Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, Aušrai Sedekerskienei, Rolandai Bučmienei, Salomėjai Muralienei, Vitai Padriezaitei,

nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. S., jo atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Effektus Novus“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. 2013 m. vasario 2 d., apie 16.10 val., nukentėjusiojo A. S. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smogė nukentėjusiajam A. S. tris kartus kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosrūvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas veide, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis su šeima ir nukentėjusysis A. S. su šeima gyvena šalia, jie yra kaimynai, naudojasi servitutiniu keliu, esančiu tarp jų valdų, anksčiau jie bendravo, tačiau jau prieš du mėnesius A. S. ėmė nesisveikinti ir pasakė, kad jis išsitrintų jo numerį iš telefono. Parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 16.10 val., jis su dukra Kotryna automobiliu sugrįžo į namus ir pamatė, kad ant bendro kelio sukalti apie 80 cm ilgio mediniai kuolai ir armatūra. Jie buvo išlindę virš žemės apie 30 – 40 cm. ir trukdė važiuoti keliu. Jis priėjo ir paklausė A. S., ką jis čia daro, šis atsakė, kad „koks tavo reikalas, noriu ir kalu“. Tada jis pasakė, kad kelias bendras kartu jį tiesė už bendrus pinigus, o A. S. pasakė, kad jis, tai yra M. K., čia nevažinės ir, laikydamas plaktuką - kūjį rankoje, ėjo link jo plūsdamas necenzūriniais žodžiais, sakydamas kad jam bus blogai. Jis eidamas link jo, mojosi turimu rankoje plaktuku, bet jį numetė ir smogė jam du kartus kumščiu į veidą. Kadangi jo, tai yra kaltinamojo M. K., rankos buvo striukės kišenėse, jis nuo smūgių suklupo, prašė baigti, sakė „ar negaliu paklausti?“, tačiau A. S. ėmė jį ir jo šeimos narius įžeidinėti. Jo žmona išėjusi ėmė šaukti „Arūnai, ką darai?“, šis grubiai jai atsakė. A. S. sugriebė rankomis jo kaklą ir ėmė jį smaugti, tada jis, tai yra M. K., pradėjo jam smūgiuoti, norėdamas apsiginti, smogė kelis kartus kumščiu A. S. į galvą ir sukosi eiti namo. Tuo metu jis pajuto stiprų smūgį į veidą, jam iškrito dantų tiltas, pasipylė kraujas, jis nukrito. Nukritęs bandė keturiomis stotis, tada A. S. kelis kartus spyrė jam į šoną ir į veidą, jis nukrito, buvo daug kraujo. Jo žmona J. padėjo jam atsistoti, padėjo pareiti jam namo, sakė, kad kvies policiją, tačiau A. S. šaukė, kad ji nebandytų „zajavos“ rašyti. Jis nuvažiavo į klinikas, jam darė magnetinį rezonansą, nustatė nosies lūžį, viršutinio žandikaulio lūžį, veido sumušimą, siūlė gultis į ligoninę, jis nesutiko, vėliau jam darė operaciją, dėl sužalojimų teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas dėl jo sužalojimo valstybinio kaltinimo tvarka. Nurodė, kad jis jokių smūgių A. S. nesudavė, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai jis neįsivaizduoja, po incidento jis jokių A. S. sumušimo požymių nepastebėjo, po to nukentėjusiojo nematė, kitą dieną jo žmona jam pasakė, kad matė A. S. su mėlyne paakyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. S. nurodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, jie gyvena šalia ir naudojasi servitutiniu keliu, esančiu tarp jų valdų, parodė, kad jis įsigijo šalia jo valdos esantį 10,5 aro dydžio žemės sklypą. Iki tol jų santykiai buvo geri, jie bendravo šeimomis. 2013 m. vasario 2 d., atvyko matininkai, pamatavo sklypo koordinates, pažymėjo akmenimis ir išvažiavo, o jis tą pačią dieną, apie 16 val., tris T formos šankerius – stogo konstrukcijas, jas sukalus viršuje būtų likusi metalinė plokštelė, kuri nebūtų trukdžiusi važiuoti automobiliui. Jam kalant strypus, parvažiavo M. K., pravažiavo pro jį, bei, agresyviai nusiteikęs, atbėgo iš kiemo ir pradėjo jį plūsti, klausdamas ką jis čia daro, sakė, kad jis neuždarinėtų kelio.. Jis atsakė, kad žymi sklypo ribas, tačiau kelias nebus uždarytas ir juo bus galima važiuoti. Tada M. K. puolė, sugriebė rankomis už kaklo ir ėmė smaugti. Jis, mėgindamas išsisukti, sudavė kelis kartus M. K. į veido sritį. Tada M. K. jį paleido, tačiau jie vėl susikibo, griebė vienas kitą už atlapų, , M. K. sudavė jam kelis smūgius kumščiu į veidą, jis mėgino gintis, ėjo atgal, tada M. K. paslydo ir krito veidu į žemę, tuo viskas ir baigėsi. Po šio incidento jam buvo mėlynės kairės akies srityje ir smakre bei dešiniajame skruoste. Nuo to laiko jų santykiai pašlijo. Prašo priteisti iš M. K. 10 000,00 litų neturtinės žalos ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Liudytoja E. S. nurodė, kad A. S. yra jos sutuoktinis, parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 16.10 val., ją dukra vežė į namus, tuo metu jai paskambino J. K., kuri pradėjo šaukti, kad jų vyrai susimušė, kad jos, tai yra E. S., vyras sės į kalėjimą, kad mus sutvarkys ir panašiai. Sugrįžusi į namus, ji jokių kuolų ant kelio nematė, rado namuose vyrą ištinusia akimi, jo kaklas buvo raudonas, vyras pasakė, kad susimušė su kaimynu M. K., kuris jį išvadino visokiais įžeidžiančiais vardais: paderu, žąsinu ir pan. namuose buvusi jų dukra M. S. jai papasakojo, kad ji ėjo į malkinę ir matė, kaip atėjo kaimynas M. K., kuris stvėrė tėvą už gerklės, vadino jį gaidžiu, klausė, kodėl jis esą gadina kelią, jie susimušė.

Liudytoja M. S. nurodė, kad ji yra A. S. duktė, parodė, kad 2013 m. vasario 2 d. ji buvo namuose, jos tėvas A. S. buvo kieme. Po 16 val. ji, būdama antrame namo aukšte, matė, kaip automobiliu sugrįžo kaimynai K.. Ji ėjo į malkinę ir matė, kaip jos tėvas žymėjo sklypo ribas prie bendro kelio, kalė apie 30 cm. kuoliukus į žemę, matė, kaip prie jos tėvo atėjo rėkdamas M. K., matė, kaip pastarasis griebė jos tėvui už kaklo, tėvas išsisuko, tada jie apsižodžiavo, sudavė vienas kitam po porą smūgių kumščiais, M. K. buvo nugriuvęs, jo veidas buvo kruvinas. Jos tėtis pasakė jam, kad jis eitų iš kur atėjęs. Po to, J. K. pro duris šaukė, kad pasodins jos tėtį, kad jis atsiims...Jie abu pasuko prie jų namų, abu apsižodžiavo, Grįžus jos tėčiui ji pamatė, kad jam iš lūpos bėgo kraujas, vienos akies kraujagyslės buvo sutrūkusios. Parodė, kad kaimyno ji iš arti nematė, tačiau matė, kad jam bėgo kraujas.

Liudytoja J. K. nurodė, kad ji yra M. K. sutuoktinė, parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 14 val., ji buvo namuose kartu su nepilnamečiu sūnumi T., jos sutuoktinis M. K. kartu su dukra K. K. buvo išvykę į miestą. Po kurio laiko atbėgo dukra K. ir pasakė, kad kaimynas A. S. muša tėtį. Ji nubėgo į antrą aukštą ir pro balkono stiklą pamatė, kad kaimynas A. S. gestikuliuoja rankomis, jos vyras tuo metu nieko nedarė, stovėjo. Tuo metu A. S. pradėjo eiti link jos vyro. Ji atidarė balkono duris ir išėjo į balkoną. Tada ji pamatė, kad A. S. rankoje turėjo didelį plaktuką, eidamas link jos vyro plaktuką jį mėtė iš rankos į ranką. Tada ji išbėgo į balkoną, pamatė į žemę įkaltus kuoliukus, suprato, kad kuoliukai yra viduryje kelio, kuriuo naudojosi abi šeimos ir dar kitos dvi šeimos. Ji išgirdo baisiausius žodžius, kaip A. S. grasino jos vyrui, kad šis čia negyvens, kad sudegins jos vyrą ir visą šeimą su vaikais, kad kvies „bachurus“, kad jie perrašys jam namą, kad jų nekenčia. Tada A. S. smogė vieną kartą kumščiu jos vyrui į galvą, vyras nukrito, tada ji išbėgo į lauką, jos dukra su sūnumi liko namuose. Ji bėgdama šaukė, kad kvies policiją, šaukė „gelbėkit“. Matė, kaip jos vyras klūpėjo, o A. S. spyrė su kartus jam į veidą ir vieną kartą spyrė į šoną. Ji bėgo gelbėti vyro, šaukė A. „kas čia darosi, ką darai?“, o šis jai liepė tylėti, sakė kažką čiulpsi. Ji pasakė, kad iškvies policiją, o A. S. sakė „tik iškviesk, čia tau bus“. Ji pribėgo prie vyro, kuris gulėjo kniubščias ant kelių, galvą padėjęs ant riešų. Ji padėjo vyrui atsikelti ir nuvedė jį namo, mėgino surasti iškritusį vyro dantų tiltą. A. S. tuo tarpu stovėjo ir žiūrėjo, kažką jiems sakė, juos įžeidinėjo, grasino, bet ji nebekreipė dėmesio, džiaugėsi, kad vyras gyvas. Jos vyro veidas buvo kruvinas, ji plovė jam žaizdas, jam viską skaudėjo. Jie kvietė policiją, tačiau jiems atsakė, kad tai buitinis konfliktas. Jie nuvažiavo į klinikas, ten buvo nustatytas nosies kaulo ir pertvaros lūžimai, buvo išmušti dantys, nubrozdintas veidas. Jam buvo plaučių uždegimas, po to jam darė operaciją Ji nematė, kad jos vyras būtų sudavęs A. S., ji po to matė A. sveiką, jokių sužalojimų žymių ji nepastebėjo.

Liudytoja K. K. nurodė, kad ji yra M. K. dukra, parodė, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 16 val./, ji su tėvu M. K., sugrįžo iš miesto. Grįžus teko apvažiuoti sklypą, kadangi viduryje bendro kelio, kuriuo atvažiuodavo į namus, buvo sukalti kuolai. Tėvas išlipo iš automobilio ir paklausė ten buvusio kaimyno A. S., ką jis čia daro, kodėl kala tuos kuolus. Šis atsakė „ne tavo reikalas, tuoj tu čia nevažinėsi“. Tėtis pasakė, kad čia yra jų bendras kelias. Ji pamatė, kaip kaimynas A. S. smogė jos tėvui du kartus kumščiu į veidą, tada ji nubėgo į namus ir apie tai pasakė savo mamai. Mama išėjusi į balkoną šaukė kaimynui, klausė, kas čia vyksta, kaimynas atsakė, kad „sudeginsiu jus ir jūsų vaikus“. Ji pamatė, kaip jos tėtis atbulas traukiasi ir dengiasi rankomis kūną, o kaimynas ėjo link jo mojuodamas dideliu plaktuku. Kaimynas smogė jos tėvui į galvą vieną kartą kumščiu ir tėtis nukrito. Tada kaimynas ėmė tėtį spardyti, spyrė gal 4 – 5 kartus. Tuo metu jos mama išbėgo į lauką, šaukė „Arūnai, ką tu darai“, kaimynas vėl grasino su jais susidoroti, mama padėjo tėčiui pareiti į namus. Tėvas buvo kruvinas, jis apsiprausė, persirengė ir mama nuvežė jį į ligoninę.

Liudytojas T. K. nurodė, kad jis yra M. K. sūnus, parodė, kad jis 2013 m. vasario 2 d. buvo namuose su mama, po pietų jo tėtis sugrįžo namo, į namus atbėgo sesuo K., kuri buvo išvažiavusi kartu su tėčiu ir kartu su juo sugrįžo, ji pasakė, kad kaimynas muša tėtį. Jie kartu su mama nubėgo į antrą aukštą, pro langą jis pamatė, kaip kaimynas A. S. smogia jo tėvui kumščiu į veidą, nuo smūgio tėtis nukrito, jis klūpėjo, o kaimynas ėmė jį spardyti, tėtis nukrito,. Tada mama šaukė iš balkono „baikit“, kaimynas atsakė necenzūriniais žodžiais. Mama išbėgo į lauką ir parvedė tėtį į namus. Tėtis buvo kruvinas, jis blogai jautėsi, jam skaudėjo.

2013 02 05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad A. S. konstatuota kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos veide, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2013 m. vasario 2 d., sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, jis nurodė, kad jį sumušė jo kaimynas A. S., tačiau jis pripažino, kad sudavė kelis kartus jį užpuolusiam kaimynui A. S. kumščiu į galvą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už M. K. sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą įsiteisėjo. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią ir teismui nekelia abejonių, kad A. S. sumušė M. K., tai patvirtina ir pats A. S. ir byloje apklausti liudytojai M. K. šeimos nariai J. K., K. K. ir T. K., o taip pat A. S. duktė M. S., kuri pati matė konfliktą ir nurodė, kad tiek jos tėvas A. S. sudavė smūgius M. K., tiek M. K. sudavė A. S. smūgius kumščiais į veidą.

Tai, kad A. S. po konflikto sugrįžo į namus sumuštu veidu patvirtino ir jo šeimos nariai E. S., M. S.. Kad A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir objektyvus įrodymas, tai yra 2013 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada

Ištirtų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad M. K. padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. požymius

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. S. pareiškė 10 000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta nusikalstamais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis M. K. padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį į tai, kad kaltinamasis šią veiką padarė išprovokuotas nukentėjusiojo, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – netiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą. padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant įstatymo sankcijose nustatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

M. K., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. S. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo A. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 1 800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.