Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant A. K., Silvijai Gervienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajam D. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Gateliui, kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokatui Valdui Venskūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti grožio salone ‚,(duomenys neskelbtini)“, manikiūrininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 5 d., aprašyto 2013 m. vasario 18 d. kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:

2012-10-18, apie 12.30 val. Kaune, Eivenių gatve, ties namu Nr. 31, vairuodama automobilį “VW Multivan”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, važiuodama atbula ir privalėdama duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, savo automobiliu kliudė ir partrenkė ant žemės per gatvę ėjusią nukentėjusiąją D. Ž., kuri nuo jai padarytų sužalojimų žuvo, tai yra kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-10-18, apie 12.30 val. Kaune, Eivenių gatve, ties namu Nr. 31, vairavo automobilį „VW Multinan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo kartu su savo seserimi I. E.. Vairuodama automobilį Eivenių gatve, ieškojo parkavimo vietos. I. E. per išorinį keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad atsilaisvina parkavimo vieta, kurią jos vairuojamas automobilis jau buvo pravažiavęs. Pasakė apie tai jai. Ji sustojo, tuoj pat ir atbuline eiga vairavo automobilį į parkavimo vietą, žiūrėjo per išorinį vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Per viduje esantį galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo. Jos sesuo žiūrėjo per keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Jos vairuojamam automobiliui judant atbuline eiga, išgirdo ir pajuto susidūrimą, iš karto nesuprato su kuo. Tik išlipusi iš automobilio pamatė, kad jos vairuojamas automobilis partrenkė moterį. Moteris sėdėjo ant žemės, matėsi kraujo dėmės. Buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba. Ji neginčija aplinkybės, kad per gatvę einančią nukentėjusiąją partrenkė jos atbuline eiga vairuojamas automobilis, tačiau mano, kad dėl įvykio yra kalta pati nukentėjusioji, staiga išėjusi į gatvę. Dėl to nepripažįsta ir civilinių nukentėjusiojo D. Ž. ieškinių dėl turtinės ir neturtinės nusikaltimu padarytos žalos.

Aprašęs kaltinamosios parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji pripažįsta faktą, kad jos atbuline eiga vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo per gatvę ėjusią pėsčiąją, nukentėjusiąją D. Ž..

Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamoji nestebėjo aplinkos per automobilio viduje esantį galinio vaizdo veidrodėlį, kuris rodo aplinką, esančią vidurinėje automobilio galo dalyje; kad kaltinamoji stebėjo aplinką per išorinius galinio vaizdo veidrodėlius, kurie rodo automobilio šonuose esančius vaizdus; kad dalį vairuotojo pareigų buvo perdavusi keleivei, savo seseriai liudytojai I. E., stebėjusiai aplinką per išorinį keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tai patvirtina ir šios liudytojos duoti parodymai, kurie aptariamų toliau.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad pats įvykio nematė. Nukentėjusioji buvo gydoma dėl autoįvykio metu patirtų traumų daugiau nei mėnesį. Jis turėjo išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios gydymu, laidojimu, patyrė neturtinę žalą, kuri susideda iš jo patirto streso ir pergyvenimų dėl nukentėjusiosios, jo motinos mirties. Parodė, kad su motina jį siejo labai artimi ryšiai, iki jos mirties dirbo vienoje ir toje pačioje klinikoje. Parodė, kad netrukus po nukentėjusiosios mirties neteko ir savo brolio, nukentėjusiosios sūnaus. Parodė, kad tai gali būti susiję su nukentėjusiosios mirtimi, todėl jaučia patyręs dvigubą netektį ir skausmą. Šiais duomenimis nukentėjusysis grindžia savo 100000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu patirtos žalos. Parodė, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino jam dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos – sumokėjo 5000 eurų (ekvivalentas litais – 17264 Lt), todėl prašo iš kaltinamosios priteisti 82736 litus neturtinės žalos. Draudimo bendrovė jam atlygino tik dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Liko neatlyginta už duobės iškasimą (740 litų), nukentėjusiosios gydymo išlaidas (1239 litai), už gedulingų giesmių atlikėjų paslaugas (370 litų), iš viso 2349 litai, prašo šią sumą priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“.

Liudytoja I. E. parodė, kad 2012-10-18 vidurdienį, apie 12 val. važiavo sesers N. V. vairuojamu automobiliu „VW Multinan“, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo Kaune, Eivenių gatve, ieškodamos laisvos vietos pastatyti automobilį. Per dešinės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad atsilaisvino parkavimo vieta, kurią jų automobilis jau buvo pravažiavęs. Pasakė apie tai N. V., ji sustabdė automobilį ir pradėjo lėtai važiuoti atbuline eiga. Abi žiūrėjo per išorinius galinio vaizdo veidrodėlius. Ji žiūrėjo per dešinės pusės galinį vaizdo veidrodėlį ir iškišusi galvą per langą, o N. V. taip pat įdėmiai žiūrėjo per abu galinius vaizdo veidrodėlius. Automobilio gale nesimatė jokių kliūčių, nebuvo stovinčių ir iš galo atvažiavusių automobilių, nesimatė einančių pėsčiųjų bei stovinčių kur nors greta ant šaligatvio. Įsitikinę, kad yra saugu važiuoti, iš lėto pradėjo važiuoti atbuline eiga. Pavažiavus apie 5 metrus atgal išgirdo automobilio gale duslų garsą. Pradžioje nesuprato kas įvyko. Išlipusi pamatė už automobilio galinės dalies pėsčiąją, kuri bandė atsisėsti. Pėsčioji buvo atsimerkusi, buvo sąmoninga, tačiau nebendravo, jai kraujavo iš galvos. Netrukus atvyko medikai, kurie pėsčiąją išvežė į ligoninę. Automobilis pėsčiąją kliudė su bagažinės dangčiu dešinėje pusėje. Iš karto prie įvykio vietos privažiavo iš galo važiavęs vyriškis ir priėjo dešinės pusės šaligatviu ėjęs vyriškis, kurie pasakė, kad matė eismo įvykio aplinkybes ir paliko savo kontaktus. Iš galo važiavęs vyriškis privažiavęs teigė, kad matė, kaip moteris bėgo per kelią.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2012-10-18, apie 12.30 val. vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Kaune, Eivenių gatve. Iš lėto važiuodamas pamatė, kaip prie stovinčio dešinėje automobilio priėjo žmonės, tuomet sustojo ir laukė, kad galėtų į atsilaisvinančią vietą pastatyti savo automobilį. Laukiant kol automobilis išvažiuos, pro kairės pusės automobilio šoną pravažiavo šviesios spalvos automobilis, kuris sustojo priekyje maždaug penkiolikos metrų atstumu. Automobiliui sustojus pamatė, kad užsidegė baltos spalvos žibintai ir automobilis pradėjo važiuoti atbulas. Po akimirkos pamatė, kad automobilis, važiuodamas atbuline eiga, parbloškė pėsčiąją moterį, kuri nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Kuriuo momentu pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį nepastebėjo, kokiu tempu ėjo per kelią negali pasakyti, nes to momento nepastebėjo. Būnant įvykio vietoje susidarė įspūdis, kad pėsčioji į kelio važiuojamąją dalį įžengė staiga, nes kuomet automobilis sustojo ir pradėjo važiuoti atbulas, pėsčiosios važiuojamoje kelio dalyje nematė.

Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja: liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusiąją partrenkė kaltinamosios atbuline eiga vairuojamas automobilis; kad liudytojas nematė, kada ir kokiu tempu nukentėjusioji įžengė į gatvę.

Iš liudytojo R. J. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. tvarka matyti, kad 2012-10-18 jis buvo Kaune, Eivenių gatvėje nuo įvykio vietos apie 35-40 metrų atstumu. Einant Eivenių gatve, jį aplenkė sparčiu žingsniu ėjusi moteris ir staiga išbėgo į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu matė, kaip automobilis „VW Multinan“ iš lėto judėjo atbuline eiga. Kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį, automobilis iš lėto judėjo atbuline eiga ir iki jo pėsčioji buvo 7-8 metrų atstumu. Kokiomis aplinkybėmis automobilis parbloškė pėsčiąją ir kur pėsčiajai buvo suduotas smūgis, nematė (b.l. 23-24).

Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis atbuline eiga važiavo lėtai; kad nukentėjusioji staiga įžengė į važiuojamąją kelio dalį, kai iki automobilio buvo 7-8 metrai.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų, schemos, fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas 2012-10-18 eismo įvykis, buvęs Kaune, Eivenių g. ties namu Nr. 31 matyti, kad nukentėjusioji kaltinamosios vairuojamo automobilio buvo partrenkta gatvės viduryje (b.l. 3-9). Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamoji prieš eismo įvykį jau buvo perėjusi pusę važiuojamosios kelio dalies.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M-1140/12(02) matyti, kad D. Ž. mirė nuo 2012-10-18 patirtų kūno sužalojimų, galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės kaulo lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų uždegimu, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų tilte. Sužalojimai D. Ž. padaryti ne mažiau kaip dėl dviejų trauminių poveikių. Pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į D. Ž. viršutinę kūno dalį, o po to griūvant iš savo ūgio aukščio ant kieto pagrindo. (b.l. 39-44).

Teisiamajame posėdyje išvadą patvirtino ekspertas Leonas Gogelis. Jis parodė, kad nukentėjusiosios D. Ž. mirties priežastis – 2012-10-18 eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kalta ir baustina.

Dėl veikos kvalivikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusios mirtį. Kartu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji, kaip aprašyta anksčiau, pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 str., kuriame nurodoma „važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“. Tai yra specialioji Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo dalyvių teises ir pareigas, nuostata. Šiuo atveju ne kas kitas, o kaltinamoji, vairuodama automobilį atbuline eiga, turėjo pareigą duoti kelią kitiems eismo dalyviams (pėsčiajai nukentėjusiajai D. Ž.) ir privalėjo duoti jai kelią.

Dėl bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, padarydama nusikaltimą dėl neatsargumo, būdama blaivi, jai skirtina bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. sankcijoje, laisvės atėmimas, jos dydį parenkant, atsižvelgus į aptartas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji neteista, būdama blaivi padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių.

1. Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Ž. prašė priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 740 litų už duobės iškasimą, 1239 litų nukentėjusiosios gydymo išlaidas, gedulingų giesmių atlikėjams išleistas lėšas 370 litų, iš viso 2349 litus.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ rašto matyti, kad nukentėjusiajam yra atlygintos kapo duobės iškasimo išlaidos (b.l. 136), todėl tenkinti prašymą priteisti 740 litų už kapo duobės iškasimą nėra pagrindo. Nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas 370 litų išlaidas už gedulingų giesmių atlikėjų paslaugas, todėl ši ieškinio dalis netenkintina.

Nukentėjusysis D. Ž. pateikė duomenis (b.l.58-60), kad nukentėjusiosios D. Ž. gydymas po eismo įvykio iki jos mirties jam kainavo 1239 litus. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patirtų traumų, pasibaigusių jos mirtimi, buvo gydoma daugiau kaip mėnesį laiko, teismas daro išvadą, kad ši nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta: jam iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistini 1239 litai.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas konstatuoja, kad bet kurio civilinio ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą paprastai nėra ir neturi būti grindžiamas taip pat, kaip prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pinigais įvertina pats teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.).

Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė 100000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsakovais byloje yra pripažinti kaltinamoji N. V. ir draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“. Bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo nukentėjusiajam 17264 litų (5000 eurų ekvivalentas), tai yra draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam maksimalią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą neturtinę žalą Teismas, konstatuodamas faktą, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo maksimalų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, daro išvadą, kad procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atžvilgiu nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju nukentėjusiojo patirtą dėl neatsargaus kaltinamosios padaryto nusikaltimo, pinigais įvertina teismas. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad vienas iš civilinių atsakovų, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, atlygino dalį neturtinės žalos, išmokėjo nukentėjusiajam 17264 litus. Iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų matyti, kad jis anksčiau aptartų duomenų pagrindu prašo priteisti jam iš kaltinamosios 82736 litus dėl nusikaltimu padarytos žalos, kurią jis įvertina 100000 litų.

Teismas yra aprašęs nukentėjusiojo argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia tokio dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos (neteko artimo žmogaus – mamos, dėl to patyrė stresą, jam pačiam pašlijo sveikata).

Aptartų duomenų (nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados, medicininių duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę) pagrindu teismas įvertina nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą 50000 litų konstatuodamas, kad neatlygintoji neturinės žalos dalis yra 32736 litai (50000 Lt – 17264 Lt), kuriuos atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusiajam D. Ž. priteistini 32736 Lt iš kaltinamosios N. V.. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu įvertindamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusiuoju byloje pripažintas D. Ž. nebuvo eismo įvykio dalyvis, įvykio metu niekaip nenukentėjo; jis nebuvo nukentėjusiosios D. Ž. išlaikomas, dėl jos mirties patyrė tik dvasinius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus.

Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Ž. prašo priteisti 1500 litų dydžio jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas.

Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.5 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p.).

Patenkinti nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: iš kaltinamosios N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. Ž. 32736 Lt (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus).

Patenkinti nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iš dalies: iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti D. Ž. 1239 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis litus).

Procesą dėl nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu.

Priteisti iš kaltinamosios N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam D. Ž. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).

Kol įsiteisės nuosprendis, palikti N. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.