Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Milda Vainiene, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant administracinen atsakomyben patrauktam asmeniui J. A., institucijos, paskyrusios nuobauda - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmerges rajono agenturos vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. K., viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinen atsakomyben patraukto asmens J. A. skunda del Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmerges rajono agenturos 2010-03-05 nutarimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmerges rajono agenturos (toliau – VRAAD Ukmerges raj. agentura) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. K. suraše administracinio teises pa˛eidimo protokola AM Nr.053106 administracinio teises pa˛eidimo byloje VR-13.1-54 (b.l.6-7,10-11) J. A.u˛ tai, kad jis 2010-03-04 parenge miškotvarkos projekta privaciai miško valdai, esanciai Ukmerges rajono Pieniu kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateike derinti VRAAD Ukmerges raj. agenturai 2010-03-04, pa˛eid˛iant „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo“ nuostatu 16.2 punkto reikalavimus, t.y. suprojektavo 3 ha ploto plyna bir˛e prie šalia esancios 1,5 ha kirtavietes, iš viso 4,5 ha. Tuo pa˛eide Lietuvos Respublikos Mišku istatymo 9 straipsnio 5 dalies, „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo“ nuostatu 16.2 punkto, „Miško kirtimo taisykliu“ 18 punkto, reikalavimus, u˛ kuriu pa˛eidima atsakomybe numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pa˛eidimo kodekso (toliau - ATPK) 61 straipsnio 1dalyje.

VRAAD Ukmerges raj. agenturos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-03-05 R. K., išnagrinejes administracinio teises pa˛eidimo byla VR-13.1-54, prieme nutarima AM Nr.055044 (b.l.5,12), kuriuo u˛ ATPK 61 straipsnio 1 dalyje numatyto ir administracinio teises pa˛eidimo protokole AM Nr.053106 u˛fiksuoto pa˛eidimo padaryma, vadovaudamasis ATPK 30, 30², 31, 32, 286, 287 straipsniais, J. A. paskyre 300 (triju šimtu) Lt dyd˛io administracine bauda.

Skunde (b.l. 2-4) administracinen atsakomyben patrauktas asmuo J. A. prašo teismo panaikinti VRAAD Ukmerges raj. agenturos 2010-03-05 nutarima AM Nr. 055044. Skunde nurodo, kad su gincijamu nutarimu nesutinka, nes jam nebuvo surašytas ir pateiktas ukiniu priemoniu projektavimo darbu patikrinimo aktas, kaip to reikalauja „Mišku inventorizacijos ir ukiniu priemoniu projektavimo darbu kokybes vertinimo metodika", o pati byla buvo išnagrineta skubos tvarka (per 1 diena), del to jam buvo apribotos teises i gynyba, nes nebuvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti. Skunde nurodo, kad parengtame miškotvarkos projekte, kitais teises aktais nustatytas bir˛es plotas nebuvo pa˛eistas ir pa˛eidimas pagal „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu" 16.2 punkto reikalavimus nepadarytas, nes parengtame miškotvarkos projekte, dešimtmecio kirtimo norma buvo 5,6 ha ir 1 – ame penkmetyje suprojektuota iškirsti lygiai 3 ha miško. Taip pat nurodo, kad pagal „Pagrindiniu miško kirtimu normos nustatymo metodikos" 21.3 punkta, i kirtimo norma yra itraukiami tik brandus ir pribrestantys medynai. Pagal kirtimo normos reikalavimus leistinas iškirsti medyno plotas negali buti prilyginamas maksimaliam bir˛es plotui, kadangi tu paciu „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu" 15.3 punkte leid˛iamas plynu pagrindiniu kirtimu vienos bir˛es plotas - ne daugiau kaip 8 ha, o kai plynu kirtimu bir˛es susisiekia, tai bendras ju plotas negali buti didesnis kaip 8 ha, o jo parengtame projekte suprojektuotu bir˛iu plotas, kartu su esama kirtaviete sudaro 4,5 ha, todel pa˛eidimo nebuvo padaryta. Be to, LR Mišku istatymo 9 straipsnio 5 dalis nebuvo pa˛eista del anksciau nurodytu prie˛asciu. J. A. teigimu, inspektorius R. K., paskirdamas jam administracine nuobauda, neatsi˛velge i visas bylos aplinkybes, neteisingai interpretavo teises aktus, todel plynu kirtimu suprojektavimas šalia esanciu kirtavieciu negali buti laikomas administraciniu teises pa˛eidimu ATPK 61 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismo posedyje J. A. palaike skunda ir praše ji tenkinti jame išdestytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nepa˛eide ir numatytos bir˛es plocio reikalavimu.

Institucijos, priemusios nutarima ir surašiusios protokola, VRAAD Ukmerges raj. agenturos atstovas atkreipe demesi, kad po protokolo surašymo buvo pataisyti duomenys miškotvarkos projekte (b. l. 17), o butent 57 eiluteje ant viršaus pataisyta 0,5 m, nors teiktame projekte buvo nurodyta 0,4 m. Pataisytas skaicius iki 0,5 m, nes pagal Miško kirtimu taisykliu 18 punkta, nauja kirtaviete šalia senos galima kirsti tik, jei tiksliniu med˛iu rušiu aukštis yra didesnis nei 0,5 m, matyt, todel pareiškejas ir pataise, kad butu galima kirsti. Nurode, kad senoji 1,5 ha kirtaviete buvo iškirsta 2005 m. sanitariniu kirtimu. Atkurimo terminas yra trys metai, todel ji turejo buti atkurta 2008 m. Kadangi buvo neatkurta, praeitais metais senasis savininkas (šiuo metu miško savininkas yra pasikeites) buvo nubaustas ir miška atkure tik 2009 m. Tai reiškia, kad dabar toje vietoje yra vienu metu kirtaviete, kurios ˛eldiniu vidutinis aukštis yra tikrai ne daugiau nei 0,5 m. Vadovaujantis Mišku kirtimo taisykliu 18 punktu, šalia galima kirsti praejus ne ma˛iau kaip 4-6 metams, priklausomai nuo med˛iu rušiu, ir, kai tiksliniu med˛iu rušiu aukštis didesnis nei 0,5 m. Pareiškejas projekte nurodo ta pati 0,5 m, o nurodytas am˛ius – 3 metai. Jis šalia galejo suprojektuoti daugiausia 1,5 ha, kad bendroje sumoje gautusi 3 ha, kas ir yra nurodyta Miško kirtimu taisykliu 14 punkte. Be to, reikia atsi˛velgti i ploti del veju, kad jie neišverstu šalia auganciu medynu. Jei Lietuvoje yra vyraujantys pietvakariu vejai, tai cia negali buti platesne kirtaviete nei 100 m arba nedidesne kaip 3 ha, kaip nurodyta 14 punkte. Maksimalus bir˛es plotas 4 grupes miškuose yra 8 ha, bet pareiškejo atveju galimi tik 3 ha. Reikia laikytis visu taisykliu, nereiškia, kad pakanka atsi˛velgti tik i ka˛kuri viena punkta. Taip pat atkreipe demesi, kad po protokolo surašymo administracinen atsakomyben patrauktas asmuo – J. A. - projekta pataise ir kita diena vel atneše suderinti. Tai reiškia, kad pareiškejas kaip ir pripa˛ista savo pa˛eidima, nes projekta pakoregavo. Projekta pakeite taip, kad tos bir˛es jau nesusisiekia.

Skundas netenkinamas.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad J. A. 2010-03-04 surašytas administracinio teises pa˛eidimo protokolas AM Nr.053106 (b.l.6-7,10-11), nes jis 2010-03-04 parenge miškotvarkos projekta privaciai miško valdai, esanciai Ukmerges rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateike derinti VRAAD Ukmerges raj. agenturai 2010-03-01, pa˛eid˛iant „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo“ nuostatu 16.2 punkto reikalavimus, t.y. suprojektavo 3 ha ploto plyna bir˛e prie šalia esancios 1,5 ha kirtavietes, viso 4,5 ha, tuo pa˛eisdamas Lietuvos Respublikos Mišku istatymo 9 straipsnio 5 dalies, „Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo“ nuostatu 16.2 punkto, „Miško kirtimo taisykliu“ 18 punkto, reikalavimus. VRAAD Ukmerges raj. Agenturos inspektorius u˛ protokole u˛fiksuota ir ATPK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta pa˛eidima J. A. paskyre 300 Lt bauda.

Pa˛ymetina, jog ATPK 61 straipsnio 1 dalis numato administracine atsakomybe u˛ neteisinga mišku am˛iaus bei rušines sudeties nustatyma sudarant miškotvarkos projektus ir plynuju kirtimu miškuose projektavima pa˛eid˛iant nustatyta bir˛es plota. Atsi˛velgiant i tai, kad ši norma yra blanketine, nagrinejant, ar asmuo pagristai patrauktas administracinen atsakomyben, butina ivertinti, kokiais teises aktais nustatyta tvarka jis pa˛eide.

Vadovaujantis Mišku istatymo 9 straipsnio 5 dalimi, miško savininkai privalo laikytis šio istatymo, Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu bei kitu teises aktu, taip pat privalomu vykdyti miškotvarkos projekto daliu – pagrindiniu kirtimu dešimtmecio normos, miško atkurimo bei aplinkosaugos reikalavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-07-24 nutarimu Nr.799 patvirtintu Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu (toliau – Nuostatai) 9 punkta, miškotvarkos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami laikantis Vidines miškotvarkos projektu rengimo taisykliu, patvirtintu aplinkos ministro 2006 m. rugsejo 1 d. isakymu Nr.D1-406 (ˇin., 2006, Nr. 95-3741), o vadovaujantis 15 punktu, projektuojant kirtimus tam tikru mišku grupiu miškuose, privaloma atsi˛velgti i Nuostatuose nurodytus reikalavimus.

Iš pateikto miškotvarkos projekto (b.l.14-20) matyti, kad kirtimai buvo projektuojami IV grupes miškuose, todel butina vadovautis Nuostatu 15.3 punktu, kuris nustato, jog IV grupes miškuose leid˛iami visi kirtimai. Leid˛iamas plynu pagrindiniu kirtimu vienos bir˛es plotas – ne daugiau kaip 8 ha, o kai plynu kirtimu bir˛es susisiekia, bendras ju plotas negali buti didesnis kaip 8 ha. Tai yra bendra norma, numatanti maksimalu leid˛iamos plynos pagrindinio kirtimo vienos bir˛es plota, kuria reikia taikyti sistemiškai su kitomis teises normomis (b.l.14-20).

Teismas atkreipia demesi, jog vadovaujantis Nuostatu 8 punktu, miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidines miškotvarkos projektai (toliau vadinama – miškotvarkos projektai) sudaromi visoms privacioms miško valdoms. Privalomos vykdyti miškotvarkos projekto dalys yra šios: pagrindiniu kirtimu dešimtmecio norma (ja viršyti draud˛iama), miško atkurimas ir aplinkosaugos reikalavimai.

Pa˛ymetina, jog butent Nuostatu 16 punkte numatyta, kad pagrindiniu kirtimu dešimtmecio norma nustatoma atsi˛velgiant i medynu kirtimu am˛iu, kirtimo buda, leistina bir˛iu plota, šliejimo laika, medynu bukle, gretimas miško valdas ir vadovaujantis Pagrindiniu miško kirtimu normos nustatymo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. isakymu Nr. D1-362 (ˇin., 2008, Nr.79-3135). Nurodoma, jog privaciu mišku savininkai, turintys daugiau kaip 500 ha miško, privalo neviršyti metines pagrindiniu miško kirtimu normos, tuo tarpu kiti privaciu mišku savininkai, nepa˛eisdami miško kirtimo taisykliu, gali nukrypti nuo metines miško kirtimu normos, bet privalo laikytis dešimtmecio miško kirtimu normos.

Pagal Nuostatuose nustatyta dešimtmecio kirtimo norma medynai gali buti kertami kasmet po dešimtadali šios normos, arba turi buti laikomasi tokiu reikalavimu: 16.1 punktas - jeigu dešimtmecio kirtimo normos plotas neviršija 3 ha, medynai gali buti kertami per kelis kartus arba iš karto; 16.2 punktas - jeigu dešimtmecio kirtimo norma yra 3,1–6 ha, turi buti kertama ne ma˛iau kaip per 2 kartus, per pirmuosius 5 metus iškertant ne daugiau kaip 3 ha miško; 16.3 punktas - jeigu dešimtmecio kirtimo norma yra 6,1–10 ha, turi buti kertama ne ma˛iau kaip per 3 kartus; 16.4 punktas - jeigu dešimtmecio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau ha, turi buti kertama ne ma˛iau kaip per 4 kartus; 16.5 punktas - šiu Nuostatu 16.3 ir 16.4 punktuose numatytais atvejais per pirmuosius 5 metus turi buti iškertama ne daugiau kaip puse dešimtmecio kirtimo normos.

Kaip matyti iš byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu, J. A. 2010-03-04 parenge miškotvarkos projekta privaciai miško valdai, esanciai Ukmerges rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateike derinti VRAAD Ukmerges raj. agenturai 2010-03-01 (b.l.14-20). Parengtame miškotvarkos projekte dešimtmecio kirtimo norma yra 5,6 ha, o suprojektuota iškirsti pirmame penkmetyje 3,0 ha miško, vadinasi butina taikyti Nuostatu 16.2 punkta, t.y., jog turi buti kertama ne ma˛iau kaip per 2 kartus, per pirmuosius 5 metus iškertant ne daugiau kaip 3 ha miško. Siekiant nustatyti ar nepa˛eistas suprojektuotos bir˛es plotas, butina atsi˛velgti i medynu kirtimu am˛iu, kirtimo buda, leistina bir˛iu plota, šliejimo laika, medynu bukle bei gretimas miško valdas.

Nustatant bir˛iu šliejimo laika butina vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 isakymu Nr.D1-79 patvirtintomis Miško kirtimu taisyklemis (toliau – Taisykles), kurios nustato pagrindinius miško kirtimu (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus. Taisykliu 14 punkte yra reglamentuojami maksimalus plynuju pagrindiniu miško kirtimu bir˛iu plociai, o 18 punkte – minimalus plynuju pagrindiniu miško kirtimu bir˛iu šliejimo laikas (skaiciuojamas nuo leidimo kirsti miška, išduoto anksciau iškirstai bir˛ei, galiojimo ar pratesimo pabaigos), kai atkuriama minkštaisiais lapuociais – 4 metai, kai atkuriama spygliuociais ar kietaisiais lapuociais – 6 metai, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinese augavietese – 10 metu. Taip pat nurodoma, kad praejus nustatytam laikotarpiui gretima bir˛e kertama tada, kai pagal Miško atkurimo ir iveisimo nuostatu reikalavimus anksciau iškirstoje bir˛eje yra atkurtas miškas ir vyraujanciu tiksliniu rušiu med˛iu vidutinis aukštis didesnis kaip 0,5 m., o bir˛iu šliejimo reikalavimai netaikomi, kai kirstinus medynus skiria pusam˛iai ir jaunesni medynai, kuriu plotis ne ma˛esnis kaip puse maksimalaus plynuju pagrindiniu miško kirtimu bir˛es plocio (Taisykliu 2 lentele).

Byloje nustatyta, kad bir˛e suprojektuota šalia 2005 m. plynos kirtavietes, kuri buvo atkurta 2009 m., ir kurioje med˛iu aukštis yra nedidesnis kaip 0,5 m (b.l.14-20,24-27).

Ivertinus byloje esancius irodymus, darytina išvada, kad J. A. pagristai buvo patrauktas administracinen atsakomyben u˛ tai, kad miškotvarkos projekta parenge pa˛eid˛iant minimalu plynu kirtimo bir˛iu šliejimo laika, reglamentuojama Taisykliu 18 punkte, t.y. šalia 1,5 ha, 2005 m. plynos kirtavietes, kuri buvo atkurta 2009 m., suprojektavus 3,0 ha kirtimo bir˛e, iš viso tokiu budu 4,5 ha, bei Nuostatu 16.2 punkto reikalavimus, nes maksimalus leistinas bir˛es plotas konkreciu atveju galejo buti tik 3,0 ha (b.l.2-7,10-20,24-27).

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu, teismas, nagrinedamas skunda del nutarimo administracinio teises pa˛eidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisetuma ir pagristuma. Kartu teismas, nagrinejantis skunda, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal istatymus ir ar ja paskyre organas (pareigunas), turintis teise spresti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracines nuobaudos skyrimo tvarkos.

Veiku, numatytu ATPK 61 straipsnio 1 dalyje, padarymas u˛traukia bauda pilieciams nuo dvieju šimtu iki keturiu šimtu litu. J. A. paskirta 300 Lt bauda, t.y. nustatytos nuobaudos vidurkis.

Teismo vertinimu, institucija, paskyrusi nuobauda, atsi˛velge i padaryto teises pa˛eidimo pobudi, pa˛eidejo asmenybe bei nenustacius atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu, pagristai paskyre baudos vidurki, numatyta sankcijoje.

Taip pat konstatuojama, kad nagrinejant administracinio teises pa˛eidimo byla, buvo laikytasi istatymu nustatytos šiu bylu teisenos tvarkos, o pareiškejo nurodoma aplinkybe, kad buvo pa˛eista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-28 isakymu Nr.D1-621 patvirtinta Mišku inventorizacijos ir ukiniu priemoniu projektavimo darbu kokybes vertinimo metodika (toliau – Metodika), nes pareiškejui nebuvo išrašytas ir pateiktas ukiniu priemoniu projektavimo darbu patikrinimo aktas, kaip tai numato minetos Metodikos 27 p., vertintina kritiškai. Pa˛ymetina, jog Metodika taikoma vertinant visu mišku valdytoju valdomu mišku, taip pat iki ˛emes reformos pabaigos – mišku, skirtu pilieciu nuosavybes teisiu atkurimui, inventorizacijos bei projektavimo darbu kokybe, tuo tarpu Taisykles reglamentuoja visu nuosavybes formu mišku vidines miškotvarkos projektu rengima, derinima, tvirtinima, registravima ir ju parengimo kokybes kontrole, o pastarosiose nera numatyta prievole surašyti ir pateikti ukiniu priemoniu projektavimo darbu patikrinimo akta.

Teismas taip pat kritiškai vertina J. A. nurodoma aplinkybe, kad buvo suvar˛yta pastarojo teise i gynyba, nes byla buvo išnagrineta institucijoje skubos tvarka - per 1 diena - nors ATPK 282 straipsnio 1 dalis numato 15 dienu nagrinejimo termina, o iš jo puses bylos nagrinejimo skubinimo nebuvo. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, administracinio teises pa˛eidimo protokolas AM Nr.053106 buvo surašytas 2010-03-04 (b.l.6-7,10-11). Surašant protokola J. A.dalyvavo ir šiame protokole išdeste savo pozicija del pa˛eidimo, o paskirtos administracinio teises pa˛eidimo bylos nagrinejimo datos nepraše atideti sudarant jam galimybe tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, J. A. 2010-03-05, prieš priimant gincijama nutarima, VRAAD Ukmerges raj. agenturai pateike savo rašytinius paaiškinimus, kuriu motyvai analogiški teismui pateiktame skunde del gincijamo nutarimo neteisetumo ir nepagristumo (b.l.13). J. A. 2010-03-10 kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma su skundu del gincijamo nutarimo teisetumo ir pagristumo. Taigi ivertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, kad J. A. turejo salygas tinkamai igyvendinti savo teise i gynyba.

Administracine nuobauda paskyre pareigunas, turintis teise spresti šios kategorijos bylas.

Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, taip pat i tai, kad bauda paskirta sankcijos vidurkyje, konstatuotina, kad J.A. skundas netenkintinas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmerges rajono agenturos 2010-03-05 nutarimas AM Nr.055044 paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinen atsakomyben patraukto asmens – J. A. skundo nepatenkinti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmerges rajono agenturos 2010-03-05 nutarima AM Nr.055044 palikti nepakeista.

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skund˛iama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.