Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą atskirąjį skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Arovana service“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. M. 2015 m. spalio 5 d. padavė teismui patikslintą atskirąjį skundą dėl UAB „Arovana service“ bankroto byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties, kuria nutarta įpareigoti J. M. per 15 dienų nuo nutarties gavimo dienos perduoti UAB „Arovana service“ bankroto administratoriui UAB „Audata“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nėra atlikęs jokio procesinio veiksmo dėl apeliantės 2013 m. kovo 13 d. paduoto atskirojo skundo, nors nuo atskirojo skundo padavimo yra praėję daugiau kaip dveji metai. Teismas skundo priėmimo klausimo nesprendė, t. y. nepriėmė nutarties dėl atsisakymo jį priimti, neinformavo apeliantės apie atskirojo skundo priėmimą ar jo nepriėmimą nagrinėti, todėl teismo veiksmais buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės. Apie galimus 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo trūkumus ir jo nepriėmimo priežastis galima spręsti tik iš teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties.Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad 2013 m. kovo 13 d. paduoto skundo, kaip atskirojo skundo, priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tačiau tokio teismo neveikimo negali pateisinti argumentai, jog 2013 m. kovo 13 d. atskirasis skundas neatitiko tokiam skundui keliamų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, kaip teismas kvalifikavo ir vertino apeliantės paduotą atskirąjį skundą, jo priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas rašytine nutartimi.Ilgas laiko tarpas tarp 2013 m. kovo 13 d. paduoto teismui atskirojo skundo ir 2015 m. spalio 5 d. paduoto patikslinto atskirojo skundo dėl 2013 m. vasario 21 d. nutarties yra iš esmės nulemtas teismo neveikimo bei kaltės. Teismas klaidingai sprendžia termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nepagrįstai terminą skaičiuodamas nuo 2015 m. spalio 5 d. patikslinto skundo padavimo dienos, nors turėtų vertinti termino praleidimą, skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo padavimo teismui dienos, kadangi patikslintu skundu prašoma atnaujinti būtent 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo padavimo terminą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas buvo praleistas dėl to, kad apeliantė sirgo ne tik laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-02-07, bet ir ilgą laiką iki tol.

Apeliantė, žinodama apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį, daugiau nei dvejus metus elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo paduoto atskirojo skundo nagrinėjimo eiga bei jo išnagrinėjimo rezultatu. Be to, apeliantės skundas buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą.Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja 2013 m. kovo 13 d. skunde nepateikė prašymo, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis būtų panaikinta. Skunde iš esmės buvo pateikti prašymai, todėl teismas pagrįstai tokio skundo, kaip atskirojo skundo, priėmimo klausimo nesvarstė.Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog atskirasis skundas nustatytu terminu nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių.Pareiškėja daugiau nei dvejus metus sąmoningai nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų ir tokiu būdu pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, atima iš jų galimybę bent iš dalies patenkinti finansinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, tam, kad teismas spręstų klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, nėra būtinas atskirąjį skundą padavusio asmens prašymas, nes teismas, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes bei turėdamas duomenų, kad procesinis terminas galėjo būti praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jį praleidusio asmens valios, turi teisę ir savo iniciatyva (ex officio) svarstyti termino atnaujinimo klausimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties pareiškėja J. M. 2013 m. kovo 12 d. išsiuntė atskirąjį skundą, kuris teisme gautas 2013 m. kovo 13 d. Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėja 2015 m. spalio 6 d. padavė patikslintą atskirąjį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti terminą 2013 m. kovo 12 d. atskirajam skundui paduoti. Teismas skundžiama 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad atskirąjį skundą pareiškėja padavė praleidusi nutarties apskundimo terminą, o prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas, kadangi yra suėjęs naikinamasis 3 mėnesių terminas. Taip pat teismas pažymėjo, jog 2013 m. kovo 13 d. skundo, kaip atskirojo skundo, priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi jame buvo išdėstyti prašymai teismui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos J. M. 2015 m. spalio 6 d. patikslintą atskirąjį skundą bei atmesdamas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2013 m. vasario 21 d. nutarties paduoti, neįvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė tai reglamentuojančias procesinės teisės normas ir netinkamai išsprendė termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-36/2004). Teisės į apeliaciją ribojimas įpareigoja teismą sudaryti prielaidas tinkamam byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją realizavimui. Tinkamas CPK nustatytų teismo pareigų vykdymas yra viena iš tokių prielaidų. CPK 334 straipsnyje reglamentuota, kad atskirojo skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje 2015 m. spalio 16 d. nutartyje teismas pripažino, jog 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo dėl 2013 m. vasario 21 d. nutarties priėmimo klausimas teisme nebuvo spręstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nėra atlikęs jokio procesinio veiksmo dėl apeliantės 2013 m. kovo 13 d. paduoto atskirojo skundo, nors ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėja teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį. Taigi, 2013 m. kovo 13 d. teisme gautu skundu pareiškėja ne tik pateikė atitinkamus procesinius prašymus teismui, tačiau ir argumentuotą reikalavimą dėl teismo priimtos nutarties panaikinimo. Nepriklausomai nuo to, kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ir vertino gautą atskirąjį skundą, tačiau jo priėmimo klausimą turėjo išspręsti per įstatymo nustatytą 3 darbo dienų terminą, o nustatęs, kad procesinis dokumentas paduotas su trūkumais, taikyti trūkumų šalinimo institutą bei nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 str.). Teismas, nespręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimo, padarė procesinės teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo neveikimas 2013 m. kovo 13 d. paduoto skundo atžvilgiu, negali paneigti pareiškėjos J. M. teisės į apeliaciją bei nepagrįstai šią teisę riboti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad praleistas naikinamasis, CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas, 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėtina, jog 2015 m. spalio 6 d. patikslintame atskirajame skunde apeliantė teismo prašė atnaujinti terminą 2013 m. kovo 13 d. atskirajam skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2013 m. kovo 1 d., todėl laikytina, kad paskutinė diena dėl šios nutarties atskirajam skundui paduoti buvo 2013 m. kovo 8 d. Atskirasis skundas teismui išsiųstas 2013 m. kovo 12 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. kovo 9-11 d. buvo nedarbo dienos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, todėl negali užkirsti kelio realizuoti pareiškėjos teisę į apeliaciją.

Aplinkybė, jog teismas nesprendė 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo, lėmė ilgą laiko tarpą tarp 2013 m. kovo 13 d. paduoto atskirojo skundo ir 2015 m. spalio 6 d. paduoto patikslinto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties, todėl, atsižvelgiant į nustatytą teismo neveikimu padarytą procesinės teisės normos pažeidimą, darytina išvada, kad nurodytas terminas 2013 m. kovo 13 d. atskirajam skundui paduoti turi būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės bankroto administratoriaus atsiliepime nurodyti argumentai apie apeliantės nesidomėjimą paduoto atskirojo skundo nagrinėjimo eiga bei jo išnagrinėjimo rezultatu, svarbių termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių nenurodymą. Teismas ex officio turi garantuoti bei užtikrinti asmenų teisę į tinkamą procesą, jų procesinių teisių realizavimą įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežymus termino praleidimas, asmens teisės į apeliaciją svarba ir teismo neveikimas sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti apeliantei terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010).

Esant teisiniam pagrindui atnaujinti terminą 2013 m. kovo 13 d. atskirajam skundui dėl 2013 m. vasario 21 d. nutarties paduoti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 16 d. nutartis naikintina, o 2013 m. kovo 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nesprendė šio skundo priėmimo klausimo, netikrino, ar jis atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį.

Atnaujinti pareiškėjai J. M. procesinį terminą Vilniaus apygardos teisme 2013 m. kovo 13 d. gautam atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties paduoti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.