, negalės atlikti namo sienos dalies remonto darbų, nes dalis sienos patenka į atsakovams naudotis atitenkantį žemės sklypą. Ši skydinė yra ant namo sienos prie įvažiavimo, tvoros nėra, yra pakankamas priėjimas prie namo sienos (b.l. 5, 40), kuriuo ieškovė ir atsakovai galės laisvai naudotis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas šalims priklauso bendrąja daline nuosavybe, todėl ir tvoros tvėrimas bei žemės sklypo pakraščių priežiūros išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvienai žemės sklypo turimai daliai (CK 4.46 str.4 d., 4.74 str. 4.76 str.)
Dėl apeliantės argumento, kad siūloma atsakovo žemės sklypo dalis yra pelkė, atmestinas, nes pagal atsakovo pateiktos ir prie bylos pridėtos Radviliškio kelių tarnybos pažymos matyti, kad apeliantei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo supiltas gruntas, dėl to užpilta pralaida per pėsčiųjų taką bei šalia tako esanti pieva. Tai jog gruntas į žemės sklypą buvo atvežtas apeliantės iniciatyva, patvirtina pati apeliantė savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu bei nurodo atsiliepime į priešieškinį (b.l. 32-35).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 1994-04-26 Žemės įstatyme deklaruotą žemėnaudos principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, tinkamai rėmėsi žemėtvarkos specialistų paruoštais žemės sklypų planais, bei savo iniciatyva atliko vietos apžiūrą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apelianto, jo atstovo, ieškovės ir jos atstovės argumentus, išdėstytus apeliacinės instancijos teisme ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei L. M. iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos-1000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (b.l. 106), o valstybei iš ieškovės priteistinos 4,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 92; LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. P. atsakovams (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios(duomenys neskelbtini) 1000 Lt (tūkstantį litų) atstovavimų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš R. P. valstybei 4,72 Lt (keturis litus septyniasdešimt du centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.