Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2023 m. rugsėjo 28 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta.

Per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapsty­damas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškime nurodyti inžineriniai statiniai buvo perduoti pareiškėjos nuosavybėn: A. Juozapavičiaus ir Geležinkelio g. – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199, 1995 m. kovo mėn. priėmimo–perdavimo aktu–važtaraščiu; Saulės g. – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, 1996 m. vasario 28 d. perdavimo–priėmimo aktu (el. b. l. 5–14), yra įtraukti į savivaldybės į finansinę apskaitą (el. b. l. 15–31). Pareiškėjos iniciatyva buvo atlikta minėtų gatvių rekonstrukcija, atlikti kadastriniai matavimai (el. b. l. 32–81, 82–167). Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl A. Juozapavičiaus ir Saulės gatvių duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo, VĮ Registrų centras prašymus atmetė, nurodė, kad pateikti dokumentai netinkamas teisinis pagrindas statinio kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (el. b. l. 178–187).

Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nėra nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių: Alytaus mieste esančių A. Juozapavičiaus, Geležinkelio ir Saulės gatvių savininkė. Pareiškėja nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į šiuos inžinerinius statinius, bet sąžiningai juos įgijo 1995 ir 1996 metais. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjos minėtų gatvių valdymo laikotarpį (nuo 1995 m.) jai dėl šių statinių kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėja, pradėdama valdyti nekilnojamąjį turtą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėja buvo sąžininga inžinerinių statinių valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėja statinius nuo 1995 m. valdo atvirai, patvirtina rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsižvelgus į tai, pareiškėja pagrįstai laikytina sąžininga, teisėtai ir atvirai valdančia įgytą turtą, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomus inžinerinius statinius (CK 4.70 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai – inžineriniai statiniai – keliai (gatvės) gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad Alytaus miesto savivaldybė nėra daiktų savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi nekilnojamuosius daiktus – inžinerinius statinius – Alytaus mieste esančias A. Juozapavičiaus, Geležinkelio ir Saulės gatves bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo juos daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkė ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į valdomus daiktus, todėl įgyjamosios senaties būdu įgyja nuosavybės teisę į minėtus inžinerinius statinius (CK 4.68 straipsnis, 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti Alytaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111102979, nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Alytaus mieste esančius inžinerinius statinius – kelius (gatves): 1) A. Juozapavičiaus g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Geležinkelio g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Saulės g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.