Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-20 · Administracinė byla Nr. I-1189-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
I-1189-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03900-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Valstybės saugumo departamentui
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Eso“
Administracinė byla Nr. I-1189-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03900-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Eso“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 18-6337 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad tik po jo skundo Seimo kontrolieriaus įstaigai ir Seimo kontrolieriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. 4D-2016/1-93/3D-2351, atsakovas, praėjus 9 mėnesiams, teikėsi pateikti Sprendimą, kuriame neatsakė į pareiškėjo skundą iš esmės, bet tik gynė nusikalstamą neveikimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1, 2, 3 dalies bei 23 straipsnio nuostatas, nevykdė Žvalgybos įstatymo nuostatų dėl informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, nesilaikė bendrųjų teisės principų, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, sąmoningai bendrininkavo su nusikalstamų veikų vykdytojais ir slėpė jų nusikalstamas veikas.

Nesutiko su atsakovo teiginiu, jog į Departamentą kreipėsi ne pagal kompetenciją.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų vykdymo ir jų neužkardymo, nėra užtikrinamos pareiškėjo net pačios elementariausios gyvenimo sąlygos. Dėl akcinės bendrovės „Eso“ nusikalstamų veikų neužkardymo pareiškėjas neturi galimybės tinkamai surašyti procesinių dokumentų bei neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, šiukščiai pažeidžiamos jo prigimtinės teisės.

Pažymėjo, jog yra pasikreipęs į prokuratūrą ir teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios turi vykdyti teisingumą, tačiau institucijos nevykdo savo pareigų, slepia AB „Eso“ nusikalstamas veikas. Pareiškėjo teigimu, ginčo išsprendimas bus teisingas tik tuomet, kuomet bus nutrauktos nusikalstamos veikos ir atnaujintas elektros energijos tiekimas jo butui.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. buvo gautas elektroninis laiškas (2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo kreipimasis), kuriame buvo nurodyta: „Asmeniškai, nedelsiamai LR VSD direktoriui D. J./Laba diena, prieduose skundas ir dokumentai. S. F.“ prie jo prisegti kreipimaisi skirtingoms valstybės institucijoms.

Departamentas pabrėžė, kad kreipimuose buvo skundžiamos įvairios valstybės institucijos bei įstaigos, susijusios su elektros energijos tiekimo nutraukimu pareiškėjo butui. Departamentui pagal jo kompetenciją jokie aiškiai suformuluoti, motyvuoti reikalavimai ar prašymai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo kreipėsi į teismą, todėl buvo priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi.

2016 m. vasario 2 d. Departamentas gavo Seimo kontrolieriaus 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. 4D-2016/1-93/3D-303, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundo nagrinėjimu. Departamentas pateikė Seimo kontrolieriui prašomą informaciją, o Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pateiktą informaciją, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažyma „Dėl S. F. skundo prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą“ (toliau – ir Pažyma) įpareigojo Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Departamentas, vykdydamas Pažymoje išdėstytą rekomendaciją, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo kreipimusis ir pateikė pareiškėjui Sprendimą. Departamento teigimu, priimant Sprendimą buvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, skundų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir priimtas teisėtas bei pagrįstas Sprendimas. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai ir jomis piktnaudžiauja.

Ginčas byloje kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 18-6337 teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. (Departamente gautas 2015 m. gruodžio 1 d.) elektroniniu paštu išsiuntė Departamentui elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad prideda skundą Departamento direktoriui ir dokumentus (b. l. 56). Skunde pareiškėjas nurodė, kad teikia skundą dėl korupcijos teismų ir prokuratūros sistemoje bei valdžios funkcijos vykdymo institucijose (papildomai ankstesniems skundams), pažymėdamas, kad nusikalstamų veikų vykdymas nėra užkardytas (b. l. 87).

Departamentas 2015 m. gruodžio 3 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl S. F. kreipimosi (el. laiško)“, kuriame nurodė, jog kartu su kreipimusi pareiškėjas pateikė eilę skundų, adresuotų kitoms institucijoms ir teismui. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nekėlė konkrečių prašymų Departamentui bei į tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tų pačių klausimų, sprendė, jog netikslinga pareiškėjo kreipimąsi nagrinėti (b. l. 88).

2016 m. sausio 29 d. Departamentas gavo Seimo kontrolieriaus raštą dėl informacijos pateikimo (b. l. 89). Seimo kontrolierius paprašė pateikti informaciją ir rašytinius įrodymus, ar pateiktas Departamentui 2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas.

Departamentas, atsakydamas į Seimo kontrolieriaus paklausimą, 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 18-1157 pateikė prašomą informaciją (b. l. 90–91).

2016 m. rugpjūčio 17 d. Departamente buvo gauta Seimo kontrolieriaus Pažyma (b. l. 92–95), kurioje Seimo kontrolierius Departamento direktoriui rekomendavo iš naujo įvertinti 2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Departamentas, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 18-6337 dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu atsiųsto skundo (b. l. 96). Sprendime nurodė, kad Departamento kompetencija ir veiklos teisiniai pagrindai apibrėžti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme, kad Departamentas neturi ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų bei nėra įgaliotas vertinti prokurorų bei teisėjų atliktų veiksmų (neveikimo) ar priimtų procesinių sprendimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti. Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (2 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas – Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija (1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės saugumo departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo: 1) visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sritis; 2) Lietuvos Respublikos valstybės diplomatinės tarnybos ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų, veikiančių užsienyje, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų, saugumo srityje; 3) valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų institucijų, srityje; 4) valstybės valdymui skirtų elektroninių ryšių tinklų įrengimo, eksploatavimo ir jų kriptografinės ir kitos apsaugos srityje.

Aptariamo įstatymo 8 straipsnyje yra pateikiamas Valstybės saugumo departamento atliekamų funkcijų sąrašas. Įstatymai Valstybės saugumo departamentui nenustato teisės atlikti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų tyrimo.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas užkardyti siunčiamuose dokumentuose nurodytas nusikalstamas veikas (b. l. 87). Pareiškėjas kartu su skundu Departamentui pateikė ir skundus, adresuotus Seimo kontrolierių įstaigai (b. l. 57–61), laikinai einančiam Generalinio prokuroro pareigas D. R. (b. l. 62–66, 73–74, 75, 76–77, 78–79), Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 67–72, 80–81, 82–83), Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (b. l. 84–85, 86). Visuose pateiktuose skunduose minėtoms institucijoms pareiškėjas iš esmės kėlė klausimus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pareiškėjo butui, nurodydamas galimai neteistus AB „Eso“ ir institucijų veiksmus bei tvirtino, kad kėlė klausimus dėl institucijų, prokurorų ir teisėjų atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų. Atsakovas Sprendime nurodė, kad neturi ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų bei nėra įgaliotas vertinti prokurorų bei teisėjų atliktų veiksmų (neveikimo) ar priimtų procesinių sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas neturėjo teisės spręsti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. prašyme nurodytų klausimų, kadangi jie nebuvo priskirti jo kompetencijai.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Į bylą pateikti pareiškėjo skundai (b. l. 62–66, 73–74, 75, 76–77, 78–79) patvirtina, kad pareiškėjas dėl jo nuomone įvykdytų nusikalstamų veikų kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, todėl atsakovas, nagrinėjamu atveju, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas nėra persiunčiamas nagrinėjimui pagal kompetenciją.

Dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas tik po Seimo kontrolieriaus priimtos Pažymos išnagrinėjo jo skundą, pažymėtina, jog šį paminėta aplinkybė iš esmės įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, objektyviai ir išsamiai vertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo S. F. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. F. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė