Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1428-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
2S-1428-520/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03763-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1428-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03763-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3;78.2.1., 110.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Liuda Uckienė, Neringa Švedienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo aplinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. (byloje dalyvauja institucija, procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo sūnaus F. A., gim. 2006-06-14, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš A. A. sūnaus F. A. 500 Lt išlaikymą, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sūnaus F. A. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnui F. A. laikiną 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi F. A. tvarką, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 20 val., paimdamas ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2005-09-16, su atsakovu negyvena nuo 2011-01-29, t. y. po to, kai jis 2011-01-28 namuose, žodinio konflikto metu, panaudojo smurtą. Po šio įvykio ji paprašė atsakovą išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, jis apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Atsakovas jos neatsiprašė už savo veiksmus, tačiau paprašė leisti pabendrauti su sūnumi ir, jai leidus, atsakovas neleidžia jai pasiimti sūnaus, neįleidžia į patalpą, kurioje jis yra, grasina berniuko neatiduoti, neatsiliepia į telefono skambučius. Ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio kreipėsi į policijos pareigūnus. Mano, kad tokia padėtis negali ilgiau tęstis, nes vaikas, gyvendamas su atsakovu, nebendrauja su mama, nelanko vaikų darželio. Ji savo ir savo artimųjų pastangų dėka sudaro sūnui saugią ir patogią aplinką bei priežiūrą. Siekiant apginti ir apsaugoti tiek jos, tiek sūnaus teises bei teisėtus interesus ir užtikrinti priimto sprendimo vykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos – nustatė nepilnamečio F. A. gyvenamąją vietą su ieškove R. A. ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatė, jog atsakovas A. A. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi F. A. bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 20 val., paimdamas ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo A. A. nuo 2011-03-14 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 400 Lt F. A. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, vadovaudamasis CK 3.65 str. 2 d. 2 p., 3.196 str. 1, 2 d., sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas A. A. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria ieškovės R. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų atmestas. Nurodo, kad taikant specialiąsias laikinąsias apsaugos priemones – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, laikino išlaikymo vaikui priteisimą, būtina vadovautis ne tik CK 3.65 str., bet ir CPK 144-148 str. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė rašytinio proceso tvarka, apie prašymo nagrinėjimą nepranešęs atsakovui ir to nemotyvuodamas, nenurodė, aplinkybių, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Proceso koncentracijos principas, siekiant greičiau apsaugoti vaiko interesus, nenustačius tokio poveikio ir nesant jokių įrodymų apie tėvo neteisėtus veiksmus, pažeidžiant vaiko interesus, nagrinėjant šeimos bylas ir siekiant kuo išsamiau ištirti visas reikšmingas aplinkybes, negali būti taikomas. Teismas nenurodė, kodėl tenkino ieškovės prašymo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir leido jam su vaiku bendrauti tik 18 valandų per mėnesį. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, nors ieškovė nepateikė jokių jo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvavo ir nenurodė, kodėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ar jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas arba bus apsunkintas. Net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas bus įvykdytas, todėl nesant pagrindinės sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, jos negalėjo būti taikomos. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškinyje reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nereiškia. Jo ir sūnaus ryšys yra stiprus, jam su ieškove pradėjus gyventi skyrium, jis siekė, kad sūnui netrūktų dėmesio. Pagal jo pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. nuostatas, t. y. dėl to, kad ieškovės sesuo sužalojo jo sūnų. Ieškovei leidus, sūnus pas jį (duomenys neskelbtini), buvo nuo 2011-03-05. Ieškovei atvažiavus paimti sūnų anksčiau, nei buvo susitarta, ji jo ir sūnaus nerado namie, išvyko nesulaukusi jų grįžtant, nesitarė dėl kito, nei sutarta laiko vaikui grąžinti, todėl jis sūnų ieškovei grąžino sutartą dieną, t. y. 2011-03-16. Bute, kur gyvena vaikas, lankosi daug vaikui nepažįstamų žmonių, kurie daro jo sūnui netinkamą įtaką. Ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, būdama neblaivi tampa agresyvi, vartoja necenzūrinius žodžius. Teismui apribojus jo buvimą su vaiku laiką, sūnus bus priverstas visą laiką būti jam netinkamoje augti ir vystytis aplinkoje. Jis nori ir gali prižiūrėti sūnų, todėl turi būti sudarytos sąlygos jam nevaržomai bendrauti su vaiku. Šiuo metu jis yra gydomas po operacijos, jo judėjimas yra apsunkintas, jam rekomenduotas lovos režimas, paskirta reabilitacija ligoninėje, todėl negalės laikytis nutartimi nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, jis ir sūnus atitols. Skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečiam vaikui išlaikymą, neanalizavo nei nepilnamečio vaiko poreikių, nei jo turtinės padėties. Jis nedirba, gauna tik nedarbo draudimo išmoką, kurią sudaro 590 Lt kas mėnesį, iš kurių dalį skiria vaikui išlaikyti. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės nurodyta vaikui išlaikyti skiriama suma ir teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų. Jei bus nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad su atsakovu negyvena nuo 2011-01-29, t. y. po to, kai jis 2011-01-28 žodinio konflikto namuose metu panaudojo prieš ją smurtą. Po šio įvykio ji paprašė atsakovą išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, jis apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Atsakovas jos neatsiprašė už savo veiksmus, tačiau paprašė leisti pabendrauti su sūnumi. Jai leidus, atsakovas sūnaus jai negrąžino. Ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio kreipėsi į policijos pareigūnus. Vaiką atgavo tik tada, kai atsakovas atvyko apklausai į policijos komisariatą. Atsakovas bandė ją kaltinti netinkamai prižiūrint vaiką, tačiau, šiems faktams nepasitvirtinus, jokių priemonių nebuvo imtasi. Po teismo nutarties priėmimo atsakovas jos neinformavęs pasiėmė vaiką, ir, jai pareikalavus, jo negrąžino, nurodydamas, kad su vaiku gali bendrauti kada jis nori, nes teismo nutartį yra apskundęs. Sūnus vėl buvo grąžintas tik kreipusis į policijos komisariatą. Atsakovas nevykdo teismo nutarties ir nustatytu laiku su sūnumi bendrauti neatvyksta. Vilniaus miesto 6-ajame policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie susiję su atsakovo elgesiu, jie nėra baigti, sprendimai nėra priimti, todėl vertinti juos kaip jos kaltę patvirtinančius įrodymus nėra pagrindo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo iš esmės, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo nepasisakė. Atsakovas nemoka ir išlaikymo vaikui. Jis nepadeda išlaikyti vaiko, niekur nedirba apie pusę metų, gyvena pas tėvus, darbo neieško, nors gali ir turi galimybę dirbti. Teisinis reglamentavimas dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyta nepilnamečio F. A. gyvenamoji vieta, atsakovo A. A. bendravimo su vaiku tvarka ir laikinas išlaikymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio F. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A.. Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. 4 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jei tėvai gyvena skyrium, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o ne būtų užkirstas kelias aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kaip kad tai nurodo apeliantas atskirajame skunde. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo buvo faktinis ir teisinis pagrindas užtikrinti nepilnamečio vaiko teises taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes tarp vaiko tėvų dėl to kyla ginčai, kurie neigiamai veikia nepilnametį vaiką, daro jam žalą.

Pagal bylos duomenis nepilnametis F. A. gyvena su motina, kuri juo rūpinasi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė su dviem vaikais gyvena jai ir jos seseriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute (buto plotas 76 kv. m), iš kurių du kambariai priklauso jai. Iš viso bute gyvena septyni asmenys: keturių asmenų ieškovės sesers šeima ir ieškovė su dviem vaikais. Ieškovės kambariai tvarkingi, jaukūs, viename kambaryje gyvena ieškovės sūnus iš pirmosios santuokos, o kitame- ji su sūnumi iš antrosios santuokos, t. y. F. A. (vaikas yra išreiškęs nuomonę gyventi su tėvu). Atsakovas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apeliacinės instancijos teismui nėra pateikę įrodymų, kad ieškovė, vaiko motina, netinkamai rūpinasi vaiku, daro jam neigiamą įtaką, t. y. kad vaiko palikimas gyventi su motina iki bus išnagrinėta byla pažeis vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, neprivalėjo aiškintis ir vertinti visų byloje surinktų įrodymų ir išspręsti tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones byla nenagrinėjama iš esmės. Šalių elgesys, tarp vaiko ir tėvų susiklostę santykiai, vaiko nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, vaiko ir atsakovo ryšys ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, kurios yra susijusios su ginčo iš esmės išnagrinėjimu. Vaikas iki tarp tėvų kilusio konflikto gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kuri nustatyta ir pirmosios instancijos nutartyje, jis lanko lopšelį-darželį. Iš teismui pateikto Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ 2011-03-21 rašto Nr. SD-30 matyti, kad vaikas yra prižiūrėtas, tvarkingas, kad berniuko auklėtoja nėra pastebėjusi, kad būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai. Kadangi pagal bylos duomenis vaiko tėvai gyvena skyrium, jų vaikas faktiškai gyvena su motina gyvenamojoje vietoje, kurioje gyveno ir iki tarp tėvų kilusio ginčo, vaikui sudaromos sąlygos normaliai augti ir vystytis, nepateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku ar pažeidžia jo interesus, vaiko ir atsakovo ryšys, vaiko nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bus išklausyta ir įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (motina).

CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų interesus, gali nustatyti laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus F. A., gim. 2006-06-14, bendravimo tvarka buvo nustatyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-14 nutartimi, t. y. teismas nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 20 val., paimdamas ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nesutikdamas su teismo nustatyta jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, atskirajame skunde dėl 2011-03-14 nutarties nurodė, jog teismas nemotyvavo, kodėl tenkino ieškovės prašymo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir leido su vaiku bendrauti tik 18 valandų per mėnesį, kad apribojus jo buvimą su vaiku laiką, sūnus bus priverstas visą laiką būti jam netinkamoje augti ir vystytis aplinkoje, kad jis nori ir gali prižiūrėti sūnų, kad dėl sveikatos būklės šiuo metu negalės laikytis nutartimi nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, kad skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Sutiktina su atsakovu argumentu, kad atsakovas (tėvas) turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su tėvu kol teisme vyksta bylos nagrinėjimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios galimybės atsakovui neapribojo, t. y. teismas leido atsakovui bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 20 val. Atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su vaiku, tačiau nesiūlo savo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodydamas, kad dėl sveikatos būklės negalės su sūnumi bendrauti teismo nustatytu grafiku, nenurodo, kada jis su vaiku ir norėtų, ir galėtų bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas, prašydamas panaikinti nutartį, nesiūlo kitos, nei teismo nustatyta tvarkos, nėra pagrindo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-14 nutartimi nustatytos atsakovo A. A. ir sūnaus F. A. bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovui bendrauti su vaiku, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta kelio atsakovui susitikti ir bendrauti su sūnumi. Jei atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaiku, tai atsakovas taip pat turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta kita laikina bendravimo su vaiku tvarka.

Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė sūnui F. A. laikiną išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, atskirojo skundo dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo grindžia tuo, kad teismas neanalizavo nei nepilnamečio vaiko poreikių, nei jo turtinės padėties, kad jis nedirba, gauna tik nedarbo draudimo išmoką, kurią sudaro 590 Lt kas mėnesį, iš kurių dalį skiria vaikui išlaikyti, kad priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų, kad jei ieškovės prašymas būtų tenkintas, išlaikymas vaikui turėtų būti sumažintas iki 150 Lt. Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249-250 str.). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją, su atskiruoju skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir kad proporcingai ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai ieškovė gali teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, nenurodė vaiko poreikių. Atsakovas nurodo, kad jis šiuo metu nedirba, jo pajamas sudaro tik nedarbo draudimo išmoka, pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad jis VšĮ Panevėžio ligoninėje Neurologijos skyriuje gydėsi nuo 2011-03-16 iki 2011-03-30, kad atsakovui rekomenduota vengti sunkių fizinių krūvių, staigių judesių, esant skausmui ir fiziniam krūviui, iki 3-47 mėn. nešioti juosmens korsetą, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų netekęs darbingumo ar apie jam pačiam reikalingą išlaikymą, jis yra darbingo amžiaus, todėl turi pareigą susirasti pajamų šaltinį, kuris leistų jam užtikrinti bent jau minimalių savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą. Aplinkybė, kad jis nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Taigi, atsižvelgiant į bylos šalių nepilnamečio sūnaus teisę gauti nuolatinį ir pakankamą išlaikymą (CK 3.192 str.), esant ginčui dėl išlaikymo teikimo, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Lt laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla iš esmės ir priimtas teismo sprendimas.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tikslinant tik nutarties rezoliucinę dalį. Pirmosios instancijos teismas nutartimi laikiną išlaikymą A. A. priteisė nuo 2011-03-14 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad sūnus F. A. iki 2011-03-16 buvo pas jį, ieškovė atsiliepime į skundą šios aplinkybės neginčijo. Dėl šių priežasčių patikslintina nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad iš atsakovo A. A. F. A. laikinas 400 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisintas nuo 2011-03-16, o ne nuo 2011-03-14.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo A. A. F. A. laikinas 400 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteistas nuo 2011-03-16 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. A. 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Liuda UckienėNeringa Švedienė