- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eA-1564-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10097-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Interselektie“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Interselektie“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. R. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218975 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti nurodant, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu; bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše įtrauktą profesiją (pastolių statytojo), nevykdo statybų veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Toks Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės normas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Jis ketino įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Interselektie“ (toliau – ir Bendrovė, darbdavys) pagal darbo sutartį pastolių statytoju. Bendrovės pagrindinė veiklos sritis – pastatų statyba, ji registruota ir veiklą nepertraukiamai vykdo nuo 2013 m., turi daug užsakymų kitose valstybėse, tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, laiku moka darbo užmokestį ir kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus, užsienio valstybių piliečiai pagal rekomendacijas patys kreipiasi į Bendrovę, siekdami joje įsidarbinti. Migracijos departamentui buvo pateikti Bendrovės veiklos realumą pagrindžiantys banko išrašai, iš kurių matyti gaunamos nuolatinės pajamos, darbuotojams reguliariai mokami darbo užmokesčiai, išrašytų sąskaitų faktūrų registrai, tačiau priimant Sprendimą atsakovas jų nevertino.
2.3. Jis atitinka visus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, pateikė visus reikalingus dokumentus, o jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Atsakovas Sprendime nenurodo, kad pareiškėjas neatitinka jam keliamų reikalavimų atlikti darbo funkcijas pareigose, kurios įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pareiškėjo neatitikimą keliamiems reikalavimams atsakovas grindžia tariamu Bendrovės veiklos statybų sektoriuje nevykdymu, nors tai paneigia pateikti dokumentai. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika Įstatymo 44 straipsnio aiškinimo aspektu, nurodė, kad Bendrovė neslėpė, jog jos samdomi darbuotojai komandiruojami į skirtingus objektus įvairiose valstybėse, atsižvelgiant į vykdomas sutartis, jų terminus, darbuotojų poreikį, darbuotojai nedirba tik vienoje šalyje ar pas vieną užsakovą. Joks teisės aktas nenumato, kad darbuotojas, ketinantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje darbo sutarties pagrindu, būtinai turi būti įdarbinamas jau esamiems, vykdomiems projektams ir negali būti įdarbinamas ketinamiems vykdyti projektams.
2.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neįtvirtina reikalavimo įdarbinamam užsieniečiui pateikti įrodymus, kad darbdavys statybos darbus atlieka Lietuvoje, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jis informacijos apie Bendrovės veiklą neteikė ir negalėjo teikti. Pareiškėjas turi Bendrovės įsipareigojimą jį įdarbinti, tai patvirtina atsakovui pateikti tarpininkavimo raštai. Apraše nustatytas reikalavimas pateikti įrodymus, kad įmonė veiklą vykdo Lietuvoje tik kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo kitais Įstatyme nurodytais pagrindais, kurie pareiškėjo atveju nėra aktualūs. Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus, nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, kad Bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje.
2.5. Atsakovas, pažeisdamas Įstatyme nustatytus terminus, itin ilgą laiką delsė priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, todėl pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas ir jis negalėjo dirbti objektuose, kuriems Bendrovė ketino jį samdyti. Atsakovas, šabloniškai spręsdamas kitų užsieniečių, ketinusių įsidarbinti Bendrovėje, prašymus, netirdamas ir nesigilindamas į pareiškėjo realias galimybes dirbti pagal tarpininkavimo rašte nurodytas pareigas, t. y. netirdamas konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymu, pažeidė VAĮ nuostatas.