Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-320-870/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-08
Bylos Nr.: 1A-320-870/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas
Nuteistasis: M. M.
Advokatai: Jonas Špelveris, Jonas Leikauskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-870/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49631-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.14.; 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.4

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,nuteistajam M. M.,gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta subendrina bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, kurią paskirta atlikti pataisos namuose, dėl jo apeliacinio skundo negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. M. nuteistas už tai, kad organizuotoje grupėje kartu su A. B. ir asmeniu, pasislėpusiu nuo teismo, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas, taip pat neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

iki 2018 m. kovo 22 d., tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatytos, asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, gabenti ir parduoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir neturėdamas leidimo jas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. daryti nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, parengė nusikalstamos veikos planą, pasidalino vaidmenimis ir susitarė su organizuotos grupės nariais M. M. ir A. B., kad asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, Nyderlandų Karalystėje suras ir įsigis didelį kiekį narkotinių medžiagų, A. B., asmeniui, kuris pasislėpęs nuo teismo organizuojant ir koordinuojant, minėtas narkotines medžiagas kontrabandos būdu pargabens iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurioje asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, realizuos atgabentas narkotines medžiagas, o M. M. atliks vertėjo vaidmenį užsienio valstybėse kontrabanda gabenant narkotines medžiagas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką bei padės gabenti narkotines medžiagas.

Tuo būdu asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, organizavęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs susitarimą, 2018 m. kovo 22 d. kartu su M. M., automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, o A. B. 2018 m. kovo 25 d. asmens, pasislėpusio nuo teismo, organizuotu transportu – V. A. vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta. Susitikę Vokietijos Federacijos Respublikoje, M. M., asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, ir A. B. automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Nyderlandų Karalystės Roterdamo miestą, kuriame iki 2018 m. kovo 27 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, asmuo, kuris pasilėpęs nuo teismo, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 2 844,57 g kanapių (antžeminių dalių), kurias kartu su M. M., panaudodamas tam tikslui atsivežtą vakavimo aparatą, įpakavo į tris atskirus plastikinius paketus ir tokiu būdu paruošė jas gabenti į Lietuvos Respubliką.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 d. asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, minėtas supakuotas narkotines medžiagas perdavė A. B., kuris kartu su M. M. maršrutiniu autobusu iš Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto išvyko į Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miestą, kuriame 2018 m. kovo 27 d. M. M., vykdydamas asmens, kuris pasislėpęs nuo teismo, nurodymą, nupirko A. B. maršrutinio autobuso bilietą iki Lietuvos Respublikos Kauno miesto. Tą pačią dieną apie 22.00 val. A. B. maršrutiniu autobusu „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendamas rankinę su minėtomis narkotinėmis medžiagomis, išvyko iš Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto į Lietuvos Respublikos Kauno miestą.

2018 m. kovo 28 d., apie 13.00 val., A. B., vykdydamas asmens, kuris pasislėpęs nuo teismo, nurodymus, maršrutiniu autobusu, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Kalvarijos pasienio postą iš Lenkijos Respublikos teritorijos atgabeno labai didelį kiekį minėtų narkotinių medžiagų, kurias apie 15.05 val. minėtu maršrutiniu autobusu atgabeno į Kauno autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, vykdant nusikalstamos veikos planą, M. M. ir asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacinės Respublikos grįžo į Kauną, kuriame asmuo, kuris pasislėpęs nuo teismo, apie 12.10 val., palikęs M. M. prie pastarojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15.05 val. Kauno autobusų stotyje susitiko A. B., kuris rankinėje laikydamas didelį kiekį narkotinių medžiagų, atėjo prie automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), kur juos sulaikė policijos pareigūnai, kurie tą pačią dieną apie 17.37 val. automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė rankinę su labai dideliu kiekiu – 2 844,57 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliaciniame skunde teikiami alternatyvūs prašymai:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, bei M. M. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba

2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m birželio 17 d. nuosprendį, paskiriant M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį mažesnes laisvės atėmimo bausmes už straipsnių sankcijose numatytą minimumą;

2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje M. M. padarytų veiksmų kvalifikavimu bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog M. M. veiksmai neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių. Apelianto teigimu, byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl kaltinimų M. M. pagrįstumo, todėl M. M. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

2.2. Skunde teigiama, kad nuteistiesiems buvo nepagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis, nes nebuvo nustatytas toks organizuotumo laipsnis, kuris būtinas organizuotai grupei. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K- 75/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Be to, asmuo turi suvokti, darantis bendrą nusikalstamą veiką ir veikiantis kartu su kitais asmenimis organizuotoje grupėje. Apelianto manymu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti nuteistuosius veikus nebent bendrininkų grupe. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog M. M. neturėjo apibrėžto tikslo ir motyvų dalyvauti organizuotoje grupėje kartu su A. Š. ir A. B., užsienio valstybėje įsigyti narkotinių medžiagų, jomis disponuoti ir jas kontrabanda gabenti į Lietuvą.

2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje liko nenustatyta, kas parengė, sumanė ir organizavo byloje tiriamą narkotinių medžiagų pirkimą bei jų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kontrabandos būdu. Iš telefoninių pokalbių, M. M., A. B. parodymų, akivaizdu, jog byloje tiriamų nusikalstamų veikų organizatoriumi ir pagrindiniu dalyviu bei užsakovu buvo byloje įvardintas nenustatytas asmuo, kuris iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios sudarė narkotinių medžiagų įgijimo planą, davė A. Š. nurodymus ir šiam asmeniui vadovavo: nurodinėjo, kaip, kada ir su kuo A. Š. susitikti, kas gabens šias medžiagas per valstybės sieną, ką A. Š. kviestis vertėju ir kita. Nenustačius šio asmens ir jo neapklausus, byloje liko daug nepašalintų abejonių. Tuo labiau kad išklausius telefoninius pokalbius tarp nenustatyto asmens ir A. Š., tiek A. B., tiek M. M. patvirtino, atpažįstantis šį asmenį pagal jo balsą ir žinantys, kur jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, o taip pat ir bylą nagrinėjęs teismas, nesiėmė jokių procesinių veiksmų ir priemonių tam, kad šis asmuo būtų nustatytas ir apklaustas siekiant nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

2.4. Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į M. M. ir A. B. parodymus, pagrįstų abejonių kelia policijos pareigūno A. J. parodymai, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, atliekantis bausmę pataisos namuose ir bendravęs su A. Š.. Tikėtina, kad šis asmuo tai galėjo būti ikiteisminio tyrimo institucijų užverbuotas ir todėl jo tapatybės tikslingai nenorima atskleisti. Šiame kontekste galima manyti, kad nenustatytas byloje asmuo galėjo veikti pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bet tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskleista. Dėl nenoro atskleisti tyrimo metu nenustatyto asmens tapatybės galima manyti, jog prieš M. M. ir A. B. buvo panaudota provokacija, t. y. spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamas veikas apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę. Nepaneigta ir tai, kad A. Š. taip pat galėjo būti provokacinio plano dalis, nes po apklausos ikiteisminio tyrimo metu jam buvo sudarytos sąlygos pasislėpti, paleidus jį į laisvę iš karto po to kai davė nepalankius parodymus M. M. atžvilgiu.

2.5. Anot gynėjo, kaip tiesioginiu ir patikimu įrodymu negalima vadovautis ir policijos pareigūno A. J. surašytu kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu, kuriame atlikta nenustatyto asmens, A. Š., A. B., M. M. ir kitų asmenų telefoninių skambučių, pokalbių ir SMS žinučių analizė. Kiekvienas telefoninis pokalbis ar SMS žinutė yra su policijos pareigūno komentarais, tačiau bendravimas tarp asmenų yra aiškinamas tendencingai, išimtinai tyrimui naudinga kryptimi.

2.6. Apelianto vertinimu, M. M. nebuvo numatytas bendrininko vaidmuo, t. y. kad jis prisidės prie kanapių pirkimo pinigais ar kitais konkrečiais veiksmais. Iš telefoninių pokalbių, vykusių tarp nenustatyto asmens ir A. Š., matyti, kad nenustatytas asmuo apie M. M. kalba nepagarbiai, įvardija jį nepatikimu, M. M. buvo pasiūlytas tik kaip kalbas žinantis vertėjas ir už vertėjavimo paslaugas paprašęs mažesnio atlygio nei kitas asmuo. Nenustatyto asmens ir A. Š. tarpusavio pokalbiuose net neužsimenama apie parsigabentų narkotinių medžiagų realizavimą kartu su M. M. ir kokia pelno dalis tektų M. M.. Akivaizdu, jog nenustatytas asmuo kartu su A. Š. pasinaudojo M. M. patiklumu, jo sunkia turtine padėtimi, už minimalų atlygį prikalbinę vykti kartu su A. Š. neva padėti parsigabenant Vokietijoje sulaikytą ankstesnio A. Š. bendrininko M. P. automobilį. Teisme apklaustas R. A. patvirtino, kad į jį per žmoną A. Š. kreipėsi pagalbos dėl vertėjo suradimo, o jis savo ruožtu nurodė kreiptis į M. M.. Policijos pareigūnas A. J. taip pat patvirtino, kad nebuvo kriminalinės žvalgybos duomenų apie M. M. ketinimus daryti nusikalstamą veiką, nors dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš A. Š. buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Be to, aplinkybę, kad M. M. narkotinių medžiagų negabeno ir tai buvo žinoma policijos pareigūnams, patvirtina ir tai, jog iš kelionės grįžęs M. M. prie savo namų nebuvo sulaikytas.

2.7. Kaip teigia gynėjas, byloje turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad M. M. žinojo apie narkotinių medžiagų įgijimą ir jų gabenimą ir, turėdamas išankstinę tyčią, to siekė. Tačiau dar iki išvykimo į Vokietiją M. M. su kitais asmenimis nebuvo susitaręs dėl jokių nusikaltimų darymo. Nuteistasis M. M. nuosekliai tvirtino, kad kelionėje į Vokietiją pagal A. Š. prašymą jis turėjo tik vertėjauti dėl automobilio pargabenimo iš Vokietijos policijos, išvykdamas tikrųjų A. Š. ir A. B. planų ir ketinimų nežinojo. M. M. parodymus patvirtino teisme duoti A. B. parodymai, taip pat nuteistojo sutuoktinės K. M. parodymai, jokių duomenų, kurie paneigtų M. M. parodymus, byloje nėra. A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, nes apklausiamas teisme A. B. savo parodymus keitė ir tikslino, paaiškino, jog tyrėjo surašytų parodymų neskaitė, o tik pasirašė norėdamas būti paleistas iš suėmimo. Teismo išvada, kad A. B. parodymus keitė paprašytas M. M., yra niekuo nepagrįsta. Tuo labiau kad A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Š. parodymai, kad neva jis pasakęs M. M. tikrąjį kelionės tikslą bei prašęs M. M. vėliau padėti realizuoti narkotines medžiagas, yra nepatikimi, nes davęs M. M. atžvilgiu nepalankius parodymus ir paleistas iš sulaikymo, A. Š. iš karto pasislėpė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti savarankišku įrodymu ir gali būti naudojami tik kitiems duomenims patvirtinti. Kita vertus, vien žinojimas apie nusikalstamus bendrininkų tikslus atsakomybės neužtraukia, o jokių veiksmų padėti įgyvendinti nusikalstamus bendrininkų ketinimus M. M. neatliko.

2.8. Nurodoma, kad byloje objektyviais ir patikimais įrodymais nėra įrodyta aplinkybė, jog M. M. kartu su A. Š. supakavo narkotines medžiagas į tris atskirus plastikinius paketus ir taip paruošė šias medžiagas gabenimui į Lietuvą. Šios aplinkybės apklausiamas teisme A. B. nepatvirtino. Be to, trims paketams supakuoti nereikia jokių ypatingų pastangų, tai atlikti galėjo ir vienas asmuo, šiuo atveju A. Š.. Dėl bilieto A. B. pirkimo ir palydėjimo į autobusą M. M. neneigė, jog A. Š. paprašytas lydėjo A. B. į Berlyną, kadangi pastarasis nemokėjo jokios užsienio kalbos, todėl būtų pasiklydęs ir neradęs autobusų stoties. Bet M. M. tvirtinimu, bilietą A. B. Berlyne nupirko ne jis, o pažįstamas L. S. už A. Š. duotus pinigus.

2.9. Taip pat byloje surinkti duomenys nepatvirtina M. M. kaltės, šiuo atveju tiesioginės tyčios. M. M. apie narkotinių medžiagų gabenimą iš Olandijos per Vokietiją nesuprato ir nežinojo. Kaip jau buvo nurodyta, M. M. tarėsi tik dėl vertėjavimo padedant atsiimti Vokietijoje sulaikytą automobilį. Atvykimas į viešbutį Roterdame, Olandijoje, nebuvo iš anksto suplanuotas. Apklausiamas A. B. nurodė, kad M. M. pykosi su A. Š., nes norėjo kuo greičiau grįžti į namus. Tai patvirtina ir nuolatiniai M. M. sutuoktinės skambučiai jam. Galima daryti nebent prielaidą, kad M. M., būdamas suaugęs, anksčiau neteistas, bet bendraudamas su kitais teistais asmenimis, pakaltinamas, turintis gyvenimiškos patirties, turėjo suprasti ir pastebėti, kad Olandijoje, viešbutyje, kuriame buvo apsistojęs su A. Š. ir A. B., šie nupirko bei pakavo, o po to A. B. autobusu gabeno narkotines medžiagas į Lietuvą. Tačiau vien tik žinojimas apie narkotines medžiagas ir apie kitų asmenų daromus nusikaltimus baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

2.10. Sprendžiant klausimą dėl M. M. kaltės, atsižvelgtina ir į M. M. elgesį, paneigiantį bet kokias abejones, jog M. M. žinojo kitų asmenų nusikalstamus ketinimus ir savo veiksmais sąmoningai prisidėjo prie jų įgyvendinimo. M. M. su A. Š. iš Olandijos per Vokietiją parvyko atgal į Lietuvą tuo pačiu automobiliu, kuriuo jokios narkotinės medžiagos nebuvo gabenamos. Pats grįžimo kartu į Lietuvą faktas nepatvirtina M. M. bendrininkavimo su kitais asmenimis, kadangi savaime suprantama, jog atlikęs vertėjo funkcijas M. M. į Lietuvą grįžo kartu su jį pasikvietusiu A. Š.. Grįžus į Lietuvą, M. M. nuvyko į namus, pasitikti A. B. nevyko, kas tik patvirtina, kad M. M. bendroje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo.

2.11. Taip pat teigiama, kad yra visi pagrindai vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti M. M. švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo sankcijoje. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Nors M. M. pripažintas kaltu padaręs tyčinius labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, teisingos bausmės skyrimui ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę. Gynėjo vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M., netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies įstatymo nuostatomis. M. M. anksčiau nebuvo teistas, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, gauna pastovias pajamas. Nuteistojo padaryti veiksmai dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu yra antraeiliai, pats M. M. nei pirko, nei gabeno bei nebuvo pažadėjęs šias medžiagas realizuoti. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimas buvo užkardytas, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, į apyvartą nepateko, realios žalos nebuvo padaryta, o nuteistieji iš nusikalstamos veikos turtinės naudos negavo. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. M. laisvė buvo ilgą laiką suvaržyta: jis ne tik buvo sulaikytas ir suimtas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bet atliko ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kartu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. M. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neišsprendė M. M. sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, kuris nėra tinkamai nurodytas ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendyje. Taip pat turėtų būti pašalinta M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Be to, M. M. atžvilgiu būtų neteisinga, kai kitam nuteistajam A. B., kuris buvo aktyvus nusikalstamų veikų padarymo dalyvis, pats gabeno narkotines medžiagas ir buvo sulaikytas jas gabenant, buvo paskirtos švelnesnės, mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad sankcijoje numatyta ir kaltininkui paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės bei prieštarauja teisingumo principui, todėl pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, M. M. skirtina mažesnė bausmė už numatytą BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies sankcijose. Apelianto vertinimu, paskyrus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, yra pagrindas manyti, kad M. M. padarys teisingas išvadas, ateityje laikysis įstatymų, nebedarys analogiškų nusikalstamų veikų bei gyvens šeimoje, su kuria ir šiuo metu palaiko glaudžius ryšius.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas J. Leikauskas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų byloje nepadarė bei pagrįstai pripažino M. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Kauno apygardos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nuosprendį grindė byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis ir kaltės preziumavimu be įrodymų. Nuosprendyje išdėstyti motyvai aiškūs ir išsamūs, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisingas, tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas į M. M. paskirtą bausmę, dėl ko Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir narkotinės medžiagos kontrabandos veikiant organizuota grupe

5. Nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo M. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių M. M. kaltę ir paneigiančių M. M. parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, be to, įrodymai, kuriais pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepatikimi, nekonkretūs ir prieštaringi. Apelianto vertinimu, padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai sąlygojo tai, kad teismo padarytos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

6. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apygardos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo M. M. kaltės padarytos įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinus įrodymų patikimumą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė, kad įrodymais būtų pripažinti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse numatytų kriterijų neatitinkantys baudžiamosios bylos duomenys. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Priešingai, būtent nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikiamas selektyvus įrodymų vertinimas, iš kitų įrodymų išskiriami nuteistojo M. M. parodymai, be jokio objektyvaus pagrindo akcentuojant jų patikimumą ir teisingumą bei sumenkinant kitų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, taip pat remiamasi tik ta byloje surinktų įrodymų dalimi, kuri atitinka nuteistojo M. M. parodymus.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, t. y. kad įgyvendinant asmens, pasislėpusio nuo teismo (A. Š.), parengtą planą ir pasiskirsčius vaidmenimis, 2018 m. kovo 22 d. M. M. kartu su A. Š. šio automobiliu iš Lietuvos nuvažiavo į Vokietiją, o A. B. su A. Š. surastu transportu į Vokietiją išvažiavo 2018 m. kovo 25 d., susitikę Vokietijoje visi trys A. Š. automobiliu nuvažiavo į Roterdamą, Olandijoje, kur iki 2018 m. kovo 27 d. A. Š. įgijo labai didelį kiekį – 2 844,57 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias paslėptas kelioniniame krepšyje A. B. lydimas M. M. autobusu gabeno iš Roterdamo, Olandijoje, į Berlyną, Vokietijoje, Berlyne M. M. nupirko A. B. autobuso bilietą į Kauną, po ko A. B., kelioniniame krepšyje gabendamas narkotines medžiagas, autobusu išvyko iš Berlyno, o M. M. su A. Š. pastarojo automobiliu į Lietuvą grįžo 2018 m. kovo 28 d., tą pačią dieną, apie 15.05 val., A. B. autobusu atvyko į Kauno autobusų stotį, kur jį pasitiko A. Š..

8. M. M. neneigia, vykęs kartu su A. Š. iš pradžių į Vokietiją, vėliau, jau susitikę su A. B., į Roterdamo miestą, Olandijoje, iš Roterdamo kartu su A. B. autobusu važiavo į Berlyną, iš kur A. B. vienas autobusu parvažiavo į Kauną, o M. M. į Kauną grįžo automobiliu su A. Š.. Tačiau viso proceso metu M. M. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad jis kartu su A. Š. važiavo kaip vertėjas, planavo vertėjauti kalėjime ir kitose įstaigose atsiimant anksčiau Vokietijoje sulaikytą automobilį, o paskui su juo parvažiuoti į Lietuvą. Nuteistasis tvirtino, nežinojęs tikrųjų A. Š. ketinimų, taip pat A. B. vaidmens nusikalstamoje veikoje. Nors M. M. savo kaltės ir nepripažįsta, bet nuteistojo pateikta versija dėl jo vaidmens bendroje nusikalstamoje veikoje yra paneigta ir M. M. kaltė neginčytinai įrodyta kito nuteistojo A. B. ir pasislėpusio nuo teismo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie priešingai nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų baudžiamajame procese pripažįstami savarankišku įrodymu, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. M. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis paaiškino, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių pažinojo tik A. B., su kuriuo susipažino įkalinimo įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Anot M. M., su A. Š. jis pirmą kartą susitiko kelios dienos iki išvažiavimo į Vokietiją, kai šis paskambino M. M. važiuojant namo iš Klaipėdoje vykusio teismo posėdžio. Tą pačią dieną su A. Š. susitikus degalinėje netoli autostrados, A. Š. papasakojo, kad jo draugą Vokietijoje sulaikė policija, kadangi Vokietijoje liko sulaikyto draugo automobilis, kurį A. Š. nori pargabenti į Lietuvą, todėl A. Š. reikalingas asmuo, galintis vykti kartu į Vokietiją ir mokantis anglų ar vokiečių kalbas. Kovo 22 d. vėl paskambino A. Š. ir pasiūlė susitikti, susitikus A. Š. skundėsi, jog kažkas jį pavedė, o jam būtinai reikalingas užsienio kalbą mokantis asmuo, prašė padėti nuvažiuoti atsiimti automobilį, be to, dar pažadėjo pakeliui užsukti į Berlyną, kur M. M. buvo palikęs savo dokumentus ir daiktus. Kaip paaiškino M. M., prieš susitikdamas su A. Š. jis nesiruošė niekur važiuoti, nes net nebuvo pasiėmęs telefono, dėl to kelionės metu žmona skambindavo į A. Š. telefoną, bet įkalbėtas A. Š. sutiko kartu važiuoti į Vokietiją ir padėti pargabenti automobilį. M. M. teigimu, nuvažiavus į Vokietiją, nepavyko sutarti dėl automobilio atsiėmimo, todėl jis su A. Š. savaitgalį apsistojo Berlyne pas M. M. draugą. Kelionės metu A. Š. nuolat su kažkuo kalbėjosi telefonu, bet M. M. nesiklausė apie ką kalbama. Iš Berlyno A. Š. nurodymu jie nuvažiavo į miestelį, esantį už Hanoverio, kur laukė A. B.. Tada A. Š. pasiūlė važiuoti nakvynei į Roterdamą, Olandijoje. Kadangi M. M. norėjo kuo greičiau grįžti namo ir suprato, jog A. Š. kažką slepia, todėl su A. Š. susipyko. Anot M. M., būnant Olandijoje, dienos metu jis buvo išėjęs iš viešbučio į parduotuvę, o kai grįžo, kambario durys buvo užrakintos, pasibeldus, duris atidarė A. Š., A. B. tuo metu į savo kelioninį krepšį dėjosi daiktus. M. M. pasakius, kad išvažiuoja į Berlyną, A. Š. liepė kartu pasiimti ir A. B.. M. M. kartu su A. B. į Berlyną išvažiavo autobusu, bilietą A. B. nupirko M. M. už A. Š. duotus pinigus. Berlyne abu nuvyko pas M. M. draugą, kur kiek vėliau atvažiavo ir A. Š.. Šio nurodymu M. M. vakare palydėjo A. B. į autobusų stotį, ten M. M. draugas nupirko A. B. bilietą į Kauną, jie kartu palaukė autobusų stotyje kol A. B. išvažiavo ir grįžo atgal į butą. Tą pačią naktį A. Š. pasiūlė važiuoti į Lietuvą. Grįžus į Kauną, A. Š. davė M. M. 50 Eur už pagalbą kelionėje, dar kažkiek pinigų M. M. buvo likę nuo autobuso bilietų pirkimo, prieš išsiskiriant M. M. papasakojo A. Š. kaip nuvažiuoti iki autobusų stoties (t. 11, b. l. 22-28).

10. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, M. M. parodymus patvirtina kito nuteistojo A. B. parodymai. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teisme A. B. paaiškino, kad prie M. M. apie narkotinių medžiagų gabenimą su A. Š. nekalbėjo, kadangi dar prieš kelionę A. Š. buvo nurodęs niekam nepasakoti apie kelionės tikslą. A. B. suprato iš A. Š., kad M. M. turėjo parvaryti į Lietuvą kažkokį automobilį. Susitikus Vokietijoje, A. Š. pasiūlius, visi trys nuvažiavo į Olandiją, Roterdamo miestą. Dėl kelionės į Olandiją M. M. nebuvo patenkintas ir susipyko su A. Š., nes norėjo kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Roterdame A. Š. išnuomojo kambarį, kažkuriuo metu, M. M. išėjus į parduotuvę, iš buto išėjo ir A. Š., kuris po kiek laiko grįžo įsigijęs kanapes, sudėjo jas į krepšį bei liepė A. B. ant viršaus sudėti su savimi turėtus daiktus. A. B. teigimu, viešbučio kambaryje kanapės nebuvo perpakuojamos, M. M. nematė A. Š. parsineštų kanapių, kadangi į kambarį grįžo kai kanapės jau buvo sudėtos į krepšį (t. 11, b. l. 17-21).

Žemesnės instancijos teismas

11. Visgi A. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie M. M. veiksmus esmingai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsino A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 29 d. A. B. kaip įtariamojo apklausos protokolo (t. 3, b. l. 78-79; t. 9, b. l. 34-36), jis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kiek tai susiję su 2018 m. kovo mėnesį įvykusiu susitikimu su A. Š., A. Š. pasiūlymu gabenti kanapes, vykimu į Vokietiją 2018 m. kovo 25 d. ir tolimesne kelione į Roterdamą. Tačiau pirminės apklausos metu nurodytos aplinkybės dėl M. M. atliktų veiksmų yra iš esmės priešingos A. B. nurodytoms pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. nenurodė, kad A. Š. liepus važiuoti į Roterdamą, M. M. dėl to būtų supykęs ant A. Š.. A. B. paaiškino, kad 2018 m. kovo 27 d. A. Š. ir M. M. į viešbučio kambarį parsinešė tris paketus su kanapėmis, kuriuos A. Š. sudėjo į didelę juodą rankinę, o ant viršaus liepė A. B. susidėti savo daiktus ir drabužius. Po to M. M. nuvežė A. B. į autobusų stotį, nupirko bilietą į Berlyną, iš kur A. B. autobusu išvažiavo į Berlyną. Berlyne A. B. pasitiko M. M., abu kartu nuvažiavo tramvajumi į butą pas M. M. draugą, ten jau laukė A. Š.. Tos pačios dienos vakare M. M. palydėjo A. B. iki autobusų stoties, kur nupirko bilietą ir įsodino į Kauną važiuojantį autobusą. Kaip paaiškino A. B., M. M. už A. Š. duotus pinigus pirkdavo autobusų bilietus, lydėjo A. B. į autobusų stotis, nes pats A. Š. vengė bet kokio kontakto su kanapėmis, o taip pat bijojo, kad A. B. nepasiklystų ir nepamestų krepšio su kanapėmis.

11.1. Apklausiamas papildomai 2018 m. kovo 30 d. A. B. patikslino pirminius parodymus tuo, kad iš Roterdamo į Berlyną autobusu važiavo ne vienas, M. M. vyko kartu ir lydėjo A. B., be to, nurodė, matęs viešbučio kambaryje vakuumavimo aparatą, bet nematė, kad kas nors juo naudotųsi (t. 3, b. l. 91-92; t. 9, b. l. 48-49).

11.2. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018 m. birželio 13 d. A. B. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį susitikus su A. Š., šis pasiūlė iš Olandijos į Lietuvą pargabenti jo įsigytas kanapes, už tai žadėjo sumokėti 1 000 Eur. Po kelių dienų nuo susitikimo, su A. Š. surastu vaikinu išvažiavo į Vokietiją, kur susitiko su A. Š. ir M. M.. Visi trys automobiliu nuvažiavo į Olandiją, Roterdamo miestą, kur apsigyveno viešbutyje. Kitą dieną A. Š. ir M. M. kažkas atvežė kanapes, kiek pamena, kanapės buvo supakuotos į tris paketus. A. B. tvirtino, jog nematė, kad A. Š. su M. M. pakuotų kanapes, bet aparatą pakavimui viešbučio kambaryje matė. Paketai su kanapėmis buvo sudėti į rankinę ir paslėpti po A. B. asmeniniais daiktais. Iš Roterdamo į Berlyną važiavo autobusu kartu su M. M., vėliau Berlyne M. M. nupirko bilietą ir įsodino A. B. į autobusą, važiavusį į Kauną. Kauno autobusų stotyje A. B. pasitiko A. Š., kur juos priėjusius prie A. Š. automobilio sulaikė policijos pareigūnai. A. B. teigimu, A. Š. ir M. M. vengė prie A. B. kalbėti apie narkotines medžiagas, tik sakydavo, jog A. B. reikės tas medžiagas gabenti. A. B. dar girdėjo, kaip A. Š. su M. M. kalbėjosi, jog pastarasis turi parvaryti kažkokį automobilį iš Vokietijos (t. 3, b. l. 96-97; t. 9, b. l. 54-55).

12. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų A. B. parodymų, nors A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino, bet jo parodymai dėl M. M. vaidmens nusikalstamoje veikoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės skyrėsi. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. B. paaiškino, jog teisingus parodymus davė bylą nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo metu parodymus diktavo policijos pareigūnai, A. B. tiesiog su viskuo sutiko, o vėliau, kai norėjo ištaisyti neteisingai užfiksuotas aplinkybes, to jam padaryti neleido. Tačiau tokie A. B. paaiškinimai yra nelogiški ir nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Nors pirminėje apklausoje A. B. buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, bet tiek papildomoje apklausoje, tiek apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. gynėjas dalyvavo. Apklausų protokolai pasirašyti A. B. ir jo gynėjo, nė viename iš protokolų pastabų dėl užfiksuotų parodymų teisingumo nenurodyta (t. 9, b. l. 38, 51, 54-55). A. B. ir jo gynėjas jokių pretenzijų dėl apklausų atlikimo tvarkos, galimo parodymų netinkamo užfiksavimo nereiškė ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Bet kokią galimą pareigūnų įtaką A. B. parodymams paneigia ir tai, kad tokias pačias aplinkybes A. B. nurodė ne tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Pažymėtina ir tai, kad, kriminalinės žvalgybos veiksmus byloje atlikusio A. J. teigimu, pareigūnai turėjo pirminių duomenų tik apie A. Š. galimai daromas nusikalstamas veikas, jokiais duomenimis apie konkrečius A. B. ir M. M. atliktus veiksmus pareigūnai nedisponavo, tai matyti ir iš pirminio A. B. pareikšto įtarimo, kuriame M. M. net neminimas. Todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo versti A. B. duoti melagingus parodymus apie M. M. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, kadangi tokios aplinkybės jiems tiesiog nebuvo žinomos. Pastebėtina, kad A. B. parodymų pakeitimo negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, todėl jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai pripažintini teisėtai gautu įrodymu, kuriuos pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, pagrįstai pripažino patikimais, nes kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus A. B. parodymus ne tik apie jo paties, bet ir apie M. M. veiksmus darant nusikalstamą veiką.

13. Nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui, o taip pat ir pirminės bei papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus patvirtina teisiamajame posėdyje pagarsinti nuo teismo pasislėpusio A. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pirminėje apklausoje 2018 m. kovo 29 d. A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai papasakojo iš esmės teismo nustatytas aplinkybes. Jis nurodė, kad pats A. Š. nenorėjo rizikuoti veždamas narkotines medžiagas, todėl susitikęs pasiūlė tai padaryti A. B., kuriam paaiškino, kad reikės iš Olandijos į Lietuvą pergabenti kanapes, pažadėjo 1 000 Eur atlygį, A. B. su pasiūlymu sutiko. A. Š. kartu pakvietė važiuoti M. M., nes jis moka vokiečių ir anglų kalbas, o pats A. Š. gali susikalbėti tik rusiškai. Kaip paaiškino A. Š., jis be narkotinių medžiagų pervežimo dar norėjo Vokietijoje atgauti automobilį, su kuriuo anksčiau 2018 m. kovo mėnesį buvo sulaikytas M. P., vežęs kanapes iš Olandijos. A. Š. nurodė, kad M. M. atskleidė kelionės tikslą, t. y. jog iš Olandijos bus gabenamos kanapės, o Vokietijoje dar reikės pabandyti atgauti sulaikytą automobilį. Sutartą dieną A. Š. Kaune paėmė M. M. ir abu nuvažiavo į Vokietiją, bet M. P. neatsakė į skambučius, todėl nieko apie sulaikytą automobilį sužinoti nepavyko. Kovo 25 d. V. A. atvežė A. B. netoli Hanoverio, kur A. Š. ir M. M. jį pasiėmė ir visi trys nuvažiavo į Olandiją, Roterdamo miestą. Roterdame apsistojus viešbutyje, A. Š. susisiekė su rusų tautybės asmeniu, iš kurio už 1 500 Eur nupirko apie 3 kg kanapių, jas supakuotas į tris paketus parsinešė į viešbutį bei matant M. M. ir A. B. sudėjo į kelioninį krepšį kartu su A. B. daiktais. Kadangi bijojo, kad A. B. gali pasiklysti, todėl M. M. palydėjo A. B. iki autobusų stoties bei kartu autobusu išvyko į Berlyną (t. 3, b. l. 150-153).

13.1. Papildomos apklausos 2018 m. kovo 30 d. metu atsakydamas į klausimus A. Š. patikslino, jog iš Lietuvos vežėsi vakuumavimo aparatą, plėvelę ir plastikinių maišelių kanapėms supakuoti į kelis paketus, šiuos daiktus buvo nusinešęs į viešbučio Roterdame kambarį, kadangi Roterdame įsigytos kanapės buvo viename maišelyje, todėl A. Š. įsigytas kanapes viešbučio kambaryje kartu su M. M. perpakavo į tris atskirus paketus. Vakuumavimo aparatas, likusi plėvelė, taip pat maišelis, kuriame buvo įsigytos kanapės liko automobilyje. Anot A. Š., A. B. kanapių pakuoti nepadėjo, jo galimai nebuvo kambaryje arba jis tuo metu miegojo (t. 3, b. l. 158-159).

13.2. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018 m. birželio 13 d. A. Š. patvirtino, kad ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi. Kaip paaiškino A. Š., vienos kelionės metu Olandijoje jis susipažino su rusų tautybės asmeniu, kuris pasiūlė pigiai įsigyti kanapių. Kadangi A. Š. reikėjo autokrautuvo, todėl nusprendė Olandijoje pigiau įsigytas kanapes parvežti į Lietuvą ir išsimainyti į autokrautuvą, nes prieš tai M. M. buvo nurodęs kontaktą asmens, kuris buvo sutikęs autokrautuvą išmainyti į kanapes. Kadangi A. Š. pats nenorėjo gabenti narkotinių medžiagų, todėl susitarė su A. B., kad šis už 1 000 Eur atlygį kanapes pargabens iš Olandijos į Lietuvą. M. M. irgi sutiko padėti važiuojant į Olandiją įsigyti narkotinių medžiagų. Iš Lietuvos A. Š. automobiliu su M. M. išvažiavo iš pradžių į Vokietiją, kur A. Š. ketino atgauti anksčiau 2018 m. kovo mėnesį M. P. gabenant kanapes iš Olandijos sulaikytą automobilį „BMW“, bet automobilio neatgavo, nes nepavyko susisiekti su M. P.. Keliomis dienomis vėliau A. Š. surastas V. A. į Vokietiją atvežė A. B.. Trise nuvažiavo į Olandiją, apsistojo viešbutyje Roterdame, A. Š. iš rusų tautybės asmens už 1 500 Eur nupirko 3 kg kanapių, jas parsivežė į viešbutį, kur su M. M. perpakavo kanapes į tris mažesnius paketus ir sudėjo į rankinę kartu su A. B. daiktais. A. B. kartu su M. M. iš Roterdamo į Berlyną išvažiavo autobusu, o A. Š. – automobiliu. Kitą dieną susitikus Berlyne, M. M. nupirko A. B. bilietą į Kauną, išlydėjo į autobusų stotį ir vėliau grįžęs pasakė, kad A. B. su „kroviniu“ išvažiavo į Lietuvą. Tą pačią naktį į Lietuvą automobiliu išvažiavo ir A. Š. su A. B.. Grįžus į Kauną, M. M. paleido prie jo namų, M. M. sakė, kad už palydėjimą ir vertėjavimą jam užteks likusių 50 Eur nuo autobuso bilietams pirkti ir smulkioms išlaidoms duotų pinigų. Palikęs M. M., A. Š. nuvažiavo į autobusų stotį laukti autobusu parvažiuojančio A. B. (t. 3, b. l. 168- 69).

14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius dėl tariamo A. Š. parodymų nepatikimumo. Galima sutikti su tuo, jog bendrakaltinamasis, duodamas parodymus apie savo paties bei kitų bendrininkų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, gali būti suinteresuotas perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, todėl vertinant tokius parodymus reikalaujama griežtesnio parodymų patikrinimo. Kita vertus, vien tai, kad asmuo duoda parodymus ne tik apie savo, bet ir apie kitų asmenų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, jog parodymus duodantis asmuo išimtinai siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikloje ir (ar) kitus asmenis nepagrįstai apkaltinti. Tuo labiau kad duodamas parodymus A. Š. savo kaltės neneigė, davė išsamius parodymus ne tik apie kitų asmenų, bet ir savo paties atliktus veiksmus įgyvendinant nusikalstamus ketinimus. Kiekvienu atveju asmens, duodančio parodymus apie savo paties ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, parodymai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste ir tik nustačius akivaizdžius parodymų prieštaravimus, neatitikimus kitiems bylos įrodymams ar faktinėms aplinkybėms, tokie parodymai pripažintini nepatikimais. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti A. Š. parodymų patikimumu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. Š. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti M. M. nusikaltimo padarymu. A. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių veikos aplinkybių buvo nuoseklūs, iš esmės sutampa su A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir vieni kitus papildo. Nors bylos duomenys nepatvirtina A. Š. nurodytos aplinkybės, kad dar 2018 m. žiemą iš M. M. gavo kontaktus asmens, kuris sutiktų atiduoti autokrautuvą mainais į kanapes, kadangi pagal kriminalinės žvalgybos duomenis A. Š. su M. M. susisiekė tik 2018 m. kovo mėnesį, bet vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nepatikimais pripažinti visus A. Š. duotus parodymus.

15. Vertinant A. Š. ir A. B. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste pažymėtina, jog jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotus A. Š. pokalbius telefonu, kurių turinys detaliai nurodytas 2018 m. birželio 4 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. 85-9(DS)-566-RN (t. 2, b. l. 132-145). Pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 22 d. prašymą Nr. 85- (DS)-196-RN, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. vasario 23 d. teikimą Nr. 4-TR-109, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. S1-126 RN, turint informacijos apie galimai A. Š. vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 199 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu buvo sankcionuotas A. Š. slaptas sekimas, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. (t. 2, b. l. 128, 130, 131). Teisėjų kolegija, patikrinusi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumą, pažeidimų nenustatė – kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti laikantis įstatyme nustatytų terminų, esant faktiniam ir teisiniam jų atlikimo pagrindui, todėl nėra kliūčių remtis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant faktines bylos aplinkybes vadovaujamasi surašytame kriminalinės žvalgybos protokole užfiksuotu A. Š. ir kitų asmenų pokalbių turiniu, o ne jame esančiais protokolą surašiusio pareigūno A. J. kiekvieno iš pokalbių apibendrinimais. Nuteistieji kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuotų pokalbių fakto neneigė ir dėl nurodyto pokalbių turinio pastabų nereiškė.

16. 2018 m. kovo 14 d., 15.10 val., užfiksuoto telefoninio pokalbio, metu nenustatytas asmuo prašo A. Š. susitikti su asmeniu, kuris „juda su autobusais“, į ką A. Š. atsako, kad tą patį pats darys (pokalbis Nr. 703). Šis pokalbis paneigia apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad ne A. Š. yra tikrasis nusikalstamų veikų organizatorius. Iš pokalbio akivaizdu, kad dar iki nenustatyto asmens pasiūlymo susisiekti su asmeniu, galimai gabenančiu narkotines medžiagas autobusais, pats A. Š. jau buvo suplanavęs gabenti narkotines medžiagas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą autobusu.

17. 2018 m. kovo 19 d., 12.27 val., užfiksuoto pokalbio metu A. Š. nenustatytam asmeniui skundžiasi, kad porą asmenų jį pavedė, paėmė pinigus, o vėliau nebegali su jais susisiekti, nenustatytas asmuo pažadėjo atsiųsti A. Š. telefono numerį „žmogelio, kuris iš Vokietijos grįžęs“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir į Angliją važinėjančio asmens, įvardijamo „storu“, kuris 19-20 dienomis važiuos į teismą Klaipėdoje (pokalbis Nr. 916). Iš karto po šio telefoninio pokalbio A. Š. išsiųstos SMS žinutės: pirmoje žinutėje nurodytas telefono numeris ((duomenys neskelbtini)) ir padarytas prierašas „B. A.“ (2018 m. kovo 19 d., 12.36 val., SMS žinutė Nr. 917), antroje žinutėje nurodytas telefono numeris ((duomenys neskelbtini)) su prierašu „M. (storuliukas)“ (2018 m. kovo 19 d., 12.37 val., SMS žinutė Nr. 919). Nustatyta, kad gavęs SMS žinutę A. Š. iš karto paskambino A. B. ir susitarė su juo susitikti (2018 m. kovo 19 d., 12.36 val., pokalbis Nr. 918). 2018 m. kovo 19 d., 15.11 val., pokalbio metu nenustatytas asmuo toliau siūlo A. Š. susisiekti su „storuliuku“ arba asmeniu, vardu „M.“, kurie moka užsienio kalbas ir padėtų A. Š. (pokalbis Nr. 927). Taip pat šio pokalbio metu A. Š. patvirtina nenustatytam asmeniui, kad buvo susitikęs su A. B. ir nusprendė laikinai paimti A. B.. Nenustatytas asmuo ragina A. Š. skambinti „storui“ ir 2018 m. kovo 19 d., 15.24 val., vykusio pokalbio metu (pokalbis Nr. 929). Užfiksuota, kad 2018 m. kovo 20 d., 13.11 val., vykusio pokalbio metu A. Š. susitarė su M. M. susitikti degalinėje netoli (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr. 996). Aptarti telefoniniai pokalbiai, taip pat nenustatyto asmens SMS žinutėse aiškiai įvardinti A. B. ir M. M. kontaktiniai duomenys paneigia M. M. versiją, jog pokalbių metu minimas asmuo, įvardijamas „storu“, neva yra ne M. M..

18. 2018 m. kovo 20 d., 22.06 val., užfiksuoto telefoninio pokalbio metu A. Š. nenustatytą asmenį informuoja, kad kalbėjosi su M. M., kuris sakė, jog yra sekamas policijos pareigūnų, dėl to nenustatytas asmuo pataria elgtis atsargiai, geriau paimti M. M. iš kito rajono, A. Š. klausia, kaip būtų dėl dalybų su M. M., nenustatytas asmuo nurodo, kad turi spręsti pats A. Š. (pokalbis Nr. 1009). 2018 m. kovo 22 d., 09.17 val., telefoninio pokalbio metu A. Š. praneša M. M., jog reikia planuotis šiandien vakare išvažiuoti („kilti“), nurodo, kad geriau būtų paimti M. M. ne iš jo gyvenamosios vietos („ne nuo langų tave pasiimti“) (pokalbis Nr. 1087). 2018 m. kovo 22 d., 15.54 val., užfiksuoto pokalbio metu A. Š. su M. M. sutaria puse devynių vakaro susitikti išgerti arbatos (pokalbis Nr. 1149). 2018 m. kovo 22 d., 12.35 val., A. Š. sugyventinę informuoja, kad vakare turės išvažiuoti, važiuos automobiliu „Volvo“ (pokalbis Nr. 1134), o 2018 m. kovo 22 d., 17.27 val., pokalbio su nenustatytu asmeniu metu A. Š. šiam nurodo, kad su savimi vežasi „storą“ (pokalbis Nr. 1154). Aptarti pokalbiai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, jog A. Š. su M. M. susitarė dėl važiavimo kartu 2018 m. kovo 20 d. vykusio susitikimo metu, o išvažiavo 2018 m. kovo 22 d. Pokalbių metu nurodyta aplinkybė apie dalybas, kaip galima suprasti piniginį atlygį už narkotinių medžiagų pergabenimą, bei A. Š. ir M. M. konspiracijos laikymasis, susitariant 2018 m. kovo 22 d. M. M. paimti ne iš namų, o iš sutartos vietos, susitikimo tikslu įvardijant ne kelionę į užsienį, o susitikimą išgerti arbatos, teisėjų kolegijos nuomone, neginčijamai patvirtina A. Š. parodymus, kad M. M. buvo atskleistas tikrasis kelionės į užsienį tikslas – narkotinių medžiagų įgijimas ir pargabenimas į Lietuvą.

19. Be to, užfiksuoti A. Š. telefoniniai pokalbiai patvirtina tiek A. Š., tiek A. B. parodymus dėl A. B. išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo į Vokietiją aplinkybių. 2018 m. kovo 22 d., 15.06 val., užfiksuota kaip A. Š. skambina V. A., girdisi, kaip kalba, kad šiandien važiuos dviese, nes dar turi reikalų, o trečias asmuo atvažiuos gal tik šeštadienį (pokalbis Nr. 1146). 2018 m. kovo 22 d., 15.15 val., A. Š., paskambinęs A. B., nurodo, kad jo atvažiuos paimti žmogus (V. A.) šeštadienį apie 5-6 valandą ryto (pokalbis Nr. 1147). 2018 m. kovo 23 d., 12.18 val., pokalbio metu A. Š. nurodo A. B. kelionės metu nieko nepasakoti V. A. apie kelionės tikslą, padiktuoja V. A. telefono numerį (pokalbis Nr. 1200). 2018 m. kovo 24 d., 05.21 val., 05.26 val., 05.31 val., pokalbių metu A. Š. pasakoja V. A. kaip nuvažiuoti pas A. B., kuris neatsiliepia nei A. Š., nei V. A. (pokalbiai Nr. 1233, 1236, 1238). 2018 m. kovo 24 d., 09.02 val., A. B. informuoja A. Š., kad jau važiuoja, t. y. kad jį paėmė V. A. (pokalbis Nr. 1247). Užfiksuoto 2018 m. kovo 24 d., 21.27 val., pokalbio metu V. A. praneša A. Š., kad pravažiavo Berlyną, A. Š. nurodo, kad A. B. paims kitą dieną, t. y. 2018 m. kovo 25 d. (pokalbis Nr. 1261).

20. Aptartų telefoninių pokalbių turinys paneigia bet kokias apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl tikrųjų nusikalstamos veikos aplinkybių nenustatymo. Nors A. Š. pakankamai intensyviai bendravo ne tik su A. B. ir M. M., bet ir nenustatytu asmeniu, kaip galima suprasti tuo metu buvusiu įkalinimo įstaigoje, tačiau, iš nurodytų A. Š. pokalbių turinio matyti, kad A. Š. apie savo sprendimus dėl narkotinių medžiagų gabenimo būdo priėmė pats, o į nenustatytą asmenį kreipėsi tik prašydamas kontaktų asmenų, kurie galbūt sutiktų padėti įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo manyti, kad tikrasis nusikalstamų veikų organizatorius buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Byloje nenustatyta, kad jis būtų parengęs nusikalstamos veikos planą, davęs nurodymus dėl nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo, parinkęs asmenis nusikalstamai veikai vykdyti. Visus šiuos veiksmus atliko A. Š.. Todėl asmens, su kuriuo ryšius palaikė A. Š., nenustatymas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl M. M. atsakomybės.

21. Atmetami kaip nepagrįsti deklaratyvūs skundo teiginiai dėl tariamos provokacijos M. M. ir/ar A. B. atžvilgiu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad byloje būtų taikytas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų modelis (tiek oficialiai, tiek neoficialiai). Nei byloje apklaustų asmenų parodymai, nei užfiksuoti telefoniniai pokalbiai nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų tiesiogiai ar veikus per kitus asmenis (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir/ar A. Š.) atliktus veiksmus, įtakojusius nusikalstamos veikos padarymą. Tariamų provokacinių veiksmų nepatvirtina ir A. Š. paleidimas į laisvę pasibaigus laikino sulaikymo laikui. Pažymėtina, kad asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nebūtinai turi būti skiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl konkrečios kardomosios priemonės parinkimo sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad paleidus A. Š. į laisvę jis iš karto pasislėpė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. Š. pasislėpė tik baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui.

22. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami nuteistojo M. M. sutuoktinės K. M. ir R. A. parodymai, tariamai patvirtinantys M. M. versiją, jog jis kartu su A. Š. važiavo tik kaip užsienio kalbas mokantis ir padėti atgauti anksčiau Vokietijoje sulaikytą automobilį galintis asmuo. K. M. ir R. A. parodymus apie tai, kaip A. Š. buvo pasiūlyta M. M. kandidatūra vertėjauti kelionės metu, paneigia jau aptarti A. Š. telefoniniai pokalbiai, kurie patvirtina, kad M. M. kontaktinius duomenis A. Š. gavo SMS žinute iš įkalinimo įstaigoje bausmę atlikusio asmens. Iš dalies galima sutikti su tuo, kad A. Š. ir M. M. greta pagrindinio tikslo – narkotinių medžiagų pergabenimo, turėjo ir papildomą tikslą – pabandyti atgauti automobilį. Apie tai parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu davė tiek A. Š., tiek A. B.. Tai paaiškina ir aplinkybę dėl ko A. Š. su M. M. į Vokietiją išvažiavo keliomis dienomis anksčiau nei A. B.. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje irgi nebuvo paneigta, jog A. Š. su M. M. galėjo iš pradžių bandyti atgauti Vokietijoje sulaikytą automobilį, bet nepavykus, toliau su A. B. vykdė pagrindinį nusikalstamą sumanymą – narkotinių medžiagų kontrabandą.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. M. sutuoktinė K. M. pati tiesiogiai jokių su nusikalstama veika susijusių aplinkybių negalėjo nurodyti, o parodymus davė tik tiek, kiek jai apie kelionės į Vokietiją aplinkybes buvo žinoma iš M. M.. Kaip nustatyta byloje, M. M. išvažiavo savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną palikęs namie, todėl kelionės metu K. M. telefonu bendravo su M. M. per A. Š. telefoną. 2018 m. kovo 24 d., 16.40 val., užfiksuoto pokalbio metu M. M. paaiškina K. M., kad jiems penktadienį automobilio neatidavė ir jie bandys automobilį atgauti kitą dieną (pokalbis Nr. 1256). 2018 m. kovo 25 d., 14.51 val., 21.01 val., pokalbių metu M. M. nurodė K. M., kad automobilį važiuos paimti rytoj (pokalbiai Nr. 1275, 1277). 2018 m. kovo 26 d., 12.53 val., pokalbio metu M. M. vėl nurodo, kad automobiliui atgauti reikalingus dokumentus pridavė ir reikia laukti rytojaus (pokalbis Nr. 1281). Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. M. ir A. Š. dar 2018 m. kovo 25 d. susitiko su A. B. bei Vokietijoje sulaikyto automobilio atgauti daugiau nebandė, o išvažiavo į Olandiją, nors pokalbių telefonu metu M. M. sutuoktinei teigė priešingai. Taigi, akivaizdu, kad K. M. nebuvo atskleistos tikrosios M. M. kelionės aplinkybės, todėl jos parodymais nėra pagrindo vadovautis.

24. Be to, A. Š. parodymus, kad kanapės Roterdame buvo įsigytos viename pakete, o paskui perpakuotos patvirtina kita bylos medžiaga. 2018 m. kovo 28 d. sulaikius A. Š. ir A. B. iš automobilio „Volvo“ be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiagos likučiais (t. 1, b. l. 27-28, 38-40). 2018 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1980)-IS1-2525 nustatyta, kad iš automobilio „Volvo“ 2018 m. kovo 28 d. paimtame plastikiniame maišelyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) likučiai (t. 2, b. l. 26-29). Apklausiamas A. Š. paaiškino, kad automobilyje „Volvo“ rastame maišelyje su kanapių likučiais iš pradžių buvo supakuotos Roterdame įsigytos kanapės, kurias vėliau viešbučio kambaryje kartu su M. M. perpakavo į tris atskirus paketus. Nors A. B. nurodė, nematęs, jog kanapės viešbučio kambaryje būtų perpakuotos, bet pagal A. B. parodymus, jis kanapes matė joms esant supakuotoms į tris paketus. Akivaizdu, kad A. B. tiesiog nematė paties kanapių parsinešimo į viešbučio kambarį ir jų perpakavimo momento, todėl jo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti M. M. dalyvavimo perpakuojant kanapes. Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. Š. parodymų patikimumu, apie tai jog A. Š. į viešbučio kambarį parsineštas kanapes perpakavo į tris paketus kartu su M. M..

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. M. veikoje yra nustatyti visi BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. M. M. sutiko su A. Š. pasiūlymu padėti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą kontrabandos būdu pergabenti A. Š. įgytas narkotines medžiagas, po ko 2018 m. kovo 22 d. M. M. su A. Š. iš pradžių nuvažiavo į Vokietiją, kur 2018 m. kovo 25 d. susitiko su A. B. ir visi kartu nuvažiavo į Roterdamo miestą. Ten A. Š. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kartu su M. M. jas supakavo į tris atskirus paketus, po ko A. Š. jas paslėpė krepšyje po A. B. daiktais, kurį pagal parengtą planą keliaudamas autobusu A. B. turėjo pargabenti į Lietuvą. Vykdydamas A. Š. nurodymus, M. M. Roterdame palydėjo A. B. į autobusų stotį, nupirko bilietą į Berlyną ir kartu su A. B. autobusu nuvyko į Berlyną. Berlyne M. M. nupirko bilietą į Kauną, įsodino A. B. į autobusą, o pats su A. Š. į Lietuvą grįžo automobiliu. Nors M. M. ir neigia šiuos veiksmus atlikęs turėdamas tyčią disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas gabenti kontrabandos būdu, tačiau A. Š. parodymai ir juos atitinkantis aptartų telefoninių pokalbių turinys patvirtina nuteistojo kaltę. A. Š. parodė, kad M. M. susitikimo metu buvo atskleidęs tikrąjį kelionės tikslą, tai galima spręsti ir iš A. Š. pokalbio telefonu su nenustatytu asmeniu, kalbantis apie galimą atlygį M. M.. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių, M. M. atskleidė A. Š., jog galimai yra sekamas policijos pareigūnų, dėl to buvo imtasi atsargumo priemonių – A. Š. paėmė M. M. ne iš namų, o iš sutartos vietos, susitikimą grindė arbatos atsigėrimu. Be to, M. M. išvažiavo į Vokietiją savo mobilaus ryšio telefoną palikęs namie ir su sutuoktine ryšį palaikė per A. Š. telefoną. Taip pat byloje užfiksuota, kad jau grįžus į Kauną, 2018 m. kovo 28 d., 12.24 val., M. M. telefonu klausė A. Š., ar jam pavyko prisiskambinti A. B., kuris tuo metu autobusu važiavo iš Berlyno ir jau turėjo būti netoli Lietuvos Respublikos valstybinės sienos (pokalbis Nr. 1307). Ši aplinkybė patvirtina, kad M. M. buvo suinteresuotas tuo, jog A. B. sėkmingai pasiektų kelionės tikslą ir narkotinės medžiagos būtų pargabentos į Lietuvą. Iš nurodytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad M. M., žinodamas A. Š. parengtą nusikalstamą planą, sutiko padėti jį įgyvendinti ir aktyviais veiksmais sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, prisidėjo prie nusikalstamos veikos realizavimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

26. Teismo išvadų dėl M. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas nepaneigia ir skunde akcentuojama aplinkybė, jog grįžus į Kauną M. M. nebuvo iš karto sulaikytas. M. M. nesulaikymas paaiškinamas tuo, kad A. Š. ir M. M. į Kauną automobiliu grįžo anksčiau nei A. B. parvažiavo autobusu. A. B. negrįžus į Lietuvą su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo sulaikytas ne tik M. M., bet ir A. Š..

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra nustatytas organizuotai grupei būdingas aukštas bendrininkų organizuotumo lygis, nuteistojo M. M. suvokimas, kad daromas bendras nusikaltimas veikiant organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais.

28. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos tokios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K- 5/2013, Nr. 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Pagal teismų praktiką taip pat nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-78-648/2020). Taip pat nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

29. Byloje nustatyta, kad A. Š. pirmiausia susitikęs su A. B., o paskui su M. M. pasiūlė jiems už atlygį dalyvauti įgyvendinant nusikalstamą sumanymą kontrabandos būdu į Lietuvą pargabenti iš Nyderlandų Karalystės ten įgytas narkotines medžiagas. A. B. buvo pasirinktas tam, kad įgytas narkotines medžiagas autobusu gabentų į Lietuvą, o M. M. buvo pakviestas ne tik kaip užsienio kalbas mokantis asmuo, bet ir tam, kad užsienio valstybėse lydėtų A. B., nupirktų jam autobuso bilietus, pasirūpintų, jog A. B. nepasiklystų ar nepamestų krepšio su narkotinėmis medžiagomis, pats padėjo įpakuoti kanapes su vakuuminiu aparatu, A. B. tik paskutinėje kelionės dalyje iš Berlyno į Kauną autobusu važiavo vienas. Nors M. M. tvirtina nežinojęs nei tikrųjų A. Š. nusikalstamų ketinimų, nei A. B. vaidmens nusikalstamoje veikoje, tačiau ne tik A. Š., bet ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog būnant kartu buvo kalbamasi apie narkotines medžiagas, A. B. buvo aiškinama, jog jam tereikės autobusu gabenti narkotines medžiagas. Aptartos aplinkybės ne tik patvirtina buvus bendrą organizuotos grupės narių susitarimą, bet ir tarpusavio pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis bei kiekvieno asmens bendrą indėlį darant nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad M. M. suvokė dalyvaujantis organizuotos grupės veikloje, suprato savo ir kitų bendrininkų vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Be to, organizuotos grupės nariai laikėsi konspiracijos. Kaip jau buvo minėta, A. Š. su M. M. ir A. B. telefonu tiesiogiai apie narkotinių medžiagų gabenimą nekalbėjo, visas detales derino susitikimų metu, A. Š. į Vokietiją išvažiavo tik su M. M., kurį paėmė ne iš namų, M. M. namie paliko savo mobiliojo ryšio telefoną, o A. B. į Vokietiją atvežė A. Š. surastas asmuo, paskui visi trys vienu automobiliu važiavo į Roterdamą, iš ten A. Š. automobiliu, A. B. su M. M. autobusu važiavo į Berlyną, iš kur autobusu į Kauną važiavo jau tik vienas A. B., o M. M. vyko kartu su A. Š. automobiliu. Visi bendrininkų veiksmai buvo aptarti ir suplanuoti iš anksto. Taip pat kiekvieno iš bendrininkų indėlis buvo svarbus siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl nuteistųjų veiklos pobūdžio, apimties, daromų nusikaltimų sunkumo ir užduočių pasiskirstymo atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje organizuotai grupei keliamas sąlygas.

30. Nors skundžiamame nuosprendyje ir konstatuota, jog nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, kas taip pat buvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikuodamas nusikalstamas veikas pašalino nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį kaip perteklinę normą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuotoje grupėje, ir baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nesant organizuotos grupės kaip veiką kvalifikuojančio požymio, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Vadovaujantis teismų praktika, papildomas veikų kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį gali būti vertinamas kaip nuteistųjų A. B. ir M. M. teisinės padėties pasunkinimas, todėl nesant apeliacinių skundų nuteistųjų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija, nors ir konstatavusi netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, šios pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalies nekeičia.

Dėl bausmės

31. Taip pat nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Apelianto teigimu, skirdamas bausmę apygardos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, be to, į bausmę neįskaitė nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūto laiko.

32. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

33. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą bei laisvės atėmimu penkeriems metams už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytą nusikaltimą. Šias skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu – pridėdamas vienerius metus – subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme (bausmė paskirta už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą) bei M. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų.

34. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų, nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė.

35. M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Iš nuteistąjį charakterizuojančių baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. M. baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas, dėl kurių pripažintas kaltu nagrinėjamoje byloje, padarė nebūdamas teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. nuteistas už baigtus vieną labai sunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, padarytus veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visgi laiku užkardžius nusikalstamą veiką, realiai narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ir nuteistieji turtinės naudos iš nusikalstamos veikos negavo. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu nuteistojo M. M. vaidmens darant nusikalstamą veiką vertinimu kaip antraeilio. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. M. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo nors ir ne pagrindinis, bet pakankamai reikšmingas – jis vienintelis gerai mokėjo užsienio kalbas, prižiūrėjo ir lydėjo A. B., jog šis nedingtų su gabenamomis kanapėmis ar jų nepamestų, kartu su juo vyko į autobusų stotį, nupirko bilietus, važiavo autobusu iš Roterdamo į Berlyną, kur taip pat nupirko bilietą į Kauną, autobusų stotyje laukė, kol A. B. įsės į autobusą ir išvažiuos į Kauną. Nors pats M. M. fiziškai kanapių negabeno, bet tai nemažina jo kaip organizuotos grupės nario, įgyvendinusio jam paskirtas užduotis ir taip aktyviai prisidėjusio prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, pavojingumo vertinimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas M. M. asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskyrė sankcijos minimumą atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti M. M. paskirtą bausmę. Nuteistasis ir jo gynėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą kitaip spręsti bausmės nuteistajam skyrimo klausimą. Nuteistajam M. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei su ankstesniu M. M. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme buvo subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. M. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, o taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė, tik neženkliai viršijanti už griežčiausią iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų numatytą minimalią bausmės ribą, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam M. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė paliekama nepakeista.

38. Skunde nepagrįstai akcentuojama, kad kitam nuteistajam A. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta švelnesnė bausmė nei M. M.. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bausmės kaltininkui paskyrimo, bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė kiekvienoje byloje yra įvertinamos individualiai. Taigi, vien švelnesnės bausmės paskyrimas kitam nuteistajam savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog M. M. buvo paskirta per griežta bausmė. Tuo labiau kad byloje nustatytos nuteistųjų M. M. ir A. B. bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės skiriasi. Be to, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį abiem nuteistiesiems buvo paskirta tokia pati sankcijos minimumą atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį M. M. paskirta tik vieneriais metais didesnė laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, A. B. prisipažino nusikaltęs ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. M. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė dar buvo bendrinama su M. M. atžvilgiu priimtu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

39. Byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą nuteistojo asmenybę ar jo padarytas veikas vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingas. Nuteistojo šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės yra būdingos daugeliui nuteistųjų. Nors nusikalstama veika ir buvo užkardyta, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, bet nusikalstama veika padaryta organizuota grupe, disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nuteistojo M. M. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Skunde nepagrįstai prašoma atsižvelgti į tai, kad M. M. laisvė buvo suvaržyta itin ilgą laiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje M. M. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiuo atveju nėra pagrindo atsižvelgti į laikotarpį, kurį M. M. atlikinėjo bausmę pagal kitoje baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį. Kita vertus, tiek laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis, tiek kitoje baudžiamojoje byloje atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis įskaitytini į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Be to, nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra kitų BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę šio straipsnio pagrindu.

40. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į M. M. paskirtą bausmę klausimas.

40.1. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad be kita ko apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomi sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo ją įskaityti į paskirtą bausmę. Į bausmės laiką įskaitomas ne tik suėmimo, bet ir laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

40.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 9 d. (t. 4, b. l. 61). Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 20 d., vėlesne apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 20 d., o prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas M. M. buvo panaikinta (t. 4, b. l. 76-77, 89-91, 141-143). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 12 d.

40.3. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, laikas, kurį M. M. praleido laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d. turi būti įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, įskaitant į nuteistajam M. M. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką nagrinėjamoje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Į M. M. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasRegina Pocienė