- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-615-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- V. J., V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos, P. J.
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei V. J., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, P. J., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų Centro Kauno filialui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo, suformuotų žemės sklypų ir jų teisinės registracijos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., 2,98 ha ploto, yra V. J. ir P. J. bendroji jungtinė nuosavybė; suformuotus sklypus, tai yra sklypą, kurio plotas 1,59 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą, kurio plotas 1,36 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir panaikinti šių sklypų teisinę registraciją; patvirtinti žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tai yra patvirtinti, kad 1995 m. birželio 29 d., tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. J. bei P. J., dėl 2,98 ha dydžio žemės sklypo, tai yra dėl 1,0 ha žemės ploto, dėl 1,58 ha žemės ploto ir dėl 0,4 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių raj., buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 2, (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r., P. J. vardu, per 3 vietas buvo išskirtas 2,98 ha dydžio žemės plotas, tai yra: sklypas, kurio Nr. 21-1, 1,0 ha ploto, sklypas, kurio Nr. 21-2, 1,58 ha ploto, ir sklypas, kurio Nr. 21-3, 0,4 ha ploto. Ieškovė su atsakovu 1995 m. birželio 29 d. į valstybės biudžetą pervedė 104,70 rub., ši suma buvo sumokėta ieškovės investiciniais čekiais, kuriuos ieškovė pervedė iš savo sąskaitos į P. J. sąskaitą, o jis šią sumą pervedė į valstybės biudžetą, t.y. ši suma už žemę sumokėta iš ieškovės lėšų. Žemės plotas iš valstybės fondo yra išskirtas ieškovei ir atsakovui, įgyta žemė yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, liko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Nors Kauno apskrities viršininko administracija neprieštarauja sudaryti tokią pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tik P. J. vardu, motyvuojant tuo, kad vienkartines įmokas už minimą žemę sumokėjo P. J.. Žemės pirkimo-pardavimo metu ieškovė ir atsakovas buvo santuokoje, t.y. minimas žemės plotas įgytas santuokos metu. Iš planų matyti, kad kai buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, buvo suformuotas parduodamas žemės plotas, t.y. suformuoti trys sklypai: sklypas Nr. 21-1, kurio plotas 1,0 ha, sklypas Nr. 21-2, kurio plotas 1,58 ha, sklypas Nr. 21-3, kurio plotas 0,4 ha. Šie sklypai nurodyti ir atliekant žemės įvertinimą. Šiais sklypais naudojosi ieškovė ir atsakovas. Tačiau 2006 m. balandžio 19 d. buvo suformuoti ir įteisinti nauji sklypai. Šie naujai suformuoti sklypai yra skirtingų dydžių, jie yra ir skirtinguose vietose. Tai padaryta be ieškovės, kaip bendrasavininkės, sutikimo. Toks naujų sklypų suformavimas prieštarauja sutarties sąlygoms. Ieškovė prašė pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kadangi žemės plotas, t.y. 3 sklypai buvo išskirti, ieškovė su atsakovu už juos sumokėjo nustatytą kainą ir patvirtinti sutartį teismine tvarka, kuri turėtų būti įforminta V. J. ir P. J. vardu, nes minimą sklypą jie įgijo ir už jį sumokėjo, būdami santuokoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991-04-12 sprendimu Nr. 2 P. J. buvo suteiktas 3 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, nenurodant vietovės, 1994-06-21 P. J. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 3 ha žemės pirkimo, tačiau jis nebuvo išspręstas, Kaišiadorių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba 1995-02-13 Mokėjimo pranešimu P. J. pranešė apie jo perkamos žemės kainą, kurią pasiūlė sumokėti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, P. J. sumokėjo 1995-06-29 pranešime nurodytą sumą į ŽŪB, tačiau Žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi tuo metu žemės sklypai nebuvo paženklinti vietoje. Teismas sprendė, kad P. J. įgijo teisę žemės sklypus pirkti tik nuo 2006-04-05, nes pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, t.y. 1,59 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 1,36 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) suformuoti ir nuosavybės teise įregistruoti Lietuvos Respublikai (patikėjimo teisė registruota Kauno apskrities viršininko administracijai) nekilnojamojo turto registre Kauno apskrities viršininko 2006-04-05 įsakymu Nr.02-04-3746, o 1995-06-29 dar nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties objekto – žemės sklypo kaip atskiro objekto. Kadangi 1995-06-29 Kauno apskrities viršininko, ieškovės ir atsakovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, suformuoti žemės sklypai 1,59 ha ploto ir 1,36 ha ploto, iš viso 2,95 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) k., priklauso valstybei, todėl teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., 2,98 ha ploto, yra V. J. ir P. J. bendroji jungtinė nuosavybė, atmetė. Ieškinio reikalavimus panaikinti suformuotus sklypus ir jų teisinę registraciją teismas taip pat atmetė, kadangi teisinės registracijos panaikinimas nesukurs ieškovei pasekmių, nes galiojant Kauno apskrities viršininko 2006-04-05 įsakymui Nr. 02-04-3746, žemės sklypai ir nuosavybės teisės į juos galės būti užregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakartotinai, suteikiant jiems unikalų ir kadastrinį numerius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują: patvirtinti žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tai yra patvirtinti, kad 1995 m. birželio 29 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. J. bei P. J. dėl 2,95 ha dydžio žemės sklypo, tai yra dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,36 ha, ir dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,59 ha, esančio Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, sklypą, kurio plotas 1.36 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) perduoti V. J. nuosavybėn, o sklypą, kurio plotas 1.59 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) perduoti P. J. nuosavybėn, priteisti 5982,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismo motyvai neatitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų sampratai. Nurodo, jog teismo motyvas, kad tokį sklypą lengvatinėmis sąlygomis turi teisę pirkti tik vienas šeimos narys, yra nepagrįstas, nes pagal LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimo ir nuomos“ 2 p. asmeninio žemės ūkio sklypai parduodami, t.y. sutartis sudaroma tik su asmenimis, kuriems tie sklypai yra suteikti, tačiau šis nutarimas tuo metu jau buvo panaikintas, be to, turtas įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis) ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad sutarties sudarymo metu dar nebuvo suformuotas žemės sklypas, teigia, kad pradžioje sklypas buvo suformuotas ir išdėstytas trijose vietose, šiais žemės plotais ieškovė su atsakovu naudojosi bei toks sklypas buvo ir pirkimo-pardavimo dalyku, o 2000-10-21 buvo padaryti pakeitimai nekeičiant ginčo dalyko, kadangi sutinkamai su metodikos 7 p. nuostatomis, patvirtintomis 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu, atliekant žemės reformą, galėjo būti keičiamos sklypo ne tik ribos, bet ir vieta ir toks tikslinimas nėra žemės sklypo keitimas. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio, kad reikalavimai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo yra išvestiniai reikalavimai. Kadangi teismo sprendime konstatuota, kad nors minimas sklypas suteiktas P. J. vardu, jis suteiktas būnant santuokoje, kad už žemės sklypą yra sumokėta V. J. lėšomis - investiciniais čekiais, todėl, sutinkamai su tuo metu galiojusio CK 58 straipsnio ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne tik V. J. ir P. J. įvykdė sutarties sąlygas, jas iš esmės įvykdė ir Kauno apskrities viršininko administracija, perduodama minimą žemės sklypą, dėl to, apeliantės nuomone, ginčijama sutartis turėtų būti įforminta notarine forma ieškovės ir atsakovo vardais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas paprastai sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ir pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Kitokių šios taisyklės išimčių įstatyme nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir sprendimą priimti naujų faktinių aplinkybių pagrindu. Lietuvos Respublikos CPK 312 straipsnyje, kuriame įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, nurodoma, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliaciniame skunde nurodo reikalavimus, kurie nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimai - patvirtinti, kad 1995 m. birželio 29 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. J. bei P. J. dėl 2,95 ha dydžio žemės sklypo, tai yra dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,36 ha, ir dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,59 ha, esančio Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis; sklypą, kurio plotas 1.36 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) perduoti V. J. nuosavybėn, o sklypą, kurio plotas 1.59 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) perduoti P. J. nuosavybėn, - nenagrinėtini, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 2 atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) kaime trijose vietose buvo suformuotas 2,98 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (sklypai Nr. 21-1 (1,0 ha), Nr. 21-2 (1,58 ha) ir Nr. 21-3 (0,4 ha)). Atsakovas už perkamą žemės sklypą į valstybės biudžetą pervedė 104,70 rub., tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. sprendimu nutraukta ieškovės V. J. ir atsakovo P. J. santuoka; 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo padalytas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtas, tačiau atsakovui paskirto asmeninio ūkio žemės padalijimo klausimas nebuvo spręstas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu be ieškovės sutikimo buvo suformuoti nauji žemės sklypai, kurie skiriasi dydžiu ir vieta nuo tų, kurie buvo suformuoti pagal Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 12 d. sprendimą.
Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės V. J. patikslinto ieškinio reikalavimą patvirtinti žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, t.y. patvirtinti, kad 1995 m. birželio 29 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. J. bei P. J., dėl 2,98 ha dydžio žemės sklypo, t.y. dėl 1,0 ha žemės ploto, dėl 1,58 ha žemės ploto ir dėl 0,4 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r., buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atmetė pagrįstai.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991-04-12 sprendimu Nr. 2 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 40) P. J. buvo suteiktas 3 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas, nenurodant vietovės. P. J. 1995-06-29 už žemės sklypą sumokėjo 104,70 litų valstybės vienkartinėmis išmokomis. Vadovaujantis 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsniu, bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos, kuriame nurodoma sklypo ribos, kiti duomenys. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad 1995 m. birželio 29 d. žemės sklypas kaip atskiras pirkimo-pardavimo sutarties objektas nebuvo suformuotas, dėl ko negalėjo būti sudaryta ir jo pirkimo-pardavimo sutartis.
P. J. suteikta asmeninio naudojimo žemė yra dviejuose sklypuose: sklypas Nr. 21-2, 1,59 ha ploto ir sklypas Nr. 21-1, 1,36 ha ploto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, buvo parengti žemės sklypų planai, parengtas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo P. J. bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl asmeninio ūkio žemės įforminimo, asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimas buvo sustabdytas ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šalių santuoka nutraukta 2000 m. spalio 16 d., 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu padalintas šalių turtas, tačiau naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nenustatyta. Kadangi šalių santuoka nutraukta, ieškovė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi būti negali.
Apeliantės nurodomu laiku valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentavo Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. priimtas nutarimas Nr. 183 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, su juo susiję Vyriausybės nutarimai dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo, žemės kainos nustatymo ir kiti žemės klausimais priimti teisės aktai. Minėto nutarimo 1 p. 2 d. numatė, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės sklypo paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išdėstymą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Šio nutarimo 2.6 punktas numatė, kad asmeninio ūkio žemę lengvatinėmis sąlygomis turi teisę pirkti tik vienas šeimos narys. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje numatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, nepriklausomai kurio sutuoktinio vardu registruotas, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas nebuvo registruotas nė vieno iš sutuoktinių vardu, jis buvo valstybės, o valstybės turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. valstybės vienkartinių išmokų įmokėjimą neteisingai traktuoja kaip žemės pirkimo sutarties sudarymo faktą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintą Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemą ir mišką tvarkos 10 punktą žemės sklypai (įskaitant juose augantį mišką ir esančius vandens telkinius) parduodami tik prieš tai suformavus žemės sklypą, nustačius ir paženklinus vietovėje jų ribas, parengus sklypų ribų planus ir šiuos sklypus įbraižius žemės kadastro žemėlapyje. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi tuo metu žemės sklypai nebuvo paženklinti vietoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, t.y. 1,59 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 1,36 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) suformuoti ir nuosavybės teise įregistruoti Lietuvos Respublikai (patikėjimo teisė registruota Kauno apskrities viršininko administracijai) nekilnojamojo turto registre Kauno apskrities viršininko 2006-04-05 įsakymu Nr. 02-04-3746 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 18-21). Taigi tik nuo šio momento atsakovas P. J. įgijo teisę šiuos sklypus įsigyti. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad žemės sklypas, kuris pradžioje buvo suformuotas ir išdėstytas trijose vietose, buvo pirkimo-pardavimo dalykas.
Nustačius, kad 1995-06-29 tarp Kauno apskrities viršininko, ieškovės ir atsakovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovės V. J. patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r., 2,98 ha ploto, yra V. J. ir P. J. bendroji jungtinė nuosavybė, atmestas pagrįstai.
Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai suformuotus sklypus, t.y. sklypą, kurio plotas 1,59 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą, kurio plotas 1,36 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir panaikinti šių sklypų teisinę registraciją yra išvestiniai, priklausomi nuo pirmiau nurodyto pagrindinio ieškinio reikalavimo ir savo esme pertekliniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus atmetė ir sprendime teisingai nurodė, kad teisinės registracijos panaikinimas nesukurs ieškovei pasekmių, nes galiojant Kauno apskrities viršininko 2006-04-05 įsakymui Nr. 02-04-3746, žemės sklypai ir nuosavybės teisės į juos galės būti užregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakartotinai, suteikiant jiems unikalų ir kadastrinį numerius.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą. Peržiūrėjus byloje priimtą apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nenustačius pagrindų jį panaikinti, šis procesinis sprendimas yra teisėtas ir paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.