- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1369-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01551-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V.
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo L. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2010 m. gruodžio 7 d. mirusio R. V. 2010 m. spalio 16 d. asmeninį testamentą, kuriuo R. V. visą savo turtą paliko pareiškėjai, civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad po R. V. mirties kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal asmeninį testamentą negalėjo, nes R. V. šio testamento nebuvo perdavęs saugoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Pateiktą testamentą R. V., anot pareiškėjos, surašė savo ranka jos pačios ir liudytojo V. K. akivaizdoje. Palikėjas šiame testamente išreiškė savo tikrąją valią, taip atsidėkodamas pareiškėjai už ilgametį rūpestį ir globą. Apie galimybę nuvykti pas notarą ir sudaryti oficialųjį testamentą R. V. dėl sveikatos problemų net nesvarstė. Testamente R. V. nenurodė jo sudarymo vietos, tačiau ši vieta yra aiški, nes R. V. ilgą laiką dar iki testamento surašymo gyveno pareiškėjai priklausančiame bute adresu Žirmūnų g. 29-40, Vilnius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos prašymą ir netvirtinti testamento. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktame asmeniniame testamente nėra būtinų įstatyme nustatytų elementų: nenurodyta testamento sudarymo data, vieta, nėra testatoriaus parašo. Suinteresuotas asmuo nebuvo tikras, kad asmeninis testamentas surašytas jo tėvo R. V. ranka. Testamente neįrašytas sodininkų bendrijos pavadinimas, neįrašytas pareiškėjos asmens kodas, nors palikta vietos jam įrašyti.
Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys ir jų advokatai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Suinteresuoto asmens advokatas papildomai nurodė, kad tvirtinti pateiktas asmeninis testamentas nėra pabaigtas: paskutinio sakinio gale nepadėtas taškas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos E. G. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė. Nurodė, kad remiantis CK 5.30 straipsniu asmeniniame testamente turi būti jo sudarymo data, vieta, testamentas turi būti pasirašytas. Šių reikalavimų pareiškėjos pateiktas tvirtinti mirusio R. V. asmeninis testamentas neatitinka. Aplinkybė, kad testatorius į testamentą neįrašė pareiškėjos asmens kodo, nors testamente paliko vietos šiems duomenims, verčia abejoti, ar pateikto tvirtinti testamento sudarymo metu pareiškėja buvo šalia testatoriaus (pareiškėjai esant šalia, testatorius galėjo šiuos duomenis sužinoti iš pareiškėjos ir įrašyti į testamentą). Testamentą patvirtino tik vienas liudytojas V. K., nors pagal testatoriaus įrašą testamentą patvirtinti turėjo ne vienas liudytojas. Šie faktai verčia abejoti pareiškime aprašytomis testamento sudarymo aplinkybėmis. Asmeninis R. V. testamentas ne tik nepasirašytas, tačiau ir nebaigtas rašyti. Po paskutinio testamento teksto sakinio nepadėtas taškas. Nors testamento pradžioje nurodyta, kam paliekamas palikėjo turtas, tačiau tęsiant testamentą, po paskutinių žodžių yra galimybė įrašyti tokios testatoriaus valios išlygas arba sąlygas, kurias įvykdžius, turtas atiteks testamente nurodytam asmeniui. Kadangi pateikto tvirtinti testamento paskutinis sakinys yra nebaigtas, tai akivaizdžiai nebaigtas yra ir visas testamentas.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti; atskirąjį skundą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka; pakartotinai liudytoju byloje apklausti R. V. 2010 m. spalio 16 d. asmeniniame testamente pasirašiusį V. K.. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 5.30 straipsnį, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir V. K. parodymų. Testatorius savo testamente nenurodė jo sudarymo vietos, tačiau šio testamento sudarymo vieta yra visiškai aiški iš kitų aplinkybių ir dėl to nekyla jokių pagrįstų abejonių. Vien dėl savo sveikatos būklės R. V. savo testamento objektyviai negalėjo sudaryti niekur kitur, išskyrus savo nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėja, tiek liudytojas V. K. matė, kaip R. V. testamentą surašė savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismas ne tik nepateikė liudytoju byloje apklausto V. K. duotų parodymų vertinimo, bet ir apskritai neužsiminė, jog toks asmuo byloje buvo apklaustas liudytoju ir koks yra jo duotų parodymų turinys. Formalus bylą nagrinėjusio teismo požiūris į testatoriaus parašą negali būti laikomas pagrįstu, kadangi: pirma, testamentas surašytas paties testatoriaus ranka; antra, dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „parašas” apibrėžia kaip „pavardės pasirašymą”; trečia, asmens parašo esminė funkcija yra sudaryti galimybę identifikuoti jo autorių, tačiau tą galima padaryti ir dėl to, jog testamentas yra surašytas paties testatoriaus ranka; ketvirta, byloje pateiktas R. V. asmeninis testamentas yra užbaigtas, iš jo turinio yra visiškai aiški testatoriaus tikroji valia; penkta, testatorius R. V. neturėjo teisinio išsilavinimo, buvo senyvo amžiaus, todėl savo asmeninį testamentą surašė taip, kaip tuo metu pats manė esant teisinga ir reikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau jį atsisakytina priimti, kadangi buvo pateiktas praleidus CPK 318 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, šio termino atnaujinti neprašoma.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pareiškėja byloje prašė patvirtinti R. V. asmeninį testamentą, pagal kurį jis paliko pareiškėjai visą savo turtą. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
CK 5.30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Šiame straipsnyje įtvirtinti būtini asmeninio testamento rekvizitai, be kurių nebūtų galimybės spręsti, kad asmeninis testamentas išreiškia tikrąją testatoriaus valią. Be kitų rekvizitų, asmeniniame testamente turi būti jo sudarymo data, vieta, testamentas turi būti pasirašytas. Šių reikalavimų pareiškėjos pateiktas tvirtinti 2010 m. gruodžio 7 d. mirusio R. V. asmeninis testamentas neatitinka. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytos testamento sudarymo aplinkybės yra abejotinos (pareiškėja tvirtino, kad testamentas sudarytas jos ir liudytojo V. K. akivaizdoje). Aplinkybė, kad testatorius į testamentą neįrašė pareiškėjos asmens kodo, nors testamente paliko vietos šiems duomenims, verčia abejoti, ar pateikto tvirtinti testamento sudarymo metu pareiškėja buvo šalia testatoriaus. Jei pareiškėja ir buvo tuo metu šalia, darytina išvada, kad testamentas liko neužbaigtas, nes nebuvo papildytas duomenimis, kuriems tekste akivaizdžiai palikta vietos. Testatorius testamento tekste įrašė, kad prašo liudininkus (daugiskaita) paliudyti, jog tai, kas parašyta testamente, yra teisinga, tačiau testamentą patvirtino tik vienas liudytojas – V. K.. Visų šių faktų visuma verčia abejoti pareiškime aprašytomis testamento sudarymo aplinkybėmis. Esant abejonių dėl pareiškime nurodytų testamento sudarymo aplinkybių, negalima tvirtinti, kad liudytojo įrašyta testamento sudarymo data yra teisinga ir kad šio liudytojo bei pareiškėjos nurodyta testamento sudarymo vieta yra jų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. V. asmeninio testamento sudarymo data ir vieta nėra aiškios ir pareiškėjos pateikti įrodymai nėra patikimas šių aplinkybių patvirtinimo šaltinis. Kadangi testamento sudarymo data ir vieta jame nėra nurodytos, ir, kaip minėta, šios aplinkybės, įvertinus byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų visumą, nėra aiškios, teisėjų kolegijos vertinimu, asmeninis testamentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. yra CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytas asmeninio testamento negaliojimo pagrindas.
Dar daugiau, CK 5.30 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas reikalavimas pasirašyti asmeninį testamentą. CK 5.30 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nurodyta, kad nepasirašytas testamentas negalioja. Pareiškėjos pateiktas tvirtinti testamentas nėra pasirašytas testatoriaus. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad testatoriaus vardo ir pavardės įrašymas asmeninio testamento pradžioje laikytina testamento pasirašymu. Testatoriaus tapatybės identifikavimas testamento pradžioje nėra testatoriaus parašas, patvirtinantis surašytą testamentą kaip visumą.
Be to, asmeninis R. V. testamentas laikytinas nebaigtu rašyti, o CK 5.30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad negalioja akivaizdžiai nebaigtas testamentas. Išvada, kad testamentas yra nebaigtas, darytina atsižvelgiant į tai, kad po paskutinio testamento teksto sakinio nepadėtas taškas, testamentas nepasirašytas, jo tekste palikta vietos pareiškėjos asmens kodui įrašyti, bet tai nepadaryta. Nors testamento pradžioje nurodyta, kam paliekamas palikėjo turtas, tačiau tęsiant testamentą, po paskutinių žodžių yra galimybė įrašyti tokios testatoriaus valios išlygas arba sąlygas, kurias įvykdžius, turtas atiteks testamente nurodytam asmeniui.
Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, Nr. 3k-3-581/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pateiktas tvirtinti testamentas yra akivaizdžiai nebaigtas, nėra pasirašytas testatoriaus. Imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkantis testamentas negali būti pripažintas galiojančiu vien remiantis tuo, kad R. V. neturėjo teisinio išsilavinimo ir buvo senyvo amžiaus. Toks testamentas negali būti patvirtintas, todėl negalioja (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).
Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir, siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo šia galimybe ir bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, posėdžio metu išklausė pareiškėją ir suinteresuotą asmenį bei jų atstovus, apklausė liudytoją V. K.. Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, byloje esančią medžiagą ir V. K. parodymus, nėra pagrindo dar kartą rengti posėdį žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme ir kurias reikėtų tirti žodinio proceso tvarka.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. G. 9,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.