Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. N. Institucijos vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 20 d. 21.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad jame keliamas A. N. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu sutrumpinti A. N. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinio skundo per įstatymų nustatytą terminą nepateikė, nors skunde apylinkės teismui ginčijo ne tik jam paskirtą administracinę nuobaudą, bet ir nesutiko su tuo, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis.

5. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

6. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai. Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinio skundo nepateikė, o Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad nebūtų paliktas galioti procesinis sprendimas, kuris priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, tokiu būdu pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškoje byloje, išeina už apeliacinio skundo ribų, pasisakydamas dėl to, ar A. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

7. Šioje byloje A. N. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Pritaikius alkotesterio, kuriuo buvo matuotas neblaivumas, matavimo paklaidą, A. N. nustatytas 0,403 promilės neblaivumas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad pagal šią teisės normą atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. kam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. Kadangi A. N. buvo nustatytas 0,403 promilės neblaivumas, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą teisės normą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo priimtas šiai bylai aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021, kuriame išaiškinta sąvoka „daugiau negu 0,4 promilės“.

8. Minėtame nutarime, sistemiškai išanalizavus ANK 422 straipsnio 5 dalies, taip pat ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsnių, ANK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 8 dalies nuostatas, konstatuota, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėta, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą).

9. Nagrinėjamoje byloje A. N. konkretus neblaivumo dydis buvo nustatytas panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą (Vyriausybės nutarimo 2.3 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, nagrinėjamu atveju panaudoto alkotesterio paklaida matavimams iki 1 promilės yra ± 0,017 promilės. Taigi byloje susidarė tokia situacija, kai alkotesteriu A. N. buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas ir ši prietaiso išraiška atitinka pirmiau aptartą reikalavimą neblaivumo dydį nustatyti šimtųjų promilės dalių tikslumu. Tačiau atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas, A. N. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą.

10. Kadangi asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio, tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis, A. N. nustačius 0,403 promilės neblaivumą, turėjo būti atsižvelgiama tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi konstatuotina, kad A. N. yra nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.

11. Esant tokiai situacijai A. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes Institucija ir teismas, konstatuodami jo neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Kadangi pagal aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021) neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o administracinio nusižengimo teisena A. N. nutrauktina, nors jis ir nepateikė apeliacinio skundo.

12. Konstatavus, kad A. N. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jo atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl A. N.. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną A. N. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.