Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Byla Nr. ATP-727-462/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
ATP-727-462/2012
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00540-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-727-462/2012(Proceso Nr. 4-42-3-00540-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 45.4.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas D. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2012 m. rugsėjo 23 d., apie 9 val., Šilalės m., M. Valančiaus g., vairavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bandydama įsiparkuoti į stovėjimo vietą nepaliko tarpų iš šonų ir kliudė iš šonų stovėjusius automobilius. Iš įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijos pareigūnams ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4; 5; 8; 9; 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutarimu D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskyrė 100 Lt (vieno šimto litų) baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir D. B. paskyrė galutinę 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo dalį, kuria ji yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Netenkinus šio reikalavimo, apeliantė prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir skirti jai minimalią piniginę nuobaudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad yra katalikė, tikinti moteris, todėl dažnai vyksta į bažnyčią. 2012-09-23 apie 9.00 val., eilinį kartą, su automobiliu atvyko į Šilalės mieste, M. Valančiaus gatvėje esančią bažnyčią. Šalia bažnyčios, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje bandydama įsiparkuoti į stovėjimo vietą, kliudė šalia stovintį automobilį, ir bandydama truputi pavažiuoti į priekį – nežymiai kliudė kitą automobilį. Dėl šio įvykio labai pasimetė, aptemo akys ir pasijuto labai blogai. Nei automobilių stovėjimo aikštelėje, nei gatvėje jokių asmenų nebuvo. Todėl, nepatraukdama automobilio iš įvykio vietos ir sunkiai save kontroliuodama ėjo į bažnyčia ieškoti nukentėjusiųjų automobilių savininkų. Tikėjosi juos surasti, atsiprašyti, atlyginti padarytą žalą ir užpildžius eismo įvykio deklaracijas, taikiai išsiskirti. Jokių minčių pasišalinti iš šio eismo įvykio tikrai neturėjo, nes buvo tikra, jog elgiasi teisėtai ir teisingai. Bažnyčioje jau vyko pamaldos, todėl nusprendė nukentėjusiųjų palaukti kol pasibaigs mišios, meldėsi.

Apie 10.00 val., pasibaigus bažnytinėms mišioms, vėl atsirado didžiulė nervinė įtampa. Nutarė iš bažnyčios išeiti viena iš paskutiniųjų. Taip elgėsi tik todėl, kad nebuvo tikra, jog iš bažnyčios jau yra išėję jos apgadintų automobilių savininkai. Išėjusi pasijuto blogai, jai pradėjo temti akys ir pasiramstydama į bažnyčios sieną bei duris, sugrįžo atgal į bažnyčią tam, kad galėtų prisėsti, atsitokėti ir grįžti į eismo įvykio vietą. Kai išėjusi iš bažnyčios pamatė, kad yra atvykusi policija, nedelsdama nuėjo link įvykio vietos. Vienas iš policijos pareigūnų, kaip vėliau sužinojo A. Ž., grubokai jai pasakė „tai prisidirbot“. Ji dar labiau išsigando, pasimetė, bandė teisintis, kad eismo įvykį padarė netyčia ir, kad tikrai dėl to yra kalta, jog gali atlyginti nuostolius ir pan. Ilgai ir nerišliai aiškinant visas įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas paklausęs „ar ji yra girta, kad slapstosi bažnyčioje“, o jai atsakius, kad ne, jis atitinkamu prietaisu atliko jos neblaivumo (blaivumo) testavimą ir įsitikinęs, kad yra blaivi, pagarbiau elgdamasis su ja, pasakė su savo automobiliu vykti į policijos komisariatą.

Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiasis patrulis A. Ž. padavęs jai popieriaus lapą, pasiūlė parašyti pasiaiškinimą. Ji, niekada neturėjusi jokių reikalų su policija, tiesiog pasimetė, nes nežinojo ką ir kaip reikia rašyti. Tuomet minėtas policijos pareigūnas patarė jai rašyti, jog eismo įvykį padarė ji, kad apie tai nepranešė policijai tik dėl to, jog bijojo savo vyro neigiamos reakcijos ir, kontroliuodamas jos rašomo pasiaiškinimo tekstą, jį baigiant rašyti, pasiūlė jai būtinai pasiaiškinimo pabaigoje parašyti, jog dėl visų įvykusių aplinkybių ji labai gailisi. Esant tokiai situacijai ir neadekvačiai jos psichinei būklei, ji su viskuo sutiko bei parašiusi pasiaiškinimą, jį perdavė pareigūnui.

Apeliantė pažymi, kad 2012-10-01 nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, teismas pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 257 str. ir 248 str. nuostatas, neatsižvelgė į jos 2012-09-28 pateiktą prašymą, kuriame ji konkrečiau yra išdėsčiusi visas šio įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į jos teismo posėdžio metu žodžiu išsakytus argumentus, visiškai neatsižvelgė ir į teismui pateiktą medicininės gydytojų komisijos išvadas apie jos ligą, psichinę būklę ir pasekmes po įvykusio eismo įvykio, nevertino visų jo esamų lengvinančių aplinkybių ir tinkamai nepasiruošė teisminiam bylos nagrinėjimui, net nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Visa tai duoda teisėtą pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas jos administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. 2 d. reikalavimų, buvo neobjektyvus, tendencingas ir šališkas.

Pažeidėja sutinka, kad jos veiksmuose buvo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos požymiai, tačiau tai galėjo būti pripažinta tik kaip formalioji administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes pasišalinti iš eismo įvykio vietos tokių minčių ar kėslų, ji tikrai neturėjo. Be to, šias faktines aplinkybes patvirtina ir po eismo įvykio susiklosčiusios gana palankios sąlygos, kurios būtų leidusios jai realiai pasišalinti iš eismo įvykio (automobilis važiuojantis, nei įvykio vietoje, nei gatvėje jokių asmenų – galimų liudininkų nebuvo, todėl taip pasielgti ji turėjo net 1 val. laiko, kadangi eismo įvykį padarė apie 9.00 val., o bažnytinės mišios baigėsi apie 10.00 val.). Tačiau, pasišalinti ar pabėgti iš įvykio vietos jai neleido jos turimos krikščioniškos vertybės ir pagarba įstatymams.

Pažeidėja akcentuoja, kad teismas privalėjo vertinti jos visus rašytinius ir žodinius duotus paaiškinimus, pateiktą medicininės komisijos pažymą (joje pažymima jos sveikatos būklė iki įvykio ir po jo – „Daug metų serga PAH II0, SAN. Pastoviai naudoja vaistus, stresuoja. Sukyla kraujospūdis, pablogėja regėjimas. Išlikęs galvos skausmas, širdies permušimai, drebėjimas“), kad nekiltų jokių abejonių, rašyti posėdžio protokolą, priimdamas procesinį sprendimą nutarime pasisakyti dėl šių aplinkybių, aptarti, kodėl juos atmeta, paneigia ar patvirtina, tačiau to nepadarė. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turėjo įvertinti tiek ją kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, nes teismų praktikoje yra nurodoma, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad jos veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, visiškai nevertino kaltės formos ir nenustatinėjo, ar sudėtis yra jos padarytoje veikoje, susijusioje su tyčiniu ir sąmoningu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Apeliantė mano, kad šis materialinės teisės normos pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos vertinant ne tik jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumą ir teisėtumą, bet ir priimant visapusiškai pagrįstą, objektyvų ir nešališką nutarimą šioje byloje.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutarimu D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskyrė 100 Lt (vieno šimto litų) baudą. Apeliacinių skundų dėl šios procesinio sprendimo dalies negauta, ginčo dėl to, kad apeliantė padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios procesinio sprendimo dalies nepasisako.

Apeliantė neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir prašo šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jos atžvilgiu nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B., bandydama įsiparkuoti į stovėjimo vietą nepaliko tarpų iš šonų ir kliudė iš šonų stovėjusius automobilius. Išsigandusi išlipo iš automobilio ir apžiūrėjusi apgadintus automobilius nuėjo į bažnyčią. D. B. nelaukė automobilių, kuriuos apgadino savininkų, nes tikėjosi, kad ir jie bažnyčioje, o po mišių juos susitiks ir tada užpildys deklaraciją. Pasibaigus bažnyčioje mišioms, kaip nurodė pati D. B., nėjo prie automobilio, o vaikščiojo apie bažnyčią norėdama nusiraminti. Prie automobilio nuėjo pamačiusi atvykusius policijos pareigūnus.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nurodė, kad prie automobilio pažeidėja nuėjo tik pamačiusi atvykusius policijos pareigūnus. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. suprato apgadinusi kitus du automobilius, kurių savininkų eismo įvykio vietoje nebuvo, delsė pranešti apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo remdamasis apylinkės teismas konstatavo, kad D. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Iš tiesų pagal byloje nustatytas aplinkybes D. B. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t. y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi, pareiškėjos veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuėjo į bažnyčią – formaliai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tyčios turinį susiejo tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį.

Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. B. automobilį, kuriuo sukėlė eismo įvykį, paliko pačioje įvykio vietoje, t. y. nesiekė jį kaip nors patraukti, perstatyti kitur, paslėpti ar kt. (b. l. 13-16). D. B. pati asmeniškai iš eismo įvykio vietos pasišalino neilgam laiko tarpui – apytiksliai valandai laiko (b. l. 6-10). Pažeidėja nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir aiškino, kad išlipo iš automobilio ir apžiūrėjusi apgadintus automobilius nuėjo į bažnyčią, nepranešusi apie autoįvykį policijai. Pasibaigus mišioms, vaikščiojo apie bažnyčią, norėdama nusiraminti. Pamačiusi, kad atvyko policija, nuėjo prie automobilių. Žinojo, kad įvykus eismo įvykiui turi supildyti deklaraciją, tačiau nusprendė pirma išklausyti mišių, o po mišių laukti apgadintų automobilių savininkų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pažeidėjos aiškinimas, juo labiau, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra prie pat bažnyčios (b. l. 14-16). Apygardos teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad D. B., iš įvykio vietoje palikusi automobilį ir nueidama į mišias bažnyčioje, manė, kad taip nepasišalina iš įvykio vietos, t. y. nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Todėl yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Dėl išvardytų motyvų D. B. apeliacinis skundas tenkintinas – Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo dalis, kuria D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, naikintina. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms D. B. apeliacinis skundas tenkintinas ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo dalį, kuria D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m spalio 2 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir D. B. paskirta galutinė 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis