- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-1570-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04819-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- J. L., Seesam Insuranse AS Lietuvos filialas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovui A. T. dėl padarytos žalos turtui pašalinimo, tretieji asmenys byloje – J. L., Seesam Insuranse AS Lietuvos filialas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita nedelsiant sutvirtinti šlaito gruntą tarp sklypų, tokiu būdu sustabdant grunto slinkimą bei savo sąskaita atstatyti sugriautą atraminę sienutę taip, kaip atraminė sienutė buvo pastatyta iki jos nugriovimo, ir įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir per trumpiausiai galimą laiko tarpą pašalinti padarytą ieškovo namui (butui) žalą, atliekant šios namo dalies pamatų, išorinių sienų, išorinių sienų apšiltinimo, vidaus apdailos remonto darbus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė atsakovui 2014 m. rugpjūčio 6 d. išduoto statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas prašė teismo panaikinti 2016 m. sausio 19 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus prašymo, įpareigoti ieškovą pateikti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – įmokėti 121 730,19 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko ar kitos kredito įstaigos garantiją šiai sumai. Nurodė, kad atsakovui išduoto statybos leidimo galiojimo sustabdymas pažeidė ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei suvaržė atsakovo teises daugiau nei būtina. Atsakovas nebegali vykdyti statybos darbų ir galutinai užbaigti savo gyvenamojo namo. Neatnaujinus statybos leidimo galiojimo, atsakovas pažeis Kredito sutarties 9.2 punkto nuostatas, todėl patirs 121 730,19 Eur nuostolių. Atsakovui likę statybos darbai nėra susiję su grunto judėjimu, todėl neturės jokio neigiamo poveikio ieškovo turtui bei jau nugriuvusiai atraminei sienelei. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nurodymas sutvirtinti šlaitą buvo tinkamai ir laiku įvykdytas, o terminas pastatyti atraminę sienelę dar nepasibaigęs. Neatnaujinus statybos leidimo galiojimo, atsakovas pažeis Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nurodymą, dėl ko jam bus taikoma administracinė atsakomybė. Kadangi statybos leidimas yra sustabdytas neapibrėžtam laikotarpiui, kyla didelė tikimybė, jog atsakovas pažeis kredito sutarties 9.2 punkto nuostatas. Tokiu atveju bankas gali pareikalauti grąžinti visą kreditą (121 730,19 Eur) ir kitas mokėtinas sumas, kaip tai yra įtvirtinta kredito sutarties 9.2 punkte. Atsakovas iki šiol tinkamai vykdė kredito sutartyje įtvirtintas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nuspręsta ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti sustabdyti atsakovui 2014 m. rugpjūčio 6 d. išduoto statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą dėl statybos leidimo sustabdymo iš esmės grindė byloje pateikta ekspertizės išvada, jog ieškovo gyvenamojo namo sklypo atraminės sienutės sugriuvimo bei namo išorės sienose plyšių atsiradimo priežastis yra gretimame sklype statybos darbų vykdymas, nesilaikant galiojančių dokumentų ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovas byloje yra pateikęs priešingą eksperto vertinimo išvadą. Šiuo metu atsakovui priklausančio namo statyba faktiškai yra baigta, tai yra likę tik aplinkos tvarkymo darbai. To neginčijo ir ieškovas parengiamojo posėdžio metu. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus dėl šlaito grunto sutvirtinimo ir sugriautos atraminės sienutės atstatymo. Statybos leidimas ir su juo susiję klausimai tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla neturi. Atraminė sienutė yra nesudėtingas statinys. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. rugpjūčio 19 d. pažyma patvirtino, kad atsakovo gyvenamasis namas statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, sprendinių. Pagrįsti atsakovo argumentai ir dėl to, kad neatnaujinus statybos leidimo galiojimo, atsakovas akivaizdžiai pažeis su AB SEB banku sudarytos Kredito sutarties 9.2 punkto nuostatas, įpareigojančias jį statybos darbus pabaigti iki 2016 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai bankas turėtų teisę nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti sutarties nutraukimo dieną atsakovą grąžinti bankui visą kreditą ir kitas mokėtinas sumas (121 730,19 Eur). Teismas įvertino, jog atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas I. L. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismui yra pateikta statybos eksperto išvada apie tai, kad ieškovo namo būklės pablogėjimas, tai yra plyšių ieškovui priklausančio namo sienose atsiradimas yra grunto slinkimo tiesioginė pasekmė, kadangi atsakovas atlikdamas žemės kasinėjimo darbus savo sklype nesilaikė STR reikalavimų ir nesutvirtino šlaito, nugriovė ieškovui priklausančią atraminę sienutę bei neįvykdė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nurodymo atlikti būtinus veiksmus bei paruošti atraminės sienutės projektą. Kaip matyti iš atliktos ir teismui pateiktos ekspertizes, grunto slinkimas ne tik sukėlė jau konstatuojamus neigiamus padarinius ieškovo nuosavybei, bet gali sąlygoti ir namo dalies nugriovimą, tai yra ieškovo nuosavybės sunaikinimą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių namui yra tiesioginis ryšys, tačiau ieškovas negali šiuo metu apskaičiuoti ir nurodyti teismui jam padarytos žalos materialinės išraiškos. Atsakovas, turėdamas pareigą pateikti ir suderinti atraminės sienos projektą savo sklype bei minėtą sieną pastatyti, iki šiol savo įpareigojimo neįvykdė. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutvirtino gruntą pastatydamas laikinąją medinę sieną. Tačiau tai negali būti pripažįstama nurodymo įvykdymu, nes tokia medinė siena neatitinka STR keliamų reikalavimų. Toks atsakovo elgesys tik įrodo atsakovo norą nepaisyti statybos reikalavimų, siekti statybos pabaigos bei namo pridavimo ir tokiu būdu vengti jo veiksmais sukeltos problemos išsprendimo. Atsakovas, žinodamas apie jam pritaikytą draudimą vykdyti statybos darbus, juos vykdė. Taip pat, pradėdamas statybas 2014 m., neturėjo leidimo statybai. Pats faktas, kad atsakovas vėliau gautu statybos leidimu bando įteisinti nelegalias statybas, nepanaikino veiksmų neteisėtumo bei kilusių padarinių.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų panaikinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita nedelsiant sutvirtinti šlaito gruntą tarp sklypų, tokiu būdu sustabdant grunto slinkimą bei savo sąskaita atstatyti sugriautą atraminę sienutę taip, kaip atraminė sienutė buvo pastatyta iki jos nugriovimo, ir įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir per trumpiausiai galimą laiko tarpą pašalinti padarytą ieškovo namui (butui) žalą, atliekant šios namo dalies pamatų, išorinių sienų, išorinių sienų apšiltinimo, vidaus apdailos remonto darbus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovo prašymu 2016 m. sausio 20 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs atsakovui 2014 m. rugpjūčio 6 d. išduoto statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Aukščiau nurodytas ieškinio dalykas patvirtina, kad byloje nėra ginčijamas pats atsakovui išduotas statybos leidimas, nėra prašoma pripažinti jį neteisėtu bei įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtai pradėtos statybos pasekmes, tai yra nugriauti statomą gyvenamąjį namą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia, jog būtų pašalintos tik galimai dėl statybos procese padarytų techninių ar inžinierinių klaidų kilusios pasekmės, tai yra būtų atstatyta ieškovo sklypo atraminė sienutė bei pašalinti ieškovo namo sienų pažeidimai. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad žala namui buvo padaryta, atsakovui pradėjus žemės kasinėjimo darbus savo sklype. Ar tolesni statybos darbai blogina ieškovo namo ir sklypo būklę, duomenų byloje nėra. Atsakovas tuo tarpu yra pateikęs duomenis, jog yra atlikęs tam tikrus ieškovo sklypo šlaito sutvirtinimo darbus iš savo sklypo pusės.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Taigi, teismas negali nustatyti, ar atsakovo pateiktose nuotraukose užfiksuoti atraminės ieškovo sklypo sienutės sutvirtinimo darbai yra atlikti tinkamai bei pagal tinkamai parengtą projektą. Šias aplinkybes gali nustatyti tik pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Šiuo metu galima tik konstatuoti, kad likę atsakovo vykdomos namo statybos užbaigimo darbai tiesiogiai neįtakoja ieškovo namo būklės, taip pat atraminė sienutė yra bent iš dalies laikinai sutvirtinta.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu sustabdžius atsakovui išduoto statybos leidimo galiojimą, jis gali nespėti baigti statybos darbų iki 2016 m. lapkričio 1 d. Toks terminas yra numatytas atsakovo su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties 9.2 punkte, kurį pažeidus atsakovui bus taikoma sutartinė atsakomybė, dėl kurios jis patirtų didelius finansinius nuostolius. Tuo tarpu, panaikinus statybos leidimo sustabdymą ir leidus pabaigti statybos darbus, atsakovo finansinė padėtis nepablogėtų ir teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, atsakovas neturėtų finansinių kliūčių vykdyti teismo įpareigojimus ir atstatyti ieškovui padarytą žalą. Taigi, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – statybos leidimo sustabdymas – neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.