Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) septynis kartus, iš jų paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą prokurorės kaltinimą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. L. 2025 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.30 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė vieną kartą R. G. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), esančioje lauko terasoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius R. G. į veido sritį, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvos akių vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje.

E. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

1) R. G. nustatytas nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, keliuose kietu buku daiktu (-ais). Odos nubrozdinimai keliuose padaryti 1–3 parų laikotarpiu, kiti sužalojimai – prie 6–9 paras iki apžiūros. Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. G. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą;

2) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. balandžio 25 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas nosies kaulų lūžis ir odos nubrozdinimai keliuose neatitinka įvykio laiko;

3) nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota;

Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam nosies kaulo lūžis yra pažengęs gijimo stadijoje, tokie požymiai atsiranda 3–4 sav. po sužalojimo, todėl neatitinka nagrinėjamo įvykio laiko (tyrimas buvo atliktas praėjus 4–5 paroms po nagrinėjamo įvykio). Jei sužalojimas būtų pradėjęs gyti ir pakartotinai sulaužyti nosies kaulai, tokia aplinkybė būtų įrašyta medicinos dokumentuose (juose nurodyta, kad nosies kaulų lūžis su sklerozuotais kraštais, nenurodyta, kad toje vietoje matomas prašviesėjimas). Iš nosies kraujas gali bėgti ir nelūžus nosiai – dėl sumušimo. Kiti sužalojimai nukentėjusiajam atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimai keliuose neatitinka nagrinėjamo įvykio laiko, nes pagal struktūrą, amžiaus ypatumus visuose keliuose turėtų matytis sužalojimai požymis. Patvirtino surašytą specialisto išvadą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L., smurtaudamas prieš R. G., nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietose ne kartą kumščiu sudavęs R. G. į veido sritį, taip jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo R. G. ir liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: R. G. 2025 m. gegužės 1 d. protokole–pareiškime nurodytos aplinkybės, 2025 m. gegužės 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti dokumentai. Bylai reikšmingas aplinkybes netiesiogiai įrodo 2025 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro, į kurį skambinta dėl nagrinėjamo įvykio, garso įrašo apžiūra, 2025 m. gegužės 5 d. – 2025 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūno „BODY“ kamera padarytų vaizdo įrašų, kuriais užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apžiūra. Tai, kad R. G. patyrė sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. G 1543/2025 (01) ir ją surašiusios specialistės R. G. paaiškinimai.

E. L. padarytų veiksmų pobūdis ir skaičius, R. G. padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo abejingas atsirasiančioms pasekmėms, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. L. 2025 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.30 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė vieną kartą R. G. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), esančioje lauko terasoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius R. G. į veido sritį, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvos akių vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam ne vieną kartą kumščiu buvo suduota į veidą, t. y. į galvos sritį, kuri yra svarbi kūno dalis).

E. L. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau teismas nesutinka su tuo. E. L. bylą nagrinėjant teisme prisipažino nusikaltęs, papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nemažino savo kaltės laipsnio. Jis taip pat nurodė, kad atsiprašė R. G.. Iš ikiteisminio tyrimo metu E. L. duotų parodymų matyti, kad jis taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 175–177, 190–194). Taigi nepripažinti aptariamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad E. L. ne kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 118–122), jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123–153). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 154–156). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės lygų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

E. L. iš tiesų anksčiau ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų tvarka (1 t., b. l. 118–122), jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123–153). Tai neigiamai apibūdina E. L. asmenybę. Kita vertus, būtina įvertinti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jis pasiryžęs atlyginti byloje pareikštus civilinius ieškinius. E. L. dirba. Nenustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio dėl E. L. yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Pasak kaltinamojo, jis ketina spręsti problemą, susijusią su alkoholio vartojimu. Nors E. L. anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, be kita ko, buvo panaikintas, tačiau šiuo atveju kategoriškai teigti, kad bausmės vykdymo atidėjimas su pareigomis savaime negali pasiekti bausmės keliamų tikslų, negalima. Be to, baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, dar kartą taikyti tokį baudžiamosios teisės institutą.

Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu E. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kol kas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. E. L. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju dar yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei E. L. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Be to, prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, taip pat prašė atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. L. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 10 mėnesių (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.

BK 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

Nagrinėjamu atveju E. L. padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, todėl tikslingai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą E. L. atlyginti turtinę žalą, priteistą pagal abu civilinius ieškinius, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Nagrinėjamu atveju E. L. padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ankstesnę kaltinamojo smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju E. L. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl patirtų sužalojimų) (1 t., b. l. 56).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 163,30 Eur išlaidų priteisimo už R. G. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68–71).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. L. smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo R. G.. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur turtinei žalai atlyginti, nes reikės gydytis patirtus sužalojimus. Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš E. L. R. G. 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 163,30 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių R. G. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, padaryti nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 163,30 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmėja laikoma Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinės ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

VI. Kiti klausimai

E. L. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu kasdien nuo vidurnakčio iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigoje ar turint teismo leidimą, kurios terminas iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 52–54). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į E. L. paskirtą bausmę, manytina, kad BPK 119 straipsnyje nustatyta kardomųjų priemonių paskirtis bus užtikrinta kaltinamajam paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant E. L. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl E. L. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra netaikytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. L. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 1 d. 19.30 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 15.42 val. (viena diena) (1 t., b. l. 165–168, 183–184). Jei E. L. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. taikyto laikino sulaikymo laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, priteistą pagal abu civilinius ieškinius, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei E. L. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 1 d. 19.30 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 15.42 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant E. L. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios Vilniuje, M. D. 5-21A. Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biurą.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajam R. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 163,30 Eur (šimtą šešiasdešimt tris eurus ir trisdešimt euro centų), susijusių su R. G. gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

E. L. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.