- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-741-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62695-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- D. K., R. R.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista dviejų metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, R. Ž. paskiriant sumažintą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Ž. (toliau – R. Ž.) nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. S(duomenys neskelbtini) mieste, neatsargiai vairuodama automobilį VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 154 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis būtinų atsargumo priemonių, norint išvengti pavojaus kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio savivarčiui MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris artėjo prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu su nuteistąja važiavusi keleivė A. R. (toliau A. R.).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Ž. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir pritaikius BK 40 straipsnį atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant sutuoktinį V. Ž. (toliau – V. Ž.).
3. Apeliantė nurodo, jog nuosprendyje teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas laidavimo institutas yra nepagrįstos. Teismo posėdžio metu, laiduotojas V. Ž. pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius tai, kad jis yra tinkamas asmuo būti nuteistosios laiduotoju, nurodė kaip įtakos ir keis jos elgesį, pateikė motyvuotą prašymą bei jį charakterizuojančią medžiagą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nuteistosios sutuoktinis laiduotoju negali būti ir dėl to, jog nusikalstama veika yra padaryta santuokoje. R. Ž. nurodo, kad būtent sutuoktinis yra jai autoritetas, asmuo, kuriuo ji pasitiki ir, kuris, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, darys teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui bei yra vertas teismo pasitikėjimo. Kaip pagrindą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas apeliantė nurodo ir tai, kad sutuoktinius sieja tvirtas tarpusavio ryšys, pavyzdingas apeliantės sutuoktinio gyvenimo būdas, asmeninės savybės bei pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė bei nukentėjusieji D. K. ir R. R. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistosios R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu buvo skundžiama nuosprendžio dalis, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio, kuriame įtvirtintos laidavimo instituto nuostatos, taikymo.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertinęs, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).
9. Būtina pažymėti, jog formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai yra įpareigoti apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017).
9.1. Kaip teigia ir pati apeliantė, santuokoje su V. Ž. gyvena jau ilgus metus, kartu su vyru užaugino ir išauklėjo tris vaikus, geba kartu su sutuoktiniu spręsti iškilusias problemas, gyvena pavyzdingai. Šios aplinkybės parodo, jog moteris yra subrendusi ir savarankiška asmenybė, kuri geba kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. Ž. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1994 m. lapkričio 18 d. Tai įrodo, kad moteris turi didelę vairavimo patirtį, todėl puikiai žino kelių eismo taisykles ir tai, kaip atsakingai reikia elgtis kelyje, norint išvengti eismo įvykio. Šios ir aukščiau išvardintos asmeninės nuteistosios savybės parodo, jog ji puikiai supranta, kaip turi elgtis sąžiningas ir apdairus pilietis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo. Eismo įvykio aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog R. Ž. elgėsi neapdairiai ir būdama subrendusi ir sąmoninga asmenybė, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti susidūrimo su savivarčiu. Taip pat būtina pabrėžti, jog nuteistoji važiavo ne viena, o su žuvusiąja A. R.. R. Ž., nepaisydama fakto, jog automobilyje yra keleivis, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, taip rizikuodama ne tik savo, tačiau ir automobilio keleivės, bei kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybe. Faktas, jog nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir išreiškė nuoširdų gailestį parodo, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu ji puikiai suvokė kokie padariniai gali kilti, nesilaikant kelių eismo taisyklių bei visų būtinų atsargumo priemonių, norint išvengti eismo įvykio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bausmės teisingumo principu, skyrė bausmę, kuri atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistosios neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi laiduotojas neįtikino teismo, kad jis galėtų būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei.
11. Pirmosios instancijos teismas, laidavimo instituto nuteistosios atžvilgiu netaikė remdamasis ta aplinkybe, jog R. Ž. sutuoktinis neįtikino teismo, kad jis galėtų būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog tai, kad pora santuokoje gyvena jau ilgą laiką, nesudaro pagrindo manyti, kad sutuoktinis darys teigiamą įtaką nuteistajai, nes nusikalstamą veiką ji būtent ir įvykdė jau gyvendama santuokoje. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog nors sutuoktinių santykiai ir geri, sutuoktinio asmenybė charakterizuojama teigiamai, tai niekaip neįtakojo nuteistosios elgtis apdariai ir atsakingai dėl ko buvo padaryta nusikalstame veika.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.