Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskebtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, susituokęs, turintis keturis mažamečius vaikus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2025-11-09 apie 19.56 val., Vilniuje, Olandų-Krivių g. vairavo automobilį „O. Z.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad P. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. Z.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2 promilių neblaivumas).

Aplinkybę, jog kaltinamasis P. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, be jo prisipažinimo patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, o būtent: alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas –– 2 promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose „export-wwt23“ ir „export-cmux5“, 2025-11-09 neblaivumo nustatymo akte, kuriame užfiksuoti ir kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nerišli kalba).

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pirmiau aptartų įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Apibendrinus visą tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis P. K. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo duoti parodymai bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog P. K. suvokė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 55, 61 straipsniais, teisingumo ir proporcingumo principais.

Asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas ir baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje, taikymas.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką; ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis. Nagrinėjamu atveju, taikant BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

BK 72 straipsnyje yra įtvirtintas turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Gynėjas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad kaltinamojo neteisėtus veiksmus galėjo įtakoti ir psichologinė būsena dėl karo (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl to jis atskirtas nuo šeimos. Visų pirma pažymėtina, kad karas (duomenys neskelbtini) vyksta ne vienerius metus, tad tai nėra netikėta žinia kaltinamajam. Be to, nors kaltinamajam sunku atsiskyrus gyventi nuo šeimos, tačiau tai nepateisina vairavimo išgėrus. Todėl šis gynėjo prašymas atmestinas.

Kaltinamasis P. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, žala nepadaryta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, į Lietuvą atvyko prieš mėnesį. (duomenys neskelbtini) turi šeimą, t. y. sutuoktinę ir 4 vaikus. Praeityje jis Lietuvoje neteistas, 2025-11-10 duomenimis, jis per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 2 kartus už greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 65). Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į įskaitas dėl priklausomybių, nėra. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Šios bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės sudaro pagrindą skirti kaltinamajam švelniausią ir artimą minimaliam terminui straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Kaltinamojo gynėjas prašė skirti baudos bausmės dydį mažesnį už sankcijoje numatytą minimalų dydį, tačiau teismas su tokiu gynėjo prašymu nesutinka ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, kaltinamasis būdamas apsvaigęs vežė automobilio salone nepilnametį asmenį), sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo kaltinamajam skirti mažesnę baudos bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis.

Esant visoms sąlygoms, taikomas BK 64¹ straipsnis ir bauda sumažinama vienu trečdaliu, iki 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis P. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-11-09 19.58 val. iki 2025-11-11 16.37 val. (dvi dienas), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, šis laikas įskaitomas į kaltinamajam paskirtą baudos bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta baudos bausmė yra 22 MGL (1 100 Eur).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonių, nustatytų BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise) ir BK 72 straipsnyje (turto konfiskavimas) skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas mažiausias 2 promilių neblaivumas, vairuota vakaro metu mieste. Bylos duomenimis kaltinamasis ne tik vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kartu automobilyje vežė ir nepilnametį asmenį. Be to iš liudytojo R. U. ir tarnybinių pranešimų matyti, kad kaltinamasis vairavo pavojingai, dėl ko atkreipė liudytojo ir jo kolegos dėmesį ir buvo jų sustabdytas. Kaltinamasis teisme nurodė, kad jis neplanavo vairuoti, tačiau, kaip matyti pavartojo alkoholio ir nusprendė sėsti prie vairo. Šios aplinkybės rodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė jo paties, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iš teis nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, praeityje nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Todėl teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks P. K. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-11-11. Teismo vertinimu, skirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Taip pat šioje byloje būtina taikyti ir BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Automobilis, kurį vairavo kaltinamasis P. K. buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Be transporto priemonės panaudojimo šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau šiuo atveju transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra ne kaltinamasis, o I. K. (b. l. 58). Byloje n4ra duomen7, kad automobilio savininkas žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Visų pirma, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Tačiau, BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 2 150 Eur (b. l. 35). Byloje taip pat pateikta 2025-08-08 automobilio „O. Z.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 58), iš kurios matyti, kad automobilis nusipirktas už 600 Eur. Prokurorė prašė iš kaltinamojo išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 150 Eur. Kaltinamojo gynėjas prašė iš kaltinamojo konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, įvertinus kaltinamojo patirtą stresą dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karo, galimos depresijos, be to dėl kaltinamojo poelgio niekas nenukentėjo, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį. Tačiau teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

Automobilio „O. Z.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertė, nurodyta pirkimo 2025-08-08 pardavimo sutartyje, ir automobilio vertė, nurodyta VšĮ „Emprekis“ duomenyse įvykio dienai, skiriasi net 1 500 Eur. Teismas pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo-parduodamo automobilio savybėmis, konkrečia technine būkle ir kt., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad automobilio vertė pirkimo—pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė, nei iš ties už jį buvo sumokėta. Dėl šių priežasčių, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Kaip minėta, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, tačiau šioje byloje tokio įvertinimo nėra pateikta. Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nes šiame mėnesiniame leidinyje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose ir apima natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo.

Be pirmiau aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinos sumos dydžio, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo pavojingai, vežė nepilnametį keleivį. Vairuota vakare, tačiau judriomis Vilniaus gatvėmis, kur ir vakaro gali būti nemažai eismo dalyvių, taip keliant itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tad įvertinus tai, kas aptarta bei automobilio vertę (2 150 Eur), skirtos baudos dydį (beveik lygus minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkių nusikaltimų padarymą), teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, nevaržys asmens teisių labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo P. K. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 150 Eur.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 225 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kaltinamojo gynėjas teisme prašė nepriteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

P. K. paskirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, įpareigojant P. K. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su lankymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose ar darbu, o kitais atvejais gavus prokuroro leidimą (b. l. 96-98) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grąžintinas P. K.; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 99-100).

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 34 MGL (1 700Eur).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į baudos bausmę įskaityti P. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-11-09 19.58 val. iki 2025-11-11 16.37 val. (dvi dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta baudos bausmė yra 22 MGL (1 100 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. K. valstybės naudai konfiskuotino turto automobilio „O. Z.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 150 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-11-11.

P. K. paskirtas kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą, įpareigojant P. K. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su lankymusi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose ar darbu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasą grąžinti P. K.; specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. K..

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti P. K. (jei neatvyks į paskelbimą), gynėjui, prokurorei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.