- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- A15.-318-1086/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00033-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Vaidas Steckys (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., ruošdamasis administracinio nusižengimo bylos, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d., 417 str. 7 d., 424 str. 4 d. ir 426 str. 1 d. padarymo, nagrinėjimui, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (surašė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis O. Č., ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) už tai, kad jis 2020 m. vasario 22 d. 22.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 16,2 kilometre, pakartotinai metų laikotarpyje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 promilės, kas atitinką lengvą girtumo laipsnį, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, eismo įvykio metu apgadino pasėtus pasėlius ir automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Inkriminavimas vairavimo neturint teisės, kai teisė neįgyta, negalimas, kadangi dėl šių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. Tokiais veiksmais E. K. kaltinamas pažeidęs 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 127, 226 ir 219.4 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d., 417 str. 7 d., 424 str. 4 d. ir 426 str. 1 d. (b. l. 4).
Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyti jos esminiai trūkumai ruošiantis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Todėl, vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principais, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina nedalyvaujant E. K. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas administracinio nusižengimo protokolas vertintinas kaip procesinis dokumentas, fiksuojantis kaltinimą administracinio nusižengimo padarymu ir nustatytus įrodymus, surašytas nesilaikant žemiau dėstomų ANK 609 str. reikalavimų.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nors teismui pateiktame protokole nurodyta, jog E. K. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė ANK 426 str. 1 d. reikalavimus (b. l. 4), tačiau pažymėtina, jog pagal šios straipsnio dalies dispoziciją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, – užtraukia tam tikrą nuobaudą, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodyta padaryta žala (fizinė, turtinė ar neturtinė ir jos dydis) ir kokiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). E. K. kaltinamas tuo, kad apgadino pasėtus pasėlius, tačiau nenustatytas pasėlių savininkas, jis dėl eismo įvykio metu apgadintų pasėlių padarytos žalos neapklaustas, padaryta žala neįvertinta. Be to, byloje nustatytas automobilio, kurį E. K. vairavo ir eismo įvykio metu galimai apgadino, savininkas – P. D. (b. l. 15, 20), tačiau jis dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio padarytos žalos taip pat neapklaustas, ji nėra įvertinta. Todėl protokole privalo būti nurodyta, kam priklausė sugadintas (apgadintas) turtas – to fizinio asmens vardas ir pavardė, nors iš bylos medžiagos matyti, kad ne tik neapklausti pasėlių savininkas ir oficialus automobilio savininkas, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. yra nepasisakęs dėl automobilio priklausomybės. Kartu su E. K. važiavęs D. S. iš viso neapklaustas, jo paaiškinimo byloje nėra, nors iš bylos medžiagos matyti, kad būnant pas D. S., būtent D. S. pasiūlė pasivažinėti minėtu automobiliu. Tuo atveju, jei padarytos žalos nėra, E. K. nusižengimas pagal ANK 426 str. 1 d. protokole apskritai neturėtų būti inkriminuotas. Taip pat, administracinio nusižengimo protokole nenurodyti nukentėjusiojo (-iųjų) ir liudytojų vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas (ANK 609 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą, dėl nustatytų trūkumų ir pritaikius asmeniui atsakomybę už tai, kuo jis nėra kaltinamas (neaiški žala, nuo kurios dydžio priklauso ir veikos inkriminavimas, pavyzdžiui, galima atsakomybė ir pagal ANK 426 str. 2 d.), būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (ANK 577 str. 2 d.). Be kitų KET pažeidimų E. K. kaltinamas pažeidęs KET 219.4 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 219. 4 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Tuo tarpu, iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 7-8, 9-10) matyti, kad minėto eismo įvykio metu, Greitosios medicinos pagalbos ekipažas teikė pagalbą D. S., tačiau jam jokie sužalojimai nenustatyti, eismo įvykio metu jis nenukentėjo. Iš viso to matyti, kad byloje yra prieštaringi duomenys. Todėl, vertinant šią aplinkybę, reikėtų įvertinti ar tikrai E. K. pažeidė būtent šio KET punkto reikalavimus. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad inkriminavimas vairavimo neturint teisės, kai teisė neįgyta, negalimas, kadangi dėl šių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08070-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str, tačiau nenurodyta pagal kokį ANK straipsnį negalima atsakomybė. Bet E. K. veika vistiek kvalifikuojama pagal ANK 424 str. 4 d., kuris būtent ir numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūta informavo teismą, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebaigtas, procesinis sprendimas nepriimtas (b. l. 35). Todėl ir šioje dalyje administracinio nusižengimo protokolas turėtų būti tikslintinas, įvertinant, ar E. K. veiksmuose galimai nėra ir ANK 423 str. 3 d. sudėties.
Be to, administracinis įstatymas reglamentuoja, kad institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims, t. y. ir nukentėjusiajam, kuris tokiu byloje apskritai nepripažintas ir toks įrašas administracinio nusižengimo protokole neįformintas (ANK 573 str. 3 d., 575 str. 1 d., 578 str. 1 d., 629 str. 1 d.). Taigi ir nukentėjusiojo teisės yra pažeistos (ANK 579 str. 1 d.). Be to, neaiškus galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris taip pat turi būti išspręstas – tokia žala atlyginama savanoriškai arba nesusitarus dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo išsprendžiama tuo pačiu procesiniu sprendimu (ANK 664 str., 665 str. 1 d.). Tokie duomenys, taip pat, turėtų būti teismui pateikti.
Taip pat protokolą surašiusi institucija turėtų apsvarstyti, ar E. K. galimai padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas ir pagal ANK 417 str. 7 d., kuris reglamentuoja, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus kodekse numatytuosius, užtraukia sankcijoje numatytą baudą, nes ji patenka į mažai pavojingų veikų sąrašą (ANK 12 str. 1 d.), ar tikrai dar yra KET pažeidimų, kurie nebūtų numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Tuo atveju, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tai administracinių nusižengimų teisena nepradėtina, o pradėta dėl šio nusižengimo gali būti nutraukta, ką pilnai gali padaryti ir pati protokolą surašiusi institucija (ANK 591 str. 1 p.).
Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad protokolo turinys neatitinka ANK 609 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, nurodyti bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės klausimo. Teismas sprendžia, jog byla nėra tinkamai parengta nagrinėti teisme ir ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti (ANK 627 str. 1 d. 3 p., 635 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.