Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. C.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „V. P.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2015-12-26, apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė mažamečiui sūnui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo iš priekio ir suspaudė kaklą, tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui A. T. fizinį skausmą.

Be to, jis 2015-12-26, apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. V. paprieštaravus jo elgesiui ir veiksmams prieš mažametį sūnų A. T., priėjęs prie jos rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. V..

Be to, jis 2015-12-27 apie 15.23 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, toliau sugrėbęs sutuoktinę I. V. už kaklo stūmė ją iki buto lauko durų, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. V..

A. T. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Jis prisipažįsta, kad buvo įvykdyti smurto veiksmai prieš buvusią sutuoktinę ir prieš jų vaiką. Buvusią sutuoktinę 2015-12-26 sugriebė už kaklo, suspaudė kaklą, iš varė iš namų, taip pat smurtavo ir kitą dieną. Kodėl taip padarė, negali pasakyti. Tuo momentu nevaldė emocijų. Savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, nes buvusi žmona nenorėjo taikytis. Po to įvykio jis su vaiku nėra bendravęs, nes jam neleido. Dabar visą šią situaciją vertina blogai ir nori atsiprašyti vaiko ir savo buvusios žmonos. Šiuo metu jis ir nukentėjusieji gyvena atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad 2015-12-27, apie 15.23 val., jos vyras A. T. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje namuose gėrė alkoholinius gėrimus su draugais, vėliau vyras pradėjo triukšmauti ir ją smaugti, stvėrė dešine ranka už kaklo, trenkė ranka į kairį skruostą, taip pat smaugė nepilnametį sūnų. Jai ir sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras vėliau pradėjo daužyti virtuvės baldus ir išdaužė virtuvės langą, varė iš namų. Ji neturėjo kur dėtis ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 71,72).

Papildomai apklausta I. V. paaiškino, kad anksčiau duotus parodymus nori papildyti. Gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su vyru A. T., kartu gyvena dukra S. R., gim. 1997 m., jų bendras sūnus A. T., gim. 2007 m. S. draugas P. J. su jais negyvena, jis tik dalyvauja šeimos šventėse, kartais nakvoja pas juos. 2015-12-26 dieną pas juos buvo atvažiavęs S. vaikinas Povilas. Tarp A. ir Povilo balkone kilo konfliktas, kurio metu buvo išdaužtas virtuvės lango stiklas. 2015-12-26, vakarop, apie 17.00 val., A. buvo išgėręs, kai ji nuėjo maudytis, A. miegojo. Maudydamasi ji išgirdo, kad rėkia Aivaras, kuris atbėgo į vonią. Vonios kambaryje, atitraukusi užuolaidą, pamatė, kaip A. smaugia Aivarą (ar tai darė viena, ar dviem rankomis, tiksliai pasakyti negali). Ji A. paklausė, ką jis daro. A. paleido Aivarą ir puolė smaugti ją, griebė už kaklo dviem rankomis. Aivaras tuo metu buvo vonioje. A. visą laiką juos varė iš namų. Jie su Aivaru greitai apsirengė, paėmė svarbiausius daiktus ir pabėgo iš namų. A. tuo metu buvo truputi aprimęs. Kai jie su Aivaru išėjo, A. juos dar gaudė laiptinėje. Ji su Aivaru nuėjo pas jos tėvus. 2015-12-27, apie 15.00 val., ji su dukra S. ir jos vaikinu Povilu grįžo namo, Aivaro tuo metu su jais nebuvo. A. buvo užsirakinęs, jų neįleido, buvo raktas paliktas spynoje. Kažkaip jiems pavyko atsirakinti duris. Ji įėjo į butą pirma, visi miegojo, Raimundas miegojo mažajam kambary, Violeta su A. miegojo kitame kambaryje. A. atsikėlė, pamatė, kad jie atėjo. Ji įėjo į virtuvę, A. atėjo iš paskos, nuogas tik su marškiniais, ir pradėjo ją varyti iš namų, trenkė ranka jai į kairį skruostą, paėmė jai už kaklo pradžioje iš priekio smaugė, o paskui paėmė iš nugaros už kaklo ir smaugdamas pradėjo ją stumti iš namų. S. su Povilu viso konflikto metu buvo netoli, todėl konfliktą jie matė. Po to jie išėjo iš namų, o ji laiptinėje iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, kad jos žandas ištinęs. Raimundas su Violeta atsikėlė tik tuomet, kai į butą atėjo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams A. dar konfliktavo su pareigūnais, jam buvo uždėti antrankiai. Aivaras tėvo smurto metu labai išsigando. Šiuo metu jis bijo tėvo. Po įvykio vedė Aivarą pas psichologą, psichologai rekomendavo tėvui su vaiku bendrauti kitų žmonių akivaizdoje (b. l. 29).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. paaiškino, kad 2015-12-27 visą dieną buvo kartu su A. T. jo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu buvo ir Raimundas. Apie pietus atvyko A. žmona su dukra S. ir pamatė, kad vyksta balius. A. prie lauko durų žmonai pasakė, kad ji čia nesirodytų, o žmona iškvietė policijos pareigūnus. A. nepilnamečio vaiko bute tą dieną tikrai nebuvo. Tuo metu, kai atėjo A. žmona ji matė juos abu, konflikto nebuvo, A. smurto prieš savo žmoną nenaudojo. Ji su Raimundu išėjo, atvažiavus pareigūnams (b. l. 52).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. paaiškino, kad jis A. T. pažįsta nuo jaunystės. 2015-12-27 jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trise šventė Kalėdas. Jis, A., Violeta gėrė alkoholinius gėrimus. Dienos metu pamatė, kad į butą atėjo A. žmona su dukra, o už jų atėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasakė jiems išeiti ir jie su Violeta išėjo. Prie jo A. nesipyko su žmona, sūnaus namie nebuvo (b. l. 54).

2016-09-02 pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas mažametis A. T., kuris paaiškino, kad jį tėtis smaugė, kai jis žaidė kompiuteriu, buvo žiema. Tėtis kažką pasakė ir pradėjo smaugti, mama maudėsi, jis nubėgo pas mamą. Mama uždarė duris, tėtis išlaužė duris. Tėtis smaugė jį ir mamą abiem rankomis. Tėčio vardas A.. Kai tėtis išlaužė duris ir jį smaugė mama sakė jam "Ką tu smaugi Aivarą?", tada jis pradėjo smaugti mamą. Jis norėjo apginti mamą, bet neišėjo. Kai jis žaidė su kompiuteriu, susipyko su tėčiu. Smaugė tėtis jį ir su viena ranka ir su abiem rankomis, sakė, kad nereikia jo erzinti. Nubėgus pas mamą, ši atidarė vonios duris, tada smaugė mamą. Mama tėvui sakė: „ką tu durnas, Aivarą smaugi“, tėtis tada užrėkė ant mamos ir ją pradėjo smaugti, ką rėkė nepamena. Viskas įvyko žiemos laikotarpiu. Jam atrodo, kad vyko prieš Kalėdas. Eglės tada nebuvo namuose, per Kalėdas puošia eglę, o tada jos nebuvo. Kai tėtis būna prisigėręs alaus, tada ir pradeda smaugti, būna, kad ir blaivus smaugia. Tada tėtis buvo prisigėręs. Kai tėtis paėmė jam už kaklo, jautė blogumą, jam skaudėjo, jis verkė, nepamena ką sakė tėčiui. Ką sakė tėtis, nepamena. Mama sakė, kad policiją iškvies. Tėtis dabar pas juos neateina. Kai ateidavo tėtis, tai jis nelabai su juo bendraudavo, dėl to, kad jis jį smaugė. Dėl ko ateina tėtis nežino, jis šiaip sau ateina. Norėtų kad tėtis būtų geras, negirtas ir visą laiką mylėtų mamą, viską jam pirktų, o dabar yra atvirkščiai. Jis mano, kad tėtis gal yra geras. Nemano, kad jis yra nelabai geras. Nežino ką dar pasakyti galėtų, atsimena, kai jam buvo 4 ar 5 meta, tėtis irgi buvo jį smaugęs. Kai tėtis smaugia, tai mama sako kažką blogo ant tėčio. Mama jam sakė, kad jis turės sakyti, jog jį tėtis smaugė, kad žiemą smaugė vonioje, dviem rankomis ar viena. Jis papasakojo, ką prisimena ir ką mama sakė. Visą tiesą sako. Visada sakė tiesą (b. l. 40-42).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. paaiškino, kad ji yra I. V. dukra. Gyvena kartu su motina Irma, jos vyru A. T. ir jaunesniu broliuku A. T. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos santykiai su A. nelabai geri, jie dažnai net nekalba. 2015-12-26 pas juos į svečius buvo atėjęs jos draugas Povilas, jie su A. susiginčijo balkone ir A. išdaužė langą virtuvėje. Po konflikto jie išvažiavo. Motina vakare jai paskambino, paprašė, kad su Povilu grįžtų namo. Pokalbio metu mama nurodė, kad A. jai grasina ir smaugia. Jiems atvykus, juos pasitiko išsigandęs ir apsiverkęs Aiv., jie jo pradėjo klausinėti, kas yra? Jiems pasakė, kad jį tėtis smaugė, taip pat jis smaugė ir mušė mamą. Motina su Aivaru išėjo pirma, o jie su Povilu dar pabuvo namuose. Po to irgi nuėjo į namus pas senelius. Tą naktį jau 2015-12-27, apie 4.00 val., ji grįžo pas A. į butą, ten buvo Raimundas su kažkokia moterimi, jai nepažįstama, jie miegojo viename kambaryje, o A. su Violeta miegojo kitame kambaryje. Ji juos dar nufilmavo. 2015-12-27, apie 15.00 val., ji su mama ir Povilu norėjo grįžti į butą pas A., A. su Violeta gulėjo vienoje lovoje, viename kambaryje, o Raimundas miegojo kitame kambaryje. Ji pirma užėjo į kambarį, kur buvo A., paskui užėjo mama, ji paklausė kas čia vyksta. Mama nuėjo į virtuvę, paskui ją nuėjo ir A., jis virtuvėje pradėjo necenzūriniais žodžiais pravardžiuoti mamą, smaugti, paėmęs už kaklo iš priekio, ją stumdyti, ji mamai pasakė, kad einam iš čia. Ji stovėjo prie virtuvės durų, o Povilas stebėjo konfliktą. A. išstūmė mamą iš buto, mama iškvietė policijos pareigūnus laiptinėje, kurie atvykę A. išvežė. Atvykus policijos pareigūnams A. pradėjo konfliktuoti su pareigūnais ir norėjo kažką padaryti mamai, todėl jam buvo uždėti antrankiai. A. draugai policijos pareigūnų buvo išvaryti iš buto. Violeta su Raimundu konflikto metu buvo ne virtuvėje, todėl konflikto negalėjo matyti (b. l. 58).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. paaiškino, kad yra S. R. vaikinas. Pas jos namuose lankosi dažnai. Su A. dažnai nebendrauja, nes šis yra tolimų reisų vairuotojas, namie būna retai. 2015-12-26 su S. ir jo draugais buvo pas A. bute. Atvykus juos pasitiko Aiv., kuris paprašė jo, kad duotų jam telefoną, nes kvies policiją, kad pasodintų jo tėtį, kuris jį ir motiną smaugė. Jis jam pasakė, kad palauktų. Kai jie su draugais šventė Kalėdas, jis su A. vienu momentu išėjo į balkoną parūkyti. A. balkone paklausė kodėl jis smaugia vaiką? A. pasakė, kad ir jį pasmaugs, tačiau jis vos ant kojų laikėsi. Su A. susistumdė, tuo metu sudužo virtuvės langas. Jo draugai jau buvo išėję namo. Jis su S. irgi išėjo pas S. senelius po konflikto. Į vakarą jam paskambino S. motina ir paprašė, kad ateitų pas ją, nes A. jos neišleidžia iš namų. Kai atėjo į A. butą, Irmos su Aivaru jau nebuvo. Buvo atvažiavę A. draugai. Jis vėl grįžo pas S. senelius. Kitą dieną 2015-12-27 apie pietus Irma paprašė, kad nueitų su ja pažiūrėti, kas vyksta tam bute. Jiems atėjus į butą, pamatė, kad viename kambaryje guli A. draugas, o kitame A. su kita moterimi nuogi. A. atsikėlė nuogas iki pusės ir pradėjo S. motiną varyti iš namų, vadinti necenzūriniais žodžiais. Irma nuėjo į virtuvę, paskui ją ir Aristidas. Kas vyko virtuvėje pasakyti negali, bet, kai A. su Irma pasirodė koridoriuje, matė, kad jis laikydamas ją už kaklo, lyg smaugdamas, stūmė iš buto. Jis pasakė, kad geriau jiems būtų išeiti ir iškviesti policiją. Nenorėjo konfliktuoti A. bute. Išėję, iškvietė policiją. A. draugą Raimį pažadino tik atvykę pareigūnai, A. draugė visą konfliktą pragulėjo lovoje, todėl konflikto nematė (b. l. 56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. paaiškino, kad ji 2015-12-27 dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 -sios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2015-12-27 dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. G.. 2015-12-27 apie 15.25 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mušasi vyras, išvarė iš namų. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. V., gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ant jos veido iš kairės pusės matėsi patinimas. Ji paaiškino, kad 2015-12-26, apie 20.00 val., jos vyras A. T. neblaivus pradėjo konfliktuoti, smaugė ją ir vaiką, taip pat trenkė jai į kairį skruostą, išvarė ją su vaikais iš namų. Moteris pasakojo, kad ji su vaiku nakvojo ne savo namuose, 2015-12-26 policijos nekvietė. 2015-12-27, apie 15 val., ji grįžo į savo butą, kur rado girtuokliaujantį sutuoktinį su draugais. Šis pradėjo triukšmauti, išvarė ją iš namų, dėl to ji iškvietė policiją. I. V. papasakojo, kad A. T. konfliktuodamas su jos dukros S. R. draugu išdaužė virtuvės lango stiklą. Kada tai įvyko, 2015-12-26 ar 2015-12-27, nežino, nepamena ką tuo metu sakė pranešėja. 2015-12-27 jiems atvykus į įvykio vietą, lauke prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja, jos dukra ir dukros vaikinas. Visi užėjo į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bute buvo pranešėjos sutuoktinis ir dar du asmenys. Kiek pamena, smurtu įtariamojo vyro draugai buvo viename kambaryje. I. V. paaiškino, kad jos sutuoktinis dažnai būdamas neblaivus kabinėjasi prie jos ir vaikų, anksčiau smurtavo, tačiau ji į policiją nesikreipė. A. T. apie įvykio aplinkybes nieko nepaaiškino, jis buvo pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu elgėsi agresyviai, triukšmavo, mosikavo rankomis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Nuo įvykio dienos praėjo daug laiko, todėl visų aplinkybių, apie kurias pasakojo policiją kvietusi moteris ir kiti asmenys, nepamena (b. l. 62).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulio 2015-12-27 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-12-27 apie 15.50 val. į Vilniaus miesto 1 PK pristatytas A. T., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, pripažino naudojęs smurtą prieš savo sūnų A. T. ir buvusią sutuoktinę I. V.. Jo padarytas veikas taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje duomenys. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. T. 2015-12-26 tyčia rankomis sugriebė mažamečiui sūnui A. T. už kaklo iš priekio ir suspaudė kaklą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat priėjęs rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, 2015-12-27 rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, toliau sugrėbęs sutuoktinę I. V. už kaklo stūmė ją iki buto lauko durų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sutuoktinei I. V.. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu taip pat teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi ji sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui A. T..

A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja, kuri atstovauja ir savo mažamečio sūnaus A. T. interesus, taip pat dalyvaujant vaikų teisų apsaugos atstovui, atstovaujančiam mažamečio interesus, susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalį žalos pagal susitarimą kaltinamasis atlygino, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji su prokuroru bei vaikų teisių apsaugos specialistu. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo susitarė, sudarė taikos sutartį, pagal kurią A. T. įsipareigojo nukentėjusiajai per 6 mėn. nuo bylos nutraukimo sumokėti 1000 Eur. Pagal susitarimą 300 Eur kaltinamasis jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš buvusią sutuoktinę ir savo mažametį vaiką. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios atsiprašė. I. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, sutartį sudarė laisva valia, veikdama tiek savo, tiek sūnaus Aivaro vardu. Ji nurodė, kad dėl žalos atlyginimo susitarė, dalis žalos jai atlyginta. Vaikų teisių apsaugos specialistas akcentavo, kad ši taikos sutartis atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, jis, kaip nepilnamečio interesus atstovaujantis asmuo su ja sutinka. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-21 sprendimo matyti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui, nustatyta, kad tėvas turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme, bendrauti šalims patogiu laiku, iš anksto susitaręs su vaiko motina dėl bendravimo laiko ir vietos. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas, dirbantis. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. I. V. ir vaikų teisių apsaugos specialistas prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindo manyti, kad A. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. A. T. padarė smurtines nusikaltimas veikas, jis yra baustas administracine tvarka, pats kaltinamasis teisme patvirtino, jog smurtavo prieš savo žmoną ir sūnų, jo smurtiniai veiksmai nebuvo vienkartiniai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidžiant A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra tikslinga skirti vieną iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje, yra nustatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2015-12-27, 15:47 val., iki 2015-12-28, 13:50 val. (b.l. 74, 76).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 72² straipsniais,

nusprendžia:

A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos: 2015-12-26, 2015-12-27), 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, susitaikius su I. V., baudžiamąją bylą nutraukti.

A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti tarp A. T. ir I. V. sudarytą susitarimą likusią žalos atlyginimo dalį – 700 eurų atlyginti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.