- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1536-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06834-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- AB „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo bei praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, 20 586,09 Lt negrąžinto kredito, 3 261,36 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso – 23 847,45 Lt, taip pat pratęsti įstatymo nustatytą ir pasibaigusį terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti V. U. palikimą priėmusiam įpėdiniui – Lietuvos valstybei. Nurodė, kad 2007-01-18 AB „Šiaulių bankas“ ir V. U. sudarė mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo pastarajai išduoti mokėjimo kortelę bei suteikti 20 000 Lt kredito limitą kortelės sąskaitoje, o V. U. įsipareigojo naudotis kredito limitu pagal sutarties sąlygas ir mokėti sutartyje numatytas palūkanas už panaudotą kredito dalį. V. U. pasinaudojo suteikto kredito limitu, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir nemokėjo palūkanų. Ieškovui pradėjus aiškintis, kodėl skolininkė ilgą laiką nemoka palūkanų, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) ji mirė, todėl liko nepadengtas įsiskolinimas pagal sutartį. Nurodė, kad paaiškėjus skolininkės mirties aplinkybei, buvo nedelsiant kreiptasi į Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. B. su pareiškimu, tačiau per įstatymų nustatytą terminą V. U. įpėdiniai palikimo nepriėmė. Pažymėjo, kad 2013-02-20 Valstybinė mokesčių inspekcija informavo ieškovą, jog V. U. turtą 2013-02-06 paveldėjo valstybė. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad 2013-02-06 buvo priimtas V. U. palikimas, jam paaiškėjo tik 2013-02-20, iki tol kreditorius neturėjo jokios galimybės pareikšti reikalavimo dėl skolininkės skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palikėjos V. U. kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pats ar per įgaliotus atstovus turėjo teisę iki 2010-06-28 pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, tačiau ieškovas pareiškimą dėl V. U. skolos Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarei pateikė tik 2010-09-22, t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui reikalavimams pareikšti. Atsakovo teigimu, ieškovas AB „Šiaulių bankas“, įvardydamas svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis, nurodo, kad dėl siauro asmenų, kuriems kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimą dėl palikėjos skolų, rato, jis neturėjo galimybės pareikšti reikalavimo per trijų mėnesių terminą, tačiau tokia priežastis nelaikytina pakankamu pagrindu atnaujinti terminą, nes ieškovas nurodo tik apie negalėjimą kreiptis dėl palikimą priėmusių įpėdinių, testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus nebuvimo, tačiau nutyli apie buvusią galimybę pareikšti ieškinį teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-14 nutartimi ieškinį tenkino iš dalies – pratęsė ieškovui AB „Šiaulių bankas“ trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti skolininkės V. U. (mirusios (duomenys neskelbtini)) paveldėtojui – Lietuvos Respublikos valstybei; kitoje dalyje ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei formuojamą teisminę praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 5.63 str. tikslai buvo įgyvendinti – palikėjo kreditorius informavo galimą paveldėtoją apie palikėjo skolas dar iki jam apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėtojo teisės prieš paveldint žinoti apie palikėjo finansinę padėtį nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad ši aplinkybė yra svarbi teismui sprendžiant, ar yra pagrindas pratęsti trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Teismo vertinimu, ieškovas buvo pakankamai aktyvus ieškodamas asmenų, kuriems galėtų pareikšti kreditorinius reikalavimus. Teismas sutiko, kad trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvios priežasties – ieškovui nebuvo kam pareikšti kreditorinių reikalavimų, nes neatsirado skolininkės paveldėtojų. Tenkindamas prašymą pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkės turto paveldėtoją ieškovas buvo tinkamai ir savalaikiai informavęs apie jos skolas, todėl ieškinio pareiškimas dėl skolos priteisimo atsakovui nebuvo siurprizinis. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas, kaip palikėjos V. U. kreditorius, nėra pareiškęs reikalavimo palikimą priėmusiam įpėdiniui CK 5.63 str. nustatyta tvarka, o tik informavo jį, kad yra V. U. kreditoriumi ir tokį reikalavimą reikš ateityje. Nustatė, kad atsakovas neatsisako apmokėti kreditorinių reikalavimų, jeigu tokie bus pareikšti ir jeigu teismas pratęs įstatymo nustatytą bei praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, dėl to padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovas pirma turi kreiptis į atsakovą dėl kreditorinių reikalavimų apmokėjimo, ir tik tuomet, jeigu tokie bus nepatenkinti, jis turės pagrindą kreiptis į teismą ginti savo teises. Dėl nurodytos priežasties teismas ieškinį dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutarties dalį dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo ir priimti naują nutartį – netenkinti ieškovo AB „Šiaulių bankas“ prašymo pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nurodytą ir dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, priėmusiai V. U. palikimą ir taikyti ieškovo pateiktam ieškiniui ieškinio senatį dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino. Nurodė, kad, vadovaujantis teismine praktika, tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, informacinė funkcija įpėdiniui nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šis neturėjo galimybių įstatyme nustatytu terminu pareikšti kreditorinių reikalavimų. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikta medžiaga neįrodo, kad jis operatyviai ir tinkamai reagavo dėl savo teisių gynimo, nes faktas, kad nebuvo įpėdinių, priimančių V. U. palikimą, nepanaikino galimybės ieškovui pasinaudoti kitais reikalavimo dėl V. U. skolos pateikimo būdais (per tris mėnesius pranešti notarui, kreiptis į teismą su ieškiniu). Atsakovo teigimu, ieškovo teiginys, kad bankas visą laiką domėjosi bylos eiga, neturi esminės įtakos CK 5.63 str. 1 d. nurodyto termino praleidimui pagrįsti, nes ieškovo veiksmai buvo atliekami šiam terminui pasibaigus. Apie palikėjos skolą 2010-09-22 informavęs notarą, ieškovas į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie galimą paveldėjimą valstybės vardu savo iniciatyva kreipėsi tik 2012-11-07, nors apie pradėtus paveldėjimo valstybės vardu veiksmus žinojo nuo 2011-07-25, kai gavo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą pateikti informaciją. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovas savo ieškinyje nenurodė termino praleidimą pagrindžiančių svarbių priežasčių (termino eigos metu buvusių aplinkybių, nepriklausančių nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusių jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas), todėl laikytina, kad ieškovas pats dėl savo aplaidumo praleido įstatymo nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad bankas, kaip kredito įstaiga, negali naudotis gyventojų registro duomenimis ir neturi galimybės gauti išsamios informacijos apie gyventojų, įskaitant savo klientus, skolininkus, mirtį, jeigu tokios informacijos bankui nepraneša mirusiojo kliento artimieji ar kiti suinteresuoti asmenys. Apie tai, kad klientas yra miręs, bankui paprastai praneša jo palikimą priėmę įpėdiniai, ir tai dažniausiai tik tuo atveju, jei palikėjas banke turėjo piniginių indėlių. Tuo tarpu apie V. U. mirtį banko nei jos turto paveldėtojai, nei notarai neinformavo. AB „Šiaulių bankas“ apie jos mirtį sužinojo tik tada, kai pradėjo aiškintis priežastis, kodėl skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, nemoka palūkanų. Tik tada bankui tapo žinoma, kad banko skolininkė (duomenys neskelbtini)mirė. Vos tik tapo žinoma ši aplinkybė, apie V. U. skolą nedelsiant buvo informuota paveldėjimo bylą vedusi notarė A. B., buvo imtasi priemonių aiškintis dėl jos palikimą priimančių asmenų ir spręsti skolos grąžinimo klausimą. Ieškovo nurodymu, kita objektyvi priežastis, sutrukdžiusi įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu kreiptis dėl mirusiosios skolos, yra nepakankamai aiškus ir suprantamas palikimo priėmimo ir mirusiojo kreditorių interesų gynimo teisinis reguliavimas. Pažymėjo, kad V. U. palikimo priėmimo atveju nebuvo nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, o palikimą tik 2013-02-06 (praėjus trejiems metams po palikėjos mirties) priėmė valstybė. Tokiu būdu ieškovas neturėjo galimybės nurodytiems subjektams pareikšti savo reikalavimą dėl palikėjos skolos, nes šių subjektų nebuvo. Taip pat, ieškovo nuomone, nelabai suprantama, kam pagal CK 5.63 str. 1 d. turėtų būti reiškiamas ieškinys teisme – mirusiajam, notarui ar valstybei, tuo labiau, kad ir minėtas straipsnis nenurodo, kokiam konkrečiam subjektui turi būti pareikštas ieškinys, jei per trijų mėnesių terminą niekas nepriima palikimo. Ieškovo manymu, šiuo atveju terminas pareikšti reikalavimą dėl palikėjos skolos praleistas dėl svarbių priežasčių, o ieškovas buvo atidus, rūpestingas ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų apginti savo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus – tik sužinojęs apie skolininkės mirtį, nedelsdamas informavo paveldėjimo bylą vedantį notarą, suteikė atsakovui visus įmanomus duomenis apie mirusios V. U. įsiskolinimą ir jo atsiradimo pagrindą bankui. Be to, pažymi, kad šiuo atveju atsakovas, kaip valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujanti institucija, priimdamas palikimą žinojo apie palikėjos skolinę pareigą kreditoriui, šia skolą pripažino, todėl negali atsisakyti spręsti šios kreditoriaus turtinės pretenzijos patenkinimo klausimo dėl to, jog apie ją buvo pranešta praleidus terminą ir nėra galimybės jį pratęsti. Nepratęsus termino ieškovui būtų padaryta žala, taip pat pažeistas teisingumo principas, tuo tarpu Lietuvos valstybė žalos nepatirtų, nes valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu atsakovas skundžia tik tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutarties dalį, kuria ieškovui pratęstas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams V. U. paveldėtojui – Lietuvos Respublikos valstybei – pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.
Iš bylos duomenų seka, kad 2007-01-18 AB „Šiaulių bankas“ ir V. U. sudarė mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo pastarajai išduoti mokėjimo kortelę bei suteikti 20 000 Lt kredito limitą kortelės sąskaitoje, o V. U. įsipareigojo naudotis kredito limitu pagal sutarties sąlygas ir mokėti sutartyje numatytas palūkanas už panaudotą kredito dalį. V. U. pasinaudojo suteikto kredito limitu, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir nemokėjo palūkanų. (duomenys neskelbtini)V. U. mirė. Atsakovas, pradėjęs domėtis, kodėl skolininkė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, sužinojo, jog ji mirė, dėl to nedelsdamas, t. y., 2010-09-22, kreipėsi į Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. B. su pareiškimu dėl reikalavimo, tačiau per įstatymų nustatytą terminą V. U. įpėdiniai palikimo nepriėmė. 2011-07-25 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė raštą ieškovui su prašymu pateikti informaciją apie skolininkės turimas lėšas. 2011-08-29 ieškovas prašomą informaciją pateikė. 2012-11-07 AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie galimą paveldėjimą valstybės vardu pateikimo. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į šį raštą, nurodė ieškovui, kad ketinama kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimas nebus tenkinamas dėl praleisto termino reikalavimui pareikšti, jei ieškovas nesikreips į teismą su prašymu šį terminą pratęsti. 2013-01-16 ieškovas pakartotinai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų, tačiau buvo gautas analogiškas atsakymas, jog ieškovui privalu kreiptis į teismą dėl termino reikalavimui pareikšti pratęsimo. 2013-02-20 AB „Šiaulių bankas“ gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriuo ieškovas informuotas, kad 2013-02-06 V. U. palikimas priimtas valstybės vardu.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuoja CK 5.63 str., kurio 1 d. numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Sprendžiant dėl šios įstatymo normos reikšmės šalių santykiams, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šios normos taikymo tikslas – informuoti įpėdinį apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ši informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 str. 1 d. turintis veiksmas – palikėjos įpėdinio informavimas apie ieškovo AB „Šiaulių bankas“ kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2010-06-28. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovas AB „Šiaulių bankas“ apie skolininkės V. U. mirtį informuotas nebuvo, tačiau vos apie šį faktą sužinojęs, nedelsdamas 2010-09-22 kreipėsi į su pareiškimu į Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. B.. Aiškindamas CK 5.62 str. tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat buvo informuota apie kreditoriaus reikalavimą siųstais 2011-08-29, 2012-11-07 bei 2013-01-16 raštais, dėl to darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija žinojo apie ieškovo AB „Šiaulių bankas“ turtinę pretenziją. Taigi, pažymėtina, kad tas faktas, jog tuo metu, kai ieškovas informavo valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie savo kaip kreditoriaus turtinius reikalavimus, ši dar nebuvo pradėjusi mirusiosios palikimo priėmimo procedūros, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl informavimo apie turtinę pretenziją padaryti, nes pagal CK 5.2 str. 3 d., neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovas privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 str. 1 d. nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 str. 1 d. turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Taigi, šiuo atveju matyti, kad palikėjos V. U. palikimas valstybės vardu buvo priimtas 2013-02-06, tuo tarpu Lietuvos Respublikos atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija ir paveldėjimo bylą vedusi notarė apie ieškovo reikalavimą buvo informuoti iki palikimo priėmimo, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
Kita vertus, kaip nurodoma teisminėje praktikoje, tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 str. 1 d. normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 str. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pažymėtina, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, taigi už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.62 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi tai, kas išdėstyta, suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog net ir po CK 5.63 str. 1 d. nurodyto termino neįvykdžius pareigos informuoti įpėdinį (valstybę) apie kreditoriaus turtinę pretenziją, tai nesudarytų pagrindo teigti, jog kreditorius yra praradęs teisę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju atsakovo, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, teisės bei teisėti interesai nėra pažeidžiami.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.