Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ skundu (b.l. 4 – 6, I tomas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2007 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (12.4)LV8-196 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė patikrinimo aktą Nr.1, kuriuo nustatė, kad iš stacionarių taršos šaltinių nuslėpta: iš katilinės kietų dalelių – 0,077 t; Pagėgių m. BDS7-0,732 t, suspenduotų medžiagų - 1,356 t; detergentų 0,005 t, naftos produktų 0,014 t; Šilgalių gyv.- BDS7-2,726 t; suspenduotų medžiagų - 0,325 t; Pumpėnų gyv. BDS70,627 t, suspenduotų medžiagų - 0,241 t; Natkiškių gyv. BDS7 - 0,997 t, suspenduotų medžiagų – 0,443 t., už tai paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu 65 086 Lt. Iš mobilių taršos šaltinių nuslėpta 2.808 t sudegintų dujų – priskaičiuota mokesčio didesniu tarifu – 90 Lt. Dėl netaikyto tarifų didinimo koeficiento 1,2 apskaičiuojant mokestį, kai stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams GIN leidime buvo nustatyti laikinai leistinos taršos normatyvai, paskaičiuota nedeklaruoto mokesčio pagrindiniu tarifu 1241 Lt, o nedeklaruoto mokesčio didesniu tarifu už viršnorminę taršą - 562 Lt. Departamentas Sprendimu patvirtino 2007 m. sausio 2 d. patikrinimo aktą Nr. 1 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pažymėjo, jog Sprendimą ginčijo 2007m. balandžio 4 d. pateikdamas skundą Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, tačiau Sprendimas paliktas galioti. Nurodė, jog Sprendime nepaneigti pareiškėjo rašytinėse pastabose pateikti motyvai. Pabrėžė, kad pareiškėjas, skaičiuodamas mokesčius, duomenis rinko pagal su abonentais sudarytas sutartis dėl nuotekų surinkimo, nes nuotekų išleistuvuose ir valymo įrengimuose 2005 metais apskaitos prietaisai nebuvo įrengti, o valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius atitinkamai skaičiavo pagal gautas iš abonentų pajamas už priimtas nuotekas. Pažymėjo, jog toks apskaitos būdas yra neobjektyvus ir neteisingais, nes priskaitymai už nuotekas daryti ne vien už 2005 metus, bet ir už praėjusius metus, todėl ženkliai ir neobjektyviai padidintas apskaitomų nuotekų dydis. Nurodė, jog neatsižvelgta į tai, kad nuotekų buhalterinės apskaitos programa įdiegta tik 2005 metų antrajame pusmetyje, vyko programos diegimo darbai, todėl nebuvo galima vadovautis neatitinkančiais tikrovės programos duomenimis. Pareiškėjo naudotas apskaičiavimo metodas, kai skaičiuojant taršą remtasi faktiniu mėnesio vidurkiu, yra teisingas ir objektyvus, nes toks principas naudotas nuo įmonės įsikūrimo pradžios, jis aprobuotas aplinkosaugos institucijų ir iki šiol su jo taikymu susijusių pastabų nebuvo pateikta. Nurodė, jog pirmiausia nauji reikalavimai turėjo būti pareiškėjui pranešti ir išaiškinti, o tik po to turėjo būti reikalaujama juos vykdyti ir taikomos baudos. Pabrėžė, kad Piktupėnų, Natkiškių, Lumpėnų ir Vilkyškių gyvenvietėse nėra valymo įrenginių, nuotekos net iki senų buvusių įrenginių neatiteka, todėl pareiškėjas negali prisiimti nuotekų apskaitos. Nurodė, kad, siekdamas dalyvauti investiciniuose projektuose, gavo gamtos išteklių naudojimo leidimą Nr. 38-2/2000, tačiau toks leidimas nereiškia, kad pareiškėjas eksploatuoja valymo įrenginius ir už tai privalo mokėti mokesčius. Pažymėjo, kad už 2005 metus biudžetui sumokėjo 10 615 Lt mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir baudą už padidintą taršą 3116 Lt. Pažymėjo, kad paskaičiuotas mokesčio dydis ir bauda yra teisingi.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 32–33, I tomas) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas), 2002 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministrų įsakymu Nr. 663/409A patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), taip pat įvertinus Pagėgių savivaldybės agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus paaiškinimą, tai, kad duomenys mokesčių patikrinimui buvo renkami kartu su mokėtojo atstovais – direktoriumi ir vyr. buhaltere, įforminti Pripažinimo aktu, kurį pasirašė pareiškėjo direktorius. Pažymėjo, kad Tvarka ir MAĮ nenumato, jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, turi atlikti mokesčio mokėtojo rašytinių pastabų paneigimą, todėl tai ir nebuvo atlikta ruošiant Sprendimą. Rėmėsi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 171 nustatyta teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos tvarka ir nurodė, kad pareiškėjas nevykdo privalomos nuotekų apskaitos, už tai buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau ir toliau nevykdo privalomųjų nurodymų. Vykdant mokesčių už aplinkos teršimą, apskaičiavimo teisingumui atlikti reikalingų duomenų rinkimą, buvo įvertinas tas faktas, kad dalis nuotekų dėl pareiškėjo abonentų skolininkų galėjo iš 2004 metų atsikelti į 2005 metus, o dalis nuotekų atitinkamai iš 2005 metų persikėlė į 2006 metus. Nurodė, kad nustatyta, jog pareiškėjas 2005 metais iš gyventojų ėmė mokesčius už nuotekas iš Pagėgių miesto, Stoniškių, Šilgalių, Piktupėnų, Natkiškių ir Lumpėnų gyvenviečių ir turėjo leidimą šioms nuotekoms išleisti į aplinką, todėl pabrėžė, jog nekyla abejonių dėl tokių nuotekų patekimo į gamtinę aplinką. Pažymėjo, jog pareiškėjui išduodant gamtos išteklių naudojimo leidimą buvo atsižvelgta į tai, kad ne visose gyvenvietėse yra nuotekų valymo įrenginiai arba jie neveikia, todėl atitinkamai teršalams, patenkantiems į aplinką su nuotekomis, buvo nustatyti laikinai leistinos taršos normatyvai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b.l. 227 – 230, I tomas) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad atsakovo atstovas 2007 m. sausio 2 d. vykdė planinį specifinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2005 metus mokėjimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinius dokumentus, deklaracijas, žurnalus, tai patvirtinta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų Pripažinimo aktu, kurį pasirašė bendrovės direktorius. Mokesčių paskaičiavimo teisingumą patvirtino specialistė I. P. , kuri nurodė, kad pareiškėjui mokestis už nuslėptą didesnę taršą apskaičiuotas pagal formulę nedeklaruoto kiekio, paskaičiavimai atlikti teisingai. Pabrėžė, jog pareiškėjas dėl UAB ,, Vilkė“ išleidžiamų nuotekų dalies į pareiškėjo trasą fiksuotų duomenų nepateikė, o UAB ,, Vilkė“ už nuotekų išvalymą moka pareiškėjui, todėl pareiškėjas turėjo pateikti sąskaitas faktūras, tačiau jų nepateikė. Nurodė, kad liudytojas D. C. patvirtino faktus, kurie nustatyti Patikrinimo aktu, paaiškino, kad pareiškėjas pasirašė duomenų fiksavimo aktą, situacija dėl UAB ,,Vilkė“ išleidžiamų nuotekų yra žinoma ir į duomenų aktą įrašyti suderinti duomenis, mokestis už taršą paskaičiuotas teisingai, aritmetinių klaidų nenustatyta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas dėl mokesčio sumokėjimo didesniu tarifu 65 738 Lt ir mokesčio sumokėjimo pagrindiniu tarifu 1241 Lt yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo motyvai, kad bendrovės sunki finansinė padėtis, kad nuotekų buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa buvo įdiegta tik 2005 metų antrame pusmetyje, kad nėra valymo įrengimų arba įrenginiai susidėvėję, nėra pagrindas naikinti atsakovo priimtą Sprendimą. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie nuginčytų Patikrinimo akte nustatytus faktus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 1–4, II tomas) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėją pagal Sprendimą sumokėti: iš mobilių taršos šaltinių nuslėptą mokestį – 90 Lt; dėl netaikyto tarifų didinimo koeficiento 1,2 apskaičiuojant mokestį už teršalus iš stacionarių šaltinių – 1241 Lt; nedeklaruotą mokestį didesniu tarifu už viršnorminę taršą – 562 Lt, o kitoje dalyje Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino Valstybinės gamtos apsaugos inspekcijos 2005–2006 metų tikrinimo aktų, kuriuose tas pats valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nurodė, kad pažeidimų nerasta. Nurodo, kad tikrinimas atliktas 2007 metais už 2005 metus ir už rastus pažeidimus priskaičiuoti papildomi dideli mokesčiai. Pažymi, kad aktualu yra vykdyti visus gamtosaugos reikalavimus ir teisingai mokėti mokesčius dabartiniu metu, o ne revizuoti ginčytiną dvejų metų senumo situaciją.

2. Pažymi, kad už 2005 metus biudžetui sumokėjo 10 615 Lt mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir baudą už padidintą taršą 3116 Lt. Pabrėžia, jog toks mokesčio dydis ir bauda paskaičiuoti teisingai. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pripažino pareigą sumokėti 90 Lt mokestį už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių, 1241 Lt papildomą mokestį už leistinų normatyvų viršijimą iš stacionarių taršos šaltinių, 562 Lt papildomą mokestį už viršnorminę taršą, tačiau teismas pareiškėjo skundą atmetė.

3. Nurodo, kad pareiškėjas yra valstybės kapitalo įmonė, kurios 100 procentų akcijų valdo Pagėgių savivaldybė, įmonė finansuojama iš biudžeto. Pabrėžia, jog įmonės finansinė padėtis labai sunki, neobjektyviai priskaičiuotus mokesčius įmonė finansiškai nepajėgi sumokėti. Pažymi, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reikalavimai turi būti derinami su realia gamtosaugos situacija, su valstybės įmonės galimybėmis užtikrinti visus gamtosaugos reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 15 – 16, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime iš esmės pateikiami tokie patys argumentai kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Šio mokesčio administravimas pavestas Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 16 straipsnio 1 dalis). Nurodytoms institucijoms netaikomos MAĮ nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo tvarkos, patikrinimo rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo (MAĮ 16 straipsnio 3 dalis). Nurodyti teisiniai santykiai reguliuojami Aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei atitinkamais administruojamų mokesčių įstatymais (MAĮ 16 straipsnio 3 dalis). Paminėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad vykdant mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo rezultatų įforminimą bei patvirtinimą privalu vadovautis ne Mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis, o Aplinkos ministerijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei teisės aktais, reglamentuojančiais mokestį už aplinkos teršimą.

Mokestį už aplinkos teršimą reglamentuoja LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas bei LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro 2002 12 21 įsakymu Nr. 663/409a patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (toliau - Tvarka).

Pagal Tvarkos 12.3 punkto nuostatas mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai yra įforminami Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktu. Taip pat šis Tvarkos punktas nustato, kad patikrinimo metu nustatyti bei mokesčio mokėtojų pateikti patikrinimą atliekančiam inspektoriui duomenys ir informacija, kurie naudojami mokesčio apskaičiavimo patikrinimui, yra įforminami mokesčio administratoriaus nustatytu Duomenų pripažinimo aktu, kurį pasirašo patikrinimą atlikęs inspektorius ir įmonės vadovas.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekami remiantis Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje Duomenų pripažinimo aktas surašytas 2006 11 20 (b.l. 66-71, tomas I). Šį Duomenų pripažinimo aktą yra pasirašęs ir pareiškėjo direktorius, kas reiškia, jog pats pareiškėjas pripažino ir patvirtino akte esančius duomenis ir informaciją. Įrodymų, kad šiame Duomenų pripažinimo akte būtų užfiksuoti neteisingi duomenys ir informacija arba kad šis Duomenų pripažinimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta, todėl atliekant mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą atsakovas privalėjo vadovautis Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis ir informacija.

Įvertinus Duomenų pripažinimo akte esančius duomenis ir informaciją, taip pat 2007 01 02 patikrinimo akte užfiksuotus duomenis kolegija konstatuoja, kad atsakovas atliko pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą bei paskaičiavo mokėtinus mokesčius remiantis Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais ir pareiškėjo pripažintais duomenimis ir informacija.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Tačiau pareiškėjas šioje byloje jokių savo paskaičiavimų, kurie paneigtų atsakovo atliktus paskaičiavimus nėra pateikęs.

Apeliacinio skundo argumentai, kad patikrinimą atlikęs inspektorius taikė netinkamą nuotėkų apskaičiavimo metodiką, kad įmonėje nuotėkų buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa įdiegta tik 2005 metais, nebuvo atsižvelgta į tai, jog Piktupėnų, Natkiškių, Lumpėnų ir Vilkyškių gyvenvietėse nėra valymo įrenginių, nepaneigia patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame mokesčių administratoriaus sprendime atliktų mokėtinų mokesčių paskaičiavimų, nes kaip jau minėta, paskaičiavimai atlikti remiantis paties pareiškėjo patvirtintais Duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis ar informacija. Pareiškėjo argumentai, kad įmonė yra valstybės kapitalo, kad ji nepajėgi sumokėti paskaičiuotus mokesčius, kad ji atitinkamus mokesčius už 2005 metus yra sumokėjusi iš esmės teisiškai nėra reikšmingi. Argumentas, kad mokesčio administratorius taikė ydingą praktiką, nes 2007 metais apskaičiavo mokesčius už 2005 metus, taip pat nepagrįstas, nes pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti galima už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.