Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 25.4.3

2024 m. gegužės 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2024 m. gegužės 1 d., apie 0.39 val., Vilniuje, Šeškinės g. 61, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. vienas namuose gėrė alų. Nepamena tiksliai, kiek išgėrė. Naktį pasibaigus alui nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris visą parą prekiauja alkoholiu. Bare užsisakė „Švyturio“ alaus 0,5 l talpos bokalą. Išgėrė pusę bokalo, likusį alų išsinešė į lauką. Pagalvojo, kad eiti iki namų yra labai toli, net apie 200 metrų, todėl sėdo į savo automobilį ir ėmė važiuoti link namų. Važiavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sustojo kieme, buvo išlaipintas, patikrintas blaivumas. Prisimena, kad jo iškvėptame ore buvo nustatyta virš dviejų promilių etilo alkoholio koncentracija. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau po šio įvykio pametė, todėl pateikti negali.

Apklausiamas liudytojas M. G. parodė, kad 2024 m. gegužės 1 d., apie 0.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti link Vilniaus, Ukmergės g. 222, kur, pagal pranešimą, galimai neblaivus asmuo važinėja sidabrinės spalvos „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 0.39 val. kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. pastebėjo minėtą automobilį, nuvažiavusį iš Vilniaus, Ukmergės g. 222, link Šeškinės gatvės, po ko automobilis buvo sustabdytas ties pastatu, esančiu Šeškinės g. 61. Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jo kalba buvo nerišli. Paklaustas V. S. atsakė, kad jis paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš valandą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, V. S. 1.28 val. buvo nustatytas 2.33, o 1.48 val. – 2,58 promilės neblaivumo laipsnis.

Iš policijos pareigūno D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos iš esmės analogiškos liudytojo M. G. apklausos metu parodytoms aplinkybės.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. S. 2024 m. gegužės 1 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Bendra V. S. būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs. V. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu V. S. 1.28 val. nustatytas 2.33, o 1.48 val. – 2,58 promilės neblaivumas. V. S. raštu sutiko su tikrinimo rezultatais.

Iš patikros sertifikato Nr. 2060564 matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. birželio 9 d.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711 kvitų matyti, kad V. S. 2024 m. gegužės 1 d. 1.28 val. nustatytas 2.33, o 1.48 val. – 2,58 promilės neblaivumas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė vairavus automobilį, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo V. S. parodymų matyti, kad jis prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, paaiškino, jog namuose gėrė alų, šiam pasibaigus nuvažiavo į barą, bare nusipirko alaus ir dalį jo suvartojęs vėl vairavo automobilį. Be V. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą pagrindžia: liudytojo policijos pareigūno M. G. apklausos protokolas ir policijos pareigūno D. K. tarnybinis pranešimas, kuriuose užfiksuota, kad buvo sustabdytas V. S. vairuojamas automobilis, V. S. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jo kalba buvo nerišli, paklaustas V. S. atsakė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš valandą, patikrinus nustatyta, jog jis yra neblaivus; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, kad V. S. nustatytas 2.33 promilės neblaivumo laipsnis; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa. V. S. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, nes pats pripažino, kad alų vartojo prieš pat automobilio vairavimą, tiek prieš kelionę į kavinę, tiek ir atgal į namus, be to, patikrinus antrą kartą, V. S. nustatytas neblaivumo laipsnis padidėjo iki 2,58 promilės, tai rodo, kad alų jis vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo, taip pat pats savaime V. S. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, dėl kurio jis objektyviai negalėjo jaustis blaivus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad šios teisės normos dispozicija nėra blanketinė, todėl iš V. S. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė leisti baudą sumokėti per dvejus metus, nes uždirba apie 800 Eur per mėnesį.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalimis. V. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, siekdamas suvartoti daugiau alaus ir, nežiūrint trumpo atstumo, dėl patogumo pasirinkdamas neblaivus vairuoti automobilį, nusikaltimu žala nepadaryta. V. S. yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis apdailininku, gaunantis apie 800 Eur dydžio darbo užmokestį, praeityje teistas už kvalifikuotą plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, paskutinis padarytas 2024 m. vasario 2 d., paskirtas baudas sumokėjo. Tai V. S. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, leidžia įžvelgti jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, todėl nusikaltimas negali būti laikomas, kaip padarytas visiškai atsitiktinai. V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

V. S. pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į V. S. prašymą, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, jo materialinė padėtis nėra sunki, jam neskirtinos piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat į nurodytas nusikaltimo pavojingumą ir V. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios bendrai paėmus nėra vien teigiamos, jam nustatytinas aštuoniolikos mėnesių savanoriško baudos bausmės sumokėjimo terminas. Teismo vertinimu, ilgesnio termino nustatymas V. S. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir prieštarautų bausmės tikslams.

BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nusikaltimą V. S. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Automobilį V. S. vairavo būdamas neblaivus: patikrinus pirmą kartą jam nustatytas 2.33, o antrą kartą – 2,58 promilės neblaivumas, kuris atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, V. S. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismas uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, nustato šio draudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, ypač V. S. nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios bendrai paėmus nėra vien teigiamos, teismas sutinka su prokurorės siūlomu V. S. nustatyti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu, kuris yra mažesnis už vidurkį, pagrindo jį trumpinti nėra. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 2 d., kai V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. V. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus; be automobilio padaryti nusikaltimo nurodytu būdu neįmanoma, todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. S. Atsižvelgiant į tai, siekiant atimti galimybę V. S. pakartotinai padaryti nusikaltimą transporto eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. S. (V. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 80 MGL dydžio (4 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, V. S. (V. S.) nustatyti aštuoniolikos mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. S. (V. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. S. (V. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Volkswagen Pasat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu V. S. (V. S.) paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Pasat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

V. S. (V. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. S. (V. S.), kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1890-1223/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.