Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-57-445/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2-57-445/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
S. P., A. P.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-57-445/2011Procesinio sprendimo kategorija 30.2.,30.12.,44.1.,44.2. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 22 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui advokato padėjėjui K. K., atsakovei S. P., jos ir atsakovo A. P. atstovui advokatui E. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės M. K. ieškinį atsakovams A. P., S. P. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, padarytos materialinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė paduotu ieškiniu atsakovams prašo įpareigoti atsakovą B. R. iškelti tvorą iš jos namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ž. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirčiupių k.v., nr. žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), 0,38 ha dydžio, esančios (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisti iš A. P. 414 Lt materialinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 112.45 Lt žyminio mokesčio, už advokato paslaugas.

Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ž. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirčiupių k.v., nr. žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), 0,38 ha dydžio, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. Šis turtas įregistruotas VI Registrų centro Alytaus filiale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

2006 metų liepos 6d. atsakovas B. R. , kaip kaimynas, keitė tvorą, ribojančią jo ir ieškovės namų valdas. Keisdamas tvorą, atsakovas tvorą pastatė ne pagal savo sklypo ribas, o savavališkai perkėlė ją į ieškovės namų valdos žemės sklypą 0,50 metrų atstumu nuo ieškovės priklausančios žemės sklypo ribos per visą žemės sklypo ilgį.

Būdama teisėta savo namų valdos žemės sklypo savininkė, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negali naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu, nes dalis jo atitverta atsakovo tvora.

Tuo pačiu atsakovas A. P. niokoja ieškovės turtą - į bičių avilius mėto plytas, ko pasekoje vienas avilys buvo sudaužytas, tiesdamas tvorą, iškirto dvi slyvas sode, sulaužė kuolus, ant kurių buvo pakabintas tinklas nuo bičių.

Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų buvo priversta 2007 05 08 kreiptis į Varėnos rajono policijos komisariatą. 2007 06 04 Varėnos rajono PK raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad pareiškimo tyrimas yra baigtas, dėl žemės ribų nesutarimo pasiūlyta kreiptis į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, o B. R. žentas už netinkamą elgesį bus oficiliai įspėtas.

Tokiu būdu toks neteisėtas atsakovo elgesys pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Dėl nuosavybės teisių pažeidimo — neteisėto sklypo užėmimo kreipėsi Į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, kur sudaryta komisija dar 2006 metais nustatė, kad riba tarp atsakovo ir ieškovės yra perkelta į ieškovės namų valdą apie 0,50 metrų. Tačiau nepaisant to, atsakovas gražiuoju neiškelia tvoros iš ieškovės namų valdos .

Be to, jeigu teisę pažeidžiančiais veiksmais turto savininkui yra padaroma žala, gali būti pareiškiamas reikalavimas nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą.

Atsakovas A. P. sudaužė avilį, kurio vertė 260 Lt, nupjovė dvi penkiametes slyvas, kurios vienos vertė yra 77,00 Lt. Tokiu būdu atsakovas padarė 414 Lt. materialinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Avilio vertė nustatyta pagal šiandienę rinkoje esančias avilių pardavimo kainas, o slyvų - pagal LR Žemės ūkio ministro 2006 1218 įsakymų patvirtintas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2006 ir 2007 metams.

Po B. R. mirties teisių perėmėjai yra S. P. ir J. R. (t.2, b.l. 44).

Atsiliepimas

Atsakovai pateiktu atsiliepimu į pareikštą ieškinį su juo nesutiko. Atsiliepime jie nurodė, kad atsakovui B. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r.sav. Nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą po atsakovui B. R. priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais atsakovui B. R. dar nėra atstatytos. Šiuo žemės sklypu atsakovas B. R. naudojasi, vadovaudamasis nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiais dokumentais, tarp kurių yra naudojamo žemės sklypo ribų specialusis planas, sudarytas pagal 2002-02-13 kadastro matavimų duomenis. Šiame plane pažymėti matavimai buvo atlikti natūroje pamatavus esamas sklypo ribas. Visas šis sklypas nuo senų laikų, dar prieš matavimus, buvo aptvertas tvora, ir tuo metu nei ieškovė, nei matininkai atsakovui B. R. jokių pretenzijų dėl sklypo ribų tikslumo nereiškė.

2006 metų liepos mėnesį, atsakovas B. R. paprašė atsakovo A. P. padėti suremontuoti sklypo tvorą. Padėjo remontuoti ir S. P.. Remonto metu pakeitė medines tvoros dalis tinklu, nekeisdami ankstesnės tvoros buvimo vietos. Taip pat sutvarkė žemės sklypo aplinką, t.y. atsakovo B. R. sklypo ribose apgenėjo medžius ir išpjovė nereikalingus krūmus. Jokių medžių ieškovės sklype nepjovė. Tvoros remonto metu jokios plytos nebuvo naudojamos ir tuo labiau niekas į ieškovės žemės sklypą ar avilius jų nemėtė.

Konfliktas tarp atsakovo B. R. ir ieškovės prasidėjo nuo 2007-06-29, kai bitės iš ieškovės bityno mirtinai sugėlė atsakovui B. R. priklausančią kumelę. Pažymėtina, kad tuo metu ieškovė, neužregistravusi bityno ir nesilaikydama jokių bityno laikymo reikalavimų, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype laikė 40 bičių avilių. Į prašymus sutvarkyti savo bityną ieškovė visiškai nereaguodavo, motyvuodama tuo, kad savo žemės sklype gali daryti ką norint.

Tikėtina, kad ginčas dėl naudojamų sklypų ribų kilo nesant tikslių sklypo ribų matavimų, o iš ieškovės į civilinę bylą pateikto Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2006-11-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad žemės sklypų ribos buvo matuojamos liniuote, ir šiuos matavimus vertino kritiškai, nes iš ieškovės ieškinio bei rašytinių įrodymų turinio yra neįmanoma nustatyti, kurios žemės sklypo ribos yra neteisingai išmatuotos. Pažymėtina ir tai, kad į sklypą, kuriuo naudojasi atsakovas B. R. dar nėra grąžintos nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

Ieškovė M. K. ieškinį palaiko pilnai ir prašo tenkinti. Ji nurodė, kad atsakovai pakeitė medinę tvorą ir ją perkėlė į ieškovės žemės sklypo pusę – 50 cm pločiu ir apie 100 m. ilgiu. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pasakė, kad užimta ieškovės žemės sklypas 50 cm pločiu. Taip pat atsakovai sulaužė avilį, iškasė dvi slyvas – 2007- ar 2008 metais ir 2009 m. nupjovė trečią slyvą. Avilys buvo sulaužytas trenkiant plyta į avilį. Remontas kainavo 250 litų. Avilį sugadino A. P.. Dėl žemės sklypo ribų tinkamo nustatymo į ekspertus nesikreipė.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad tvora įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą. Atsakovai negalėjo statyti tvoros, nežinodami kur galima statyti tvorą.

Atsiliepimas

Atsakovė S. P. ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad seną tvorą pakeitė, nekeisdami jos pagrindinių atramų. Pakeitė tvorą metalo tinklo tvora. Jokių slyvų ieškovė nebuvo pasodinusi, tai buvo iš atžalų išaugusios slyvos. 0.5 m. skirtumas dėl tvoros atsirado matuojant, nes įkasti stulpai yra apie 20 cm storio ir priklauso nuo kurios vietos matuoji. Jokių plytų nemėtė, svetimų medžių neiškirto ir nesunaikino. Įrodymų dėl žemės sklypo priklausymo po B. R. mirties neturi.

Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.. Jis nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl tikslių namų valdos ribų, todėl nėra pagrindo teigti ir daryti išvadas, kad pažeistos jos teisės į nuosavybės teise priklausantį sklypą ir būtent jame, kad yra pastatyta tvora. Ieškovė nepagrindė turtinės prievolės, kad ją turi atlyginti atsakovai, todėl neturi ir tokio reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl įpareigojimo iškelti tvorą iš ieškovės namų valdos žemės sklypo

Pagal nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre duomenis , M. K. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Varėnos r.sav., kurio plotas – 0.3800 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ( t.1, b.l. 6 - 10).

Ieškovė nurodo, kad atsakovai savavališkai pastatė tvorą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tokį reikalavimą grindžia Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymu. Pagal Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-26 rašytinį atsakymą dėl namų valdos nurodyta, kad riba tarp B. R. ir M. K. yra perkelta į M. K. namų valdą apie 0.50 m. Rasti ir kiti neatitikimai linijų ilgiuose. Matininkas L. S. įpareigotinas patikslinti namų valdos ribas nepažeidžiant M. K. namų valdos ribų, kadangi šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ( t.1, b.l. 11).

Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-11-21 atsakyme B. R. dėl prašymo nurodyta, kad 2006-11-08 rasti linijų nukrypimai ir žemės sklypo ribos perkėlimas apie 0.50 m. tarp B. R. ir M. K. negali būti imami už pagrindą, kadangi M. K. sklypo plotis buvo matuojamas pagal tuo metu jos pateiktą tech. inventorizacijos bylą ( nuosavybės teisės dokumentų M. K. tuo metu nepateikė). Nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą M. K. yra atkurtos, todėl nėra pagrindo sudaryti komisiją ir nustatyti ribas tarp M. K. ir B. R. (t.1, b.l. 65).

Liudytoja D. K., žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, paaiškino, kad 2006 m. buvo nuvykusi patikrinti kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų su B. R.. M. K. pateikė inventorizaijos bylos planą. Pagal pateiktą planą ir pamatavo.Matėsi, kad žemės sklypo linija (tvora) netiesi, įlinkusį M. K. sklypo pusę. Kadangi nuosavybės teisės B. R. nebuvo atkurtos, tai parašė, kad ribos bus tikslinamos, turi būti suderinta su kaimynais. Tuo metu M. K. dar nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo teisių po savo tėvo mirties į ginčo žemės sklypą. Be tikslių matavimų nėra pagrindo teigti, kad 50 cm įsibrauta į M. K. žemės sklypą ( t.1, b.l. 87-88).

Pagal 2007-02-05 Nekilnojamojo turto registro duomenis M. K. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini).Varėnos r.sav., 0.3800 ha dydžio ( t.1, b.l. 125).

Pagal žemės sklypo planą, parengtą 2008-02-06 GeoTeo- Baltija UAB nustatytos žemės sklypo koordinatės, bet planas nėra patvirtintas žemėtvarkos tarnybos ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ( t.1. b.l. 137). Žemės sklypo gretutinių ribų derinimas su savininkais (naudotojais) nėra atliktas.

2008-05-07 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymu B. R. nurodyta, kad jis žemės sklypą po turimais pastatais galės pirkti arba nuomuoti iš valstybės ( t.2, b.l. 19).

B. R. mirė 2008-09-21 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas ( t.1 , b.l. 160).

Valerija M. J. pripažinta neveiksniu asmeniu ( t.2, b.l. 31) ir jai nustatyta globa, o globėja paskirta S. P. ( t.2, b.l. 32-33).

Atsakovė S. P. nurodė, kad seną tvorą pakeitė nauja. Tvoros aukštis 1.6 – 1.8 m. , tvora ažiūrinė ( metalo tinklas su kiaurymėmis).

P. S. techninį reglamentą STR 1.01.07: 2010 “ Nesudėtingi statiniai” (patvirtinta LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812) 1 priedas, 2 lentelė, tvora priskiriama prie nesudėtingų statinių ( STR 1.01.07:2002) ir šalių nurodyta tvora yra I grupės, kai tvoros didžiausias aukštis yra 1.8 m., tai jai statyti nereikia projekto ir leidimo. Bet kokia tvora statoma ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos ( tvoros konstrukcijomis neperžengiant sklypo ribos) tvoras galima statyti pagal aukščiau nurodyto statybos techninio reglamento nustatytą tvarką – ažiūrinę tvorą, kai kiaurymių plotas didesnis už 50 procentų bendros tvoros plotą. Kadangi šalys nenurodė kokioje statytojo sklypo pusėje yra tvora, tai negalima detalizuoti tvoros statymo tvarkos.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą (t.1, b.l. 6 – 10, 25, 80, 114-126, 128-133,137-138, 152-157), tačiau juose nėra pažymėta vieta, kur yra (buvo) tvora tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų. Kai žemės sklypas nėra suformuotas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka ( taip pat neįregistruotas nekilnojamojo turto registre žemės sklypo planas, sudarytas GeoTeo-Baltija UAB), tai nėra pagrindo juo vadovautis ir pagal tokį įrodymą nustatyti tam tikrų aplinkybių buvimą dėl ginčo tvoros vietos.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atskirtimus ( CPK 178 str.). Ieškovė pateiktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais neįrodė, kad ginčo tvorą atsakovai pastatė jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype.

2010-12-06 teismo nutartimi šalims – ieškovei ir atsakovams buvo patikslinta pareiga pagal CPK 141 str.3 d. įrodinėti, galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė nepateikė papildomų įrodymų dėl ieškinio pagrindimo. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad jeigu iškyla klausimai, kurie reikalauja specialių mokslo žinių, šalių prašymu gali būti paskirta ekspertizė. Kiekviena šalis leistinomis priemonėmis turi pagrįsti savo reikalavimus, t.y. įrodyti vietą ar ginčo tvora yra ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-26 atsakymu, kad riba tarp B. R. ir M. K. yra perkelta į M. K. namų valdą apie 0.50 m. Tačiau šios aplinkybės paneigtos tos pačios institucijos vėlesniu raštu, liudytojos D. K. parodymais teismo posėdyje.

Pagal ieškovės pateiktus įrodymus byloje neįmanoma nustatyti ginčo tvoros buvimo vietos, o nenustačius jos vietos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo tvora pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Atsakovai nepateikė nuosavybės teisės dokumentų dėl žemės sklypo, gretimai ieškovės žemės sklypo, t.y. kam priklausančiame žemės sklype pastatė tvorą.

Byloje pateiktas naudojamo žemės sklypo specialus planas, sudarytas 2002-02-13 , kad B. R. yra žemės sklypo 0,32 ha savininkas(naudotojas), bet gretutinio sklypo savininkė(naudotoja) M. K. to nepatvirtinusi savo parašu ( t.1, b.l. 25). B. R. vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuosavybės teisės į statinius ir kiemo įrenginius (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( t.1, b.l. 26-27), tačiau nėra duomenų apie žemės sklypo priklausomybę.

LR Geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 str.1 d. numato, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinę ekspertizę turi organizuoti Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Šalys dėl tokios ekspertizės nesikreipė. Šalys atstovaujamos atstovų (advokato padėjėjo ir advokato), todėl realizuoti savo procesines teises turėjo tinkamai, tuo labiau, kad vyko ne vienas teismo posėdis, teismas išaiškino procesines teises ir pasekmes dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo.

Atsakovai neturėjo teisės būti statytoju (tvoros statytoju), kadangi nepateikė įrodymų, kad žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais (LR Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p.).

Suinteresuoti asmenys (ieškovė) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (Naujoji g. 2, LT-62116 Alytus) dėl savavališkos statybos prevencijos padarinių ir jų šalinimo, jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos ( Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 7.2.4 p.p.).

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 414 litų materialinės žalos atlyginimo, kuri susidarė A. P. sudaužius avilį, kurio vertė 260 Lt, nupjovus dvi penkiametes slyvas, kurios vienos vertė 77 Lt.

Atsakovai neigia tokios žalos padarymą ir nurodo, kad tarp šalių yra kilęs tarpusavio ginčas dėl bičių laikymo gretimai atsakovų gyvenamųjų patalpų.

Pagal 2007-06-27 bityno patikrinimo aktą , laikomas bitynas atitinka nustatytų teisės aktų reikalavimus ( t.1, b.l. 36-37).

Pagal UAB “Bičių korys” informaciją, pagamintas avilys pilnam komplekte (su lizdiniais rėmeliais ir jiems skirtu stovu viduje) kainuoja 380 litų ( t.1, b.l. 81).

Pagal Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK 2010-03-05 atsakymą nurodyta, kad policija tyrė M. K. pareiškimą dėl savavališkai nupjautų slyvų ir šiukšlių deginimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ( įrašyta (duomenys neskelbtini)) būtų padarę pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) – t.2, b.l. 62.

Pagal Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK 2009-06-26 atsakymą M. K., kad jos pareiškimo tyrimas baigtas, nustačius (duomenys neskelbtini) veiksmuose pažeidimų, bus pradėta administracinė teisena pagal ATPK 174 str., o dėl išpjautos slyvos turi teisę kreiptis į aplinkos apsaugos agentūrą (t.2, b.l. 63).

Pagal M. K. pareiškimą policijai, ji su pareiškimu dėl slyvos iškirtimo kreipėsi 2009-06-02 ( t.2, b.l. 64).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius(žalą) – CK 6.245 str.1 d.

Tam ,kad tokia atsakomybė atsirastų, turi būti nustatyti :

-atsakovų neteisėti veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti ( CK 6.246 str.1 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, iškirto ieškovei priklausančias slyvas, sugadino avilį. Ieškovė ieškinį dėl šios žalos atlyginimo pareiškė 2007-08-21, o įrodymus apie kreipimąsi į policiją pateikė tik 2009-2010 metais. Byloje esanti fotonuotrauka dėl avilio stovio ( t.1, b.l. 12) nepatvirtina aplinkybių, kad šis daiktas buvo sugadintas ir žala padaryta dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Avilio šone matoma deformacija (pakitimai) net ir vizualiai neginčytinai nepatvirtina jo tyčinio sugadinimo fakto, kadangi tokios aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais, kad tai mechaninis sugadinimas poveikiu kito daikto (žmonių veiksmų), o ne kito pobūdžio poveikis avilio konstrukcijai. Pagal M. K. pareiškimą policijai ( t.1, b.l. 14) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žentas mėtė plytas į avilius ir vieną sugadino (pataikė su plyta). Varėnos RPK 2007-06-04 atsakė, kad pareiškimo tyrimas dėl žemės ribų nesutarimo yra baigtas, siūloma kreiptis į žemėtvarkos skyrių, o B. R. žentas už netinkamą elgesį bus oficialiai įspėtas ( t.1, b.l. 15). Toks įrodymas nepatvirtina aplinkybių dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo, nes yra neinformatyvus, nurodo nekonkrečias aplinkybes apie galimus policijos prevencinius veiksmus, nors taip ir neaišku ar kas nors buvo taikyta ir nustatyta ;

-atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad skolininko veiksmai susiję su jo veiksmų rezultatu ( CK 6.247 str.). Tai reiškia, kad atsakovas turėjo atlikti neteisėtus veiksmus, nuo kurių atlikimo tiesiogiai atsirado ieškovės turto sugadinimas. Ieškovė nurodo, kad tai padarė atsakovas A. P. ( sugadino avilį), o vaimedžius iškirto atsakovai(nedetalizuojant konkrečiai asmens). Atsakovai tokių aplinkybių nepripažįsta, o kitais įrodymais tai nėra įrodyta ir pagrįsta;

-civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, kai kaltininkas yra kaltas dėl atliktų veiksmų ( CK 6.248 str.1 d.). Kaltė pasireiškia dėl tyčios ar neatsargumo ( CK 6.248 str.2 d.). Ieškovė nurodo, kad atsakovas tyčia metė plyta ir sugadino svetimą turtą, o slyvas iškirto. Tokios aplinkybės nėra įrodytos ir pagrįstos, nes atsakovai kaltės nepripažino. Sugadintas daiktas nebuvo apžiūrėtas, nustatant specialus sugadinimo požymius, mąstą, būdą ir pan. Už smulkųjį svetimo turto sugadinimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 50³ str., kai sugadinto svetimo turto vertė neviršija 1 MGL dydžio ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str., bet jokia teisena nebuvo pradėta. Bet kokiu atveju sugadintas (sunaikintas) daiktas yra apžiūrimas, atliekama objekto apžiūra. Kai kyla abejonės dėl sugadinimo, gali būti pateikiama specialisto (eksperto) išvada. Tai pagrindžiantys įrodymai nepateikti;

-žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir t.t. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str.1 d.). Taigi kai asmens turtas sužalotas, turi būti nustatytas nuostolių dydis. Ieškovė teigia, kad jai padaryta žala dėl avilio yra tokia, kaip naujo avilio, nes nebuvo įmanoma suremontuoti. Tokia ieškovės pozicija būtų pagrįsta, jeigu būtų įrodyta. Be to ieškovė ir pati nevienodai aiškina aplinkybes, nes teismo posėdyje nurodė, kad avilio remontas kainavo 250 litų, atsisakydama įvardinti kas atliko remontą.

Turto vertė nustatoma įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, kai tai reikalinga teismui nustatyti žalos dydį. Įrodymai dėl to, kad reikalinga atlyginti avilio vertę, kaip naujo, nėra pakankami ir pagrįsti leistinais įrodymais. Ar galima suremontuoti avilį reikalingos specialios žinios, o specialistų išvados nėra pateiktos. Kiekvienas daiktas, kuris nėra naujas, dėvisi, praranda savo vertę, o tokie duomenys apskritai byloje nepateikti.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.). Ieškovė pateiktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais neįrodė, kad atsakovai jai padarė turtinę žalą ir ją turi atlyginti.

2010-12-06 teismo nutartimi šalims – ieškovei ir atsakovams buvo patikslinta pareiga pagal CPK 141 str.3 d. įrodinėti, galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė nepateikė papildomų įrodymų dėl ieškinio pagrindimo.

Teismas negali savo išvadas dėl žalos padarymo grįsti tik šalies (ieškovės) paaiškinimais, kai sugadinti daiktai neapžiūrėti ir jų sugadinimai neįvertinti specialistų išvadomis, kai vaismedžių buvimo vieta, jų priklausomybė ir sunaikinimas, nepagrįsti neginčijamais įrodymais. Kokia aplinkybių tikimybė, vertinti galima tik pagal pateiktus įrodymus, nes tarp šalių kilę tarpusavio asmeniniai nesutarimai, ir viena šalis kaltina kitą šalį dėl nesutarimų priežasčių atsiradimo pagrindų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.), išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d. ).

Atsakovai ir atstovas prašo priteisti iš ieškovės turėtas išlaidas 2600 litų advokato, dalyvavusio byloje pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovas pateikė įrodymus dėl išlaidų – 2011-01-31 sąskaitą EM 07-093 ( t.2, b.l. 122).

Atsakovei S. P., kurios vardu išrašyta sąskaita, priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Teisingumo ministro įsakymu. Laikytina, kad atsakovės advokato turėtos išlaidos pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos ( byla iš dviejų tomų, du atskiri ieškinio reikalavimai, byla užvesta nuo 2007 m. atstovauti visi atsakovai, dalyvauti 10 teismo posėdžių, atvykimas atstovo į kitą vietovę).

Iš ieškovės priteistinos ir išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo ( CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 , 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) du tūkstančius šešis šimtus (2600) litų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą du šimtus keturis litus (204 Lt) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas)Nuorašas tikras : Teisėjas Dalis Žilionis