Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini) , šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

8) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dal į- 1 – 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 281(1) straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas;

10) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 2 punktą, 64(1) straipsnį –1 metams laisvės atėmimo;

11) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 9 mėnesiai ir 23 dienos laisvės atėmimo (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2022 m. kovo 19 d., apie 01.53 val., kelyje Antakalnis - Jieznas-Alytus-Merkinė (duomenys neskelbtini) , vairavo N. J. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat “, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

Be to jis, esant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiui, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. rugpjūčio 6 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini) , esant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiui, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. vasario 9 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini) , esant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams ir būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. vasario 15 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini) , 2022 m. kovo 19 d. apie 01.53 val. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių girtumas, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 19 d. vakare nuėjo pas N. J. į namus ir paprašė paskolinti automobilį, nes norėjo nuvažiuoti į Kaišiadorių miestą. N. J. nesuprato, kad jis yra išgėręs, taip pat jis N. J. nesakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Negali pasakyti, kaip jo automobilyje atsirado jam nepažįstamas asmuo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) mieste jį stabdė policijos pareigūnai, tačiau jis nestojo. Policijos pareigūnai jį sulaikė (duomenys neskelbtini) kaime. Paaiškino, jog vairuodamas automobilį jis pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailis.

Kadangi kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. J. paaiškino, kad D. B. pažįsta nuo vaikystės, jie draugai. 2022-02-04 jis iš S. P. nusipirko automobilį „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo vardu dar neperregistravo. 2022 m. kovo 18 d. apie 23 val. pas jį į namus atėjo D. B.. Jis buvo vienas ir blaivus. D. paprašė paskolinti automobilį „VW Passat“, sakė norintis nuvažiuoti nusipirkti kebabų. Kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežino. Tą dieną jis su draugu R. K. vartojo alkoholį, apgirtęs R. nuėjo į jo automobilį „VW Passat“ klausytis muzikos, matė, kad jis sėdi priekinėje keleivio sėdynėje. D. daugiau niekur važiuoti nežadėjo ir nesakė kada grįš. Jis D. neskambino ir jo neieškojo, net ir tada kai ilgai nesugrįžo. D. nesakė, kad automobilyje yra R.. Š. m. kovo 20 d. pas jį atvažiavęs R. K. pasakė, kad policijos pareigūnai jo automobilį uždarė aikštelėje, kad jis (R.) nesuprato, kas ten nutiko, nes pamatė tik policijos švyturėlius, kad su D. važiuojant pareigūnai po automobilio ratais metė „ežį“, bet vairuotojas jį apsuko. R. nepažįsta D., bet kai jis pradėjo pasakoti, suprato, kad jo mašiną vairavo būtent D., kuriam ir patikėjo savo automobilį. Š. m. kovo 18 d. jis su D. B. alkoholio tikrai nevartojo, o savo automobilį D. perdavė blaiviam (t. 1, b. l. 20).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. paaiškino, kad 2022-03-14 atvyko pas draugą N. J. į (duomenys neskelbtini), abu vartojo alkoholinius gėrimus, kovo 18 d. dviese su N. nuo ryto gėrė. Apie 20-21 val. stipriai apgirtęs nutarė N. automobilyje „VW Passat“ paklausyti muzikos, į automobilį nusinešė garso kolonėlę. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje užmigo, nubudęs suprato, kad važiuoja, matė policijos švyturėlius, ant kelio numestą „ežį“. Atsisukęs į vairuotoją pamatė nepažįstamą šviesiaplaukį vyriškį, vairuotojo net negali apibūdinti ir neatpažintų, kaip jis atsidūrė už vairo, paaiškinti negali. Supratęs, kad pareigūnai nori sustabdyti automobilį, vairuotojo paklausė ką jis čia daro ir išjungė pavarą į laisvą. Automobiliui sustojus, pribėgę policijos pareigūnai ištraukė iš automobilio. Vairuotojo daugiau jis nematė. 2020-03-20 atvažiavęs pas N. papasakojo tą patį, ką dabar sako apklausoje. N. pasakė, kad jo automobilis uždarytas aikštelėje. N. jam papasakojo, kad kovo 18 d. vakare atėjęs pažįstamas D. paprašė automobilio nuvažiuoti nusipirkti kebabų, N. jam ir davė automobilį, kuriame tuo metu jis girtas miegojo (t. 1, b. l. 25).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. paaiškino, kad 2022-03-19, apie 01.30 val. patruliuojant su policijos rėmėju A. L., (duomenys neskelbtini) kryptimi pastebėjo važiuojant tamsiai mėlyną automobilį „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įtartinai vinguriavo po kelio važiuojamą dalį, kas sukėlė įtarimą. Nusprendus patikrinti transporto priemonės vairuotojo blaivumą, šis buvo stabdomas įjungus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, naudojant garso signalą, per garsiakalbį iš tarnybinio automobilio buvo reikalaujama sustoti. Automobilio vairuotojas į signalus nereagavo ir tik dar labiau padidino greitį. Apie tai buvo pranešta Kauno apskr. VPK budėtojams bei kitam ekipažui, kur dirbo pareigūnai B. N. ir R. J.. Automobilis „VW Passat“ pasuko (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu prisijungė ir kiti pareigūnai. Visą laiką abiejuose tarnybiniuose automobiliuose buvo įjungti šviesos ir garso signalai. Matėsi, kad automobilio „VW Passat“ priekyje sėdi du asmenys - vairuotojas ir keleivis. Automobilį persekiojo apie 17 kilometrų, kol šis sustojo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), Antakalnis - Jieznas (duomenys neskelbtini) km. Jis iš karto pribėgo prie vairuotojo pusėje sėdinčio asmens, o pareigūnas B. N.- prie keleivio. Atidarius priekines vairuotojo pusės dureles, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, D. B.. Pareikalavus išlipti iš transporto priemonės, vairuotojas muistėsi ir į reikalavimus nereagavo, todėl, saugodamas aplinkinius, kad vairuotojas nepradėtų toliau važiuoti ir kad nesužalotų kitų asmenų, panaudojęs fizinę jėgą vairuotoją išlaipino iš transporto priemonės ir parvertė ant žemės, kad šis nepasišalintų. Paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas D. B. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose -atvirojoje kolonijoje ir savaitgaliui išleistas į namus. Kadangi nuo D. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis sunkiai stovėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, nutarta patikrinti blaivumą. D. B. paklausus, ar jis prieš 20 minučių vartojo alkoholinius gėrimus ir šiam atsakius neigiamai, alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,28 promilės, antro tikrinimo metu - 1,78 promilės girtumas. Automobilis „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) . Automobilio salone buvo ir, kaip dabar žino, R. K., nuo pastarojo taip pat sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis blaivumą tikrintis atsisakė. R. K. buvo apžiūrėtas greitosios med. pagalbos darbuotojų, nes jam iš lūpos bėgo kraujas. Mano, kad jis galėjo susižaloti važiuodamas automobiliu nuo staigaus stabdymo, nei jis, nei D. B. nebuvo užsisegę saugos diržų. R. K. nepasakojo, kaip atsidūrė minimoje transporto priemonėje (t. 1, b. l. 29).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. N. paaiškino, kad 2022-03-19 apie 01.35 val. 35 min. jam patruliuojant su pareigūnu R. J. ties Kruonio HAE, radijo ryšiu pareigūnas R. V. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) stabdomas nestojo ir važiuoja (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi automobilis „VW Passat“. Atvykę į (duomenys neskelbtini) pastebėjo tamsų automobilį „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), paskui šį automobilį važiavo kolega R. V., tarnybiniame automobilyje įjungęs šviesos ir garso signalus. Jie taip pradėjo sekti šį automobilį įjungę šviesos ir garso signalus. Matėsi, kad automobilio priekyje sėdi du asmenys - vairuotojas ir keleivis. Automobilį jų ekipažas persekiojo apie 8 kilometrus, kol pastarasis sustojo kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Antakalnis - Jieznas (duomenys neskelbtini) kilometre. Jis iš karto pribėgo prie keleivio pusėje sėdinčio asmens, o R. V.- prie vairuotojo. Atidaręs priekines keleivio pusės dureles, pamatė sėdintį vyriškį, kaip vėliau sužinojo, R. K., ir pareikalavo, kad šis išliptų iš transporto priemonės, tačiau keleivis muistėsi, bandė įjungti pavarą ir į nereagavo. Todėl, saugodamas aplinkinius, jog automobilis nepradėtų toliau važiuoti ir nesužalotų kitų asmenų, jėga keleivį išlaipino iš automobilio ir parvertė ant žemės. Nuo R. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau tikrintis blaivumą jis kategoriškai atsisakė, jį apžiūrėjo ir greitosios med. pagalbos darbuotojai, nes iš lūpos bėgo kraujas. Kruviną lūpą pastebėjo tik atidaręs automobilio dureles, todėl mano, kad jis galėjo susižaloti automobilį staigiai stabdant, kadangi nei jis, nei vairuotojas nebuvo užsisegę saugos diržų. R. K. nepasakojo, kaip atsidūrė minėtoje transporto priemonėje. Vėliau paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas, kaip vėliau sužinojo D. B., atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje ir savaitgaliui išleistas į namus. Kadangi nuo D. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis sunkiai pastovėjo, judesiai nekoordinuoti, R. V. patikrino jo blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 2,28 promilės, antro tikrinimo metu- 1,78 promilių girtumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 33).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. paaiškino, kad 2017-11-16 į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus įskaitą įtrauktas D. B., kuriam pagal 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones trims metams, teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017-11-02, tuo metu D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2019-07-31, jam išėjus į laisvę. Baudžiamosios poveikio priemonės pabaiga - 2023-01-20. 2019-08-06 D. B. buvo pasirašytinai supažindintas su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis, jam sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo jis sutiko, planas jam buvo suprantamas ir aiškus, pastabų neturėjo. 2020 m. gruodžio 14 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus įskaitą įtrauktas D. B., kuriam pagal 2020-09-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020-11-25, jam įsiteisėjus, D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2021-02-08, jam išėjus į laisvę. Šios baudžiamosios poveikio priemonės pabaiga - 2025-02-07. 2021-02-09 D. B. pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. D. B. sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo jis sutiko, planas jam buvo suprantamas ir aiškus, pastabų neturėjo. 2021 m. vasario 9 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus įskaitą vėl įtrauktas D. B., kuriam pagal 2020-10-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-11-27, tuo metu D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2021-02-08, jam išėjus į laisvę. Baudžiamosios poveikio priemonės pabaiga - 2023-02-07. 2021-02-15 D. B. pasirašytinai supažindintas su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis teise vairuoti visas transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis, jam sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo jis sutiko, planas jam buvo suprantamas ir aiškus, pastabų neturėjo. 2021-07-19 Lietuvos probacijos tarnyba kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 243 str. D. B. atžvilgiu, kadangi jis 2021-05-13 padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 str. 2 d., 424 str. 3 d. bei 415 str. 2 d., dėl to, kad jis vairavo mopedą neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė neįgyta ir teismo sprendimu atimta, mopedas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 0,31 promilių girtumas. Dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18220-21 ir 2021-11-09 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu bei nuteistas 51 para arešto. 2022-03-22 patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, kad D. B. 2022-03-19 padarė administracinius nusižengimus numatytus LR ANK 415 str. 1 d., 424 str. 2 d. bei 426 str. 5 d. - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis nepakluso teisėtam policijos pareigūno su žymėtu policijos transportu reikalavimui sustoti. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09336-22 pagal LR BK 281-1 str. 1 d. Taigi, D. B. ir toliau nevykdo teismo sprendimų, kuriais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei toliau transporto priemones vairuoja neblaivus (t. 1, b. l. 88).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. vasario 4 d. N. J. iš S. P. įsigijo automobilį „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW Passat“ vertė su PVM 1030 eurų, be PVM - 813,70 eurų (t. 1, b. l. 36).

Įrašo 2022_015111_007 laikas 2022-03-19 01.51 val., trukmė 05.07 min., matyti policijos tarnybiniame automobilyje sėdintis vyriškis, kuriam alkoholio kiekio matuokliu pareigūnas tikrina blaivumą. Pareigūnas pagarsina patikros rezultatus- 2,28. Fone girdisi vyriškas balsas, kuris klausia iš kur vyriškis yra, šis atsako, kad iš Paparčių seniūnijos. Įraše matyti du policijos pareigūnų automobiliai su įjungtais švyturėliais skersai kelio važiuojamosios dalies. Įraše 2022_015611_007 tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 40 - 42).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „VW Passat “, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. P. vardu (t. 1, b. l. 50).

2022-03-19 D. B. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,28 promilių, antro - 1,78 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 196-197, 199).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius kreipėsi į Kauno AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. pradėjimo, nes D. B. sistemingai nevykdo jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių (t. 1, b. l. 71 - 72).

2019-08-06 sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas Nr. (duomenys neskelbtini) , su kuriuo D. B. pasirašytinai supažindintas, jam išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones teisinės pasekmės ( t. 1, b. l. 73-76).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. vasario 9 d. buvo sudarytas planas su kuriuo D. B. pasirašytinai supažindintas, jam išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 77-80).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo sudarytas planas su kuriuo D. B. pasirašytinai supažindintas, jam išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 81 - 84).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. D. B. kaltę patvirtina liudytojų N. J., R. K., R. V., B. N. parodymai bei rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas ir alkotesterio parodymų išrašai, iš kurių matyti, kad neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių ribą. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tyčia. Kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, supranta, kad pažeidžia reikalavimus ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kadangi D. B., būdamas teistas: 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nes 2022 m. kovo 19 d., apie 01.53 val., kelyje Antakalnis - Jieznas-Alytus-Merkinė (duomenys neskelbtini), vairavo N. J. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Tai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus konstatuotina, kad D. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis). Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. B. ankščiau teistas vienuolika kartų, iš jų tris kartus dėl analogiškos nusikalstamos veikos (vairavimo, esant neblaiviam), teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b. l. 185-187), nusikalstamas veikas padarė būdamas laikinai išleistas iš pataisos įstaigos, kur charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 193), ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos švelnesnės bausmės jo taip nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skirtinos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas ilgesnis nei bausmės vidurkis, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio terminas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrinamos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

D. B. atžvilgiu 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, D. B. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme (t. 1, b. l. 97, 1101-102) ir bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

D. B. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,78 promilių) laipsnis, be to vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Neblaivus vairuoja ne primą kartą, už tai buvo tris kartus nuteistas, baustas administracine tvarka taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas maksimalus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 5 metai, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsitesėjimo dienos

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant N. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam D. B. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant N. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra N. J., kuriam 2022 m. kovo 30 d. minėtas automobilis grąžintas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. J. paaiškino, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 4 d. iš S. P. nusipirko. 2022 m. kovo 18 d. šiuo automobilį davė pasinaudoti D. B., kuris buvo blaivus. Jis nežinojo, kad D. B. neturi vairuotojo pažymėjimo ir, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus, jis vairuos jo priklausantį automobilį „VW Passat“. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį N. J. priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš D. B. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. J. vertę atitinkanti pinigų suma – 1030 Eur.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 146-148), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. B. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti jam bausmes:

- pagal baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimanti švelnesnę bausmę, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 23 (dvidešimt trijų) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 19 d. 01.50 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 15.40 val. t. y. 1 (viena) para ir bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią D. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. rugsėjo 19 dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti valstybės naudai iš D. B. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1030 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 253,82 Eur išlaidų priteisimo iš D. B..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam D. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).