- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-13
- Bylos Nr.
- A-575-1560-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Č. S., L. B., G. B., A. K., R. M., Č.
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. S. , L. B. , G. B. , A. K. ir R. M. bei atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. S. , L. B. , G. B. , A. K. ir R. M. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d.: Č. S. – 21677,58 Lt, L. B. – 11156,06 Lt, G. B. – 12564,62 Lt, A. K. – 15366,60 Lt ir R. M. – 15380,21 Lt. Pareiškėjai paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jiems už darbą buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nesant lėšų buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimas ir šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., 29 str., 48 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 7 str. 1 d. numato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Tokiu būdu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir minėti Vyriausybės nutarimai, negaliojo nuo pat jų priėmimo momento. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie tinkami atliko pavestą darbą ir turėjo teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir teisę į nuosavybę. Paaiškino, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į atsakovą, tačiau jų reikalavimas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr. A3-01-526 Muitinės departamentui pripažino darbo užmokesčio įsiskolinimą muitinės pareigūnams, todėl įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šio momento.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjai reikalavimus pareiškė ne tam atsakovui, nes atlyginimai pareiškėjams buvo mokami iš valstybės biudžeto, o asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas, kuris neskyrė pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei. Paaiškino, kad 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir pareigūnams buvo mokamas mažesnis atlyginimas, priimti įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimams. Skirtingais ketvirčiais buvo taikomi skirtingi koeficientai, priklausomai nuo to, kiek lėšų realiai buvo turima.
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškino, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl koeficientų taikymo, apskaičiuojant darbo užmokestį muitinės pareigūnams, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti, jų pareiškėjai neginčija. Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ir Vyriausybės nutarimus, todėl veikė teisėtai. Be to, visi teritorinės muitinės vadovo sprendimai taikyti koeficientą buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir iki pareiškėjų kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo sprendimai galioja tik ateičiai. Departamento nuomone, pareiškėjai taip pat yra praleidę Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. liepos – 2002 m. gruodžio mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 10 d. sprendimu nusprendė skundą patenkinti iš dalies: priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės Č. S. 17588,76 Lt, L. B. 8940,26 Lt, G. B. 9973,31 Lt, A. K. 12240,51 Lt ir R. M. 12345,91 Lt 2003 m. sausio - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio; likusioje dalyje skundą atmesti. Teismas nurodė, kad pareiškėjams darbo užmokestis minėtu laikotarpiu buvo mokamas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo l str. 3 d. nuostatomis, Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintomis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Panevėžio teritorinei muitinei skirtų lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis 2002 - 2004 metais viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Todėl remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu, o vėliau ir Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriais šios valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai neginčija vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau teismo vertinimu, tai neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai susieti ne su Muitinės departamentu, o su Panevėžio teritorine muitine, todėl pareiškėjai savo reikalavimus pareiškė tinkamam atsakovui. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 l ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas nurodė, jog remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pateiktu išaiškinimu, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau teismas nurodė, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu šiuo atveju taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjai dėl 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio kreipėsi 2006 m. sausio mėnesį, todėl praleido senaties terminą dėl darbo užmokesčio dalies už 2002 m. liepos - gruodžio mėnesius priteisimo. Teismo vertinimu, Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr. A3-01-526 tik pranešė Muitinės departamentui faktus apie valstybės pareigūnų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius, tačiau nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjams negautą darbo užmokestį. Todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad senaties terminas nuo šios datos turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo (Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad kita dalis pareiškėjų reikalavimų yra pareikšta laiku ir jų teisė gauti neišmokėto darbo užmokesčio dalį turi būti ginama.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Č. S. , L. B. , G. B. , A. K. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą: skundą tenkinti visa apimtimi - priteisti pareiškėjams iš Panevėžio teritorinės muitinės 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį: Č. S. – 21677,58 Lt, L. B. – 11156,06 Lt, G. B. – 12564,62 Lt, A. K. – 15366,60 Lt ir R. M. - 15380,21 Lt. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai taikė senaties terminą. Paaiškina, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. ir Darbo kodekso 27 str. 2 d. pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Tačiau Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šiuo atveju atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė neprašė taikyti senaties terminą. Be to, Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senaties terminus nutraukia skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantų įsitikinimu, Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipdamasi į Muitinės departamentą ir prašydama skirti lėšų neišmokėtam darbo užmokesčiui padengti, pripažino savo prievolę. Teismas netinkamai vertino šio rašto bei Muitinės departamento atsakymo į šį raštą turinį ir nepagrįstai konstatavo, kad senatis nėra nutrūkusi.
Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjų skundus atmesti. Apeliantas paaiškina, kad Panevėžio teritorinė muitinė, dėl piniginių lėšų darbo užmokesčiui trūkumo 2003-2004 metų laikotarpiu taikydama indeksavimo koeficientus, negalėjo atsisakyti vykdyti Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių” ir, priimdama įsakymus dėl indeksavimo koeficiento nustatymo, veikė teisėtai. Teismas netinkamai taikė Konstitucijos 107 str. l d. įtvirtintą nuostatą, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta tik į ateitį. Byloje neginčijama, kad visas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo išmokėtas laiku. Todėl negali būti konstatuota, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti, o atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti - Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjams negautą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-10-31, panaikinti ir pareiškėjų prašymą atmesti.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2006 m. rugsėjo 7 d. gautas atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Atsakovas nurodo, kad atsisako nuo apeliacinio skundo, nes teritorinė muitinė vadovaudamasi Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 720 patvirtintų Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių 4 ir 9 punktais pareiškėjams 2006 m. rugpjūčio 11 d. išmokėjo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą nutraukiamas.
Pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės. Teismui pateiktame atsakovo apeliacinio skundo atsisakyme nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakoma vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, todėl su šiame straipsnyje numatytomis apeliacinio skundo atsisakymo pasekmėmis apeliantas yra susipažinęs. Atsakovo pateiktas atsisakymas savo apeliacinio skundo įstatymo nuostatoms neprieštarauja, todėl apeliacinis procesas pagal šį skundą nutraukiamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jiems buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Todėl pareiškėjai turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas senatį šioje byloje taikė tinkamai. Taikyti senaties terminą prašė atsakovas (b.l. 69). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2006 m. sausio 30 d. (b.l. 2), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjai reikalavimui priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį iki 2003 m. sausio mėnesio yra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Proceso šalys nepateikė įrodymų, kad taikant senaties terminą, pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjams suma yra apskaičiuota netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipdamasi į Muitinės departamentą pripažino savo prievolę dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nuo šio momento senaties termino eiga nutrūko (CK 1.130 str. 2 d.). Vertinant minėto rašto turinį matyti, kad šiuo raštu Panevėžio teritorinė muitinė tik pranešė aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai apie valstybės tarnautojų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius, tačiau nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjams negautą darbo užmokestį (b.l. 44).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti nėra įstatymo numatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą nutraukti.
Pareiškėjų Č. S. , L. B. , G. B. , A. K. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.