- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- eI1-1461-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04748-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. B. perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis iki 2023-04-03 atliko bausmę Alytaus kalėjimo pusiau atviro tipo lengvojoje grupėje. Taigi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Nutarimu nusprendė jį perkelti iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Paaiškina, kad skundžiamas Nutarimas grindžiamas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3, 4, 5 punktais, taip pat Alytaus kalėjimo saugumo valdymo skyriaus 2023-03-02 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. 2023-03-08 charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023-02-23 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad Nutarime nurodyta, kad jis perkeliamas į Vilniaus kalėjimą siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Taigi Nutarimas buvo įvykdytas ir jis 2023-04-03 pervežtas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą. Teigia, kad Nutarimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o jis grąžintinas į ankstesnę bausmės atlikimo vietą – Alytaus kalėjimą.
Akcentuoja, kad kilusio ginčo teisinį santykį iš esmės reglamentuoja ne tik BVK, Tvarkos aprašo nuostatos, bet ir Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kuris Kalėjimų tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, yra taikomas. Taigi jo ginčijamas Nutarimas dėl jo perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nepakankamai motyvuotas, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Nurodo, kad jis yra gimęs ir užaugęs Alytuje, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuriuos jis laiko savo namais ir trumpalaikių išvykų iš Alytaus kalėjimo parvykdavo būtent į šiuos namus, ten pat grįš ir atlikęs bausmę. Tuo pačiu adresu yra deklaruota ir pareiškėjo mamos R. B. gyvenamoji vieta, kur mama faktiškai gyvena (šeima taip pat turi sodybą (duomenys neskelbtini), kur dažnai apsistoja). Pažymi, kad jo tėvas mirė kai jis buvo parvykęs į namus trumpalaikei išvykai, lankė tėvą ligoninėje, kuris mirė jo akivaizdoje. Taigi jis turėjo galimybę su juo paskutinį kartą atsisveikinti, organizuoti tėvo laidotuves ir jose dalyvauti. Šios aplinkybės tik patvirtina, kaip yra svarbu, kai nuteistasis atlieka bausmę kuo arčiau namų. Pažymi, kad jo brolio T. B. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini). Taip pat jis yra susituokęs, jo sutuoktinės S. V. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą tvarką jam Alytaus kalėjime buvo skiriami ir vykdavo ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, kuri gyvena Marijampolėje ir Alytaus kalėjimas taip pat yra arčiausiai jos gyvenamosios vietos, nei Vilniaus kalėjimas.
Pažymi, kad Nutarimas perkelti jį iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, daug toliau nutolusį nuo jo ir jo artimųjų giminaičių gyvenamosios vietos, pažeidžia koncepcijos tikslą, kad siunčiant nuteistąjį į konkrečią kalinimo įstaigą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ji būtų mažiausiai nutolusi nuo nuteistojo ir artimų giminaičių namų. Taigi jo perkėlimas į Vilniaus kalėjimą neabejotinai apsunkina nuteistojo pasimatymus su mama, broliu bei žmona. Akcentuoja, kad jo perkėlimas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, dėl objektyvių priežasčių labai apsunkins ar net apribos jo pasimatymus su mama, broliu ir žmona. Taigi, jo mama R. B. yra senatvės pensijos amžiaus, turi akių sveikatos problemų, dėl ko yra suplanuota akių operacija, po kurios atlikimo rekomenduojama atsisakyti ilgesnių kelionių, apriboti fizinį aktyvumą ir pan. Taip pat pažymi, kad jo brolis T. B. dėl praeityje patirtos galvos traumos visiškai nevaldo dešinės rankos, kas taip pat apsunkintų jo keliones į Vilniaus kalėjimą pasimatyti su broliu, kadangi nors ir pats vairuoja automobilį, bet dėl savo paties saugumo vengia tolimesnių kelionių, juolab, kad Vilniuje eismas labai intensyvus.
Paaiškina, kad šiuo metu, kai jis yra perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, kuo toliau nuo namų ir artimųjų, jis labai išgyvena dėl retesnių pasimatymų su giminaičiais, turint omenyje ir mamos akių problemas dėl sveikatos, brolio neįgalumo, atsimena ir tėvo mirties aplinkybes, kai jis galėjo būti šalia, tam įtakos turėjo ir tai, kad tuo metu jis atliko bausmę Alytaus kalėjime, labai arti namų.
Teigia, kad priimant Nutarimą nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad jam iki lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą liko vos 10 mėnesių (lygtinio paleidimo data 2024-02-04), todėl neturėtų būti daromos nepagrįstos kliūtys sėkmingai jo socializacijai perkeliant jį į kitą kalinimo vietą kuo toliau nuo namų.
Atsiliepimas
Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su patikslintu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimą iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą reglamentuoja BVK 31 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktas nustato, kad BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais motyvuotą nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, 17 punktas nustato, kad Taisyklių 16 punkte nurodytam nutarimui priimti būtinų dokumentų parengimo ir pateikimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
Akcentuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktas nustato, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo (toliau kartu – kalėjimas) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. Taigi Tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas, o Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai: 5.1. nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.); 5.2. perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras; 5.3. tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris.
Taigi Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininkui, siekiant apriboti nuteistųjų subkultūros reiškinius, užkardyti nuteistųjų vykdomas nusikalstamas veikas, konfliktus bei kitus teisės pažeidimus, sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems bei užtikrinti stabilią kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime, buvo pasiūlyta iš Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo į Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą pervežti tam tikrus nuteistuosius, tame tarpe, ir pareiškėją. Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo K. B. perkėlimo į Vilniaus kalėjimą procedūros inicijavimo“ Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininkas buvo informuotas, kad nuteistasis K. B. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, pagal ją save priskiria aukščiausiajai kastai, nėra linkęs keisti savo įsitikinimų, todėl siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems tikslinga inicijuoti nuteistojo perkėlimą iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą.
Pažymi, kad atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktą informaciją buvo parengtas Kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimo „Dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ projektas, kuriuo pareiškėjas perkeliamas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ Pareiškėjas buvo perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją K. B. perkelti iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininkui, siekiant apriboti nuteistųjų subkultūros reiškinius, užkardyti nuteistųjų vykdomas nusikalstamas veikas, konfliktus bei kitus teisės pažeidimus, sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems bei užtikrinti stabilią kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime, buvo pasiūlyta iš Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo į Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą pervežti tam tikrus nuteistuosius, taip pat ir pareiškėją.
Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo K. B. perkėlimo į Vilniaus kalėjimą procedūros inicijavimo“ Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininkas buvo informuotas, kad nuteistasis K. B. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, pagal ją save priskiria aukščiausiajai kastai, nėra linkęs keisti savo įsitikinimų, todėl siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems tikslinga inicijuoti nuteistojo perkėlimą iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą.
Taigi buvo parengtas Kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimo „Dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ projektas, kuriuo pareiškėjas perkeliamas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
Tarnybos direktorius, vadovaudamasis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 3 punktu, 4 punktu, 5 punktu, atsižvelgdamas į Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-03-02 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo 2023-03-08 charakteristiką Nr. (duomenys neskelbtini), bei į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023-02-23 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Nutarimu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Taigi Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Tvarkos aprašas.
BVK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.
Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Tvarkos aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).
Taip pat Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jis pažeidžia individualizavimo, humanizmo ir normalizavimo principus bei esmines procedūrines taisykles, įtvirtintas Tvarkos aprašo 3-12 punktuose, BVK 4 straipsnio 4 – 5, 7 punktuose, 23 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 -5 punktuose. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o jo artimieji giminaičiai taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis nori palaikyti socialinius ryšius su šeima. Taigi pareiškėjas mano, kad jo perkėlimas pažeidžia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykį.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. VAĮ 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį. priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
Taigi pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Taigi, skundžiamame Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas. Nutarime tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau jis nei pačiame Nutarime, nei kituose dokumentuose, niekaip nedetalizuojami ir neindividualizuojami. Pastebėtina, kad Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas perkeliamas, siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą turėtų būti pagrįstas. Taigi toks pagrindas yra įtvirtintas galiojusiuose teisės aktuose, tačiau jis turėtų būti pagrįstas, o ne tik deklaratyviai nurodomas, be to, pareiškėjo Charakteristika paneigia atsakovės nurodytus minėtus pareiškėjo perkėlimo pagrindus. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovė iš esmės tik deklaratyviai nusprendė, kad pareiškėjas daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.
Pažymėtina, kad pačiame Nutarime, Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-03-02 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo 2023-03-08 charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023-02-23 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti faktai, kad pareiškėjas kaip nors darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ar jog jo saugumui kiltų kokios nors grėsmės, o tik viename iš tarnybinių pranešimų deklaratyviai nurodoma, jog nuteistasis K. B. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, pagal ją save priskiria aukščiausiajai kastai. Nėra linkęs keisti savo įsitikinimų. Pareiškėjo charakteristikoje, be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis K. B. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos programose. Dalyvauja pozityvaus užimtumo, įstaigos organizuojamuose renginiuose. Alytaus kalėjime adaptavosi lengvai, bendrauja su daugeliu nuteistųjų. Su būrio nuteistaisiais nekonfliktuoja, su administracija bendrauja normaliai. Šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Vykdo individualiame resocializacijos plane, nustatytas priemones, aktyviai dalyvauja organizuojamuose sporto renginiuose. Todėl nėra aišku, kokiomis aplinkybės remiantis Tarnybos direktorius skundžiame Nutarime formaliai nurodo pareiškėjo perkėlimo pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Tvarkos apraše.
Pastebėtina, kad iš skundžiamo Nutarimo, Charakteristikos ir Pranešimų neįmanoma padaryti išvados, jog pareiškėją perkėlus į Vilniaus kalėjimą būtų pagerinta ar palengvinta jo resocializacija. Pareiškėjo charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuteistajam atliktas 2018 m. kovo mėn. ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotiniai rizikos vertinimai atlikti 2019-10-08 ir 2022-06-28, kurių metu taip nustatyta vidutinė rizika. Paskutinio įvertinimo metu buvo stebima tęstinė teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika dalyse: „Išsilavinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti“, „Mąstymas ir elgesys“ ir „Nuostatos“, bei struktūruotoje aplinkoje valdomas dalyje „Gyvenimo stilius ir draugai“, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad stebima nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Lieka neaišku, kodėl būtina pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą ir kaip tai realiai prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo. Be to, pats pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nurodo šeimynines priežastis, tačiau Tarnybą minėtų priežasčių nėra vertinusi.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad priimant Nutarimą nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad jam iki lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą liko 10 mėnesių (lygtinio paleidimo data 2024-02-04), o tai sąlyginai nėra daug, todėl neturėtų būti daromos nepagrįstos kliūtys sėkmingai jo socializacijai perkeliant jį į kitą kalinimo vietą kuo toliau nuo namų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Taigi, pareiškėjo patikslintas skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.