- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2863-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lietuvos Respublikos, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- E. P., D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-6572-862/2014 pagal pareiškėjų E. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai E. P. ir D. P. kreipėsi į teismą, prašydami:
1. Santuoką, 2001-06-16 sudarytą Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. P. ir E. P., nutraukti abiejų sutuoktinių bendru susitarimu;
2. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. P. palikti pavardę P.;
3. Nustatyti pareiškėjų vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. P.;
4. Patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti. Nurodė, kad E. P. ir D. P. 2001-06-16 sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje. Sudarius santuoką, bendras gyvenimas klostėsi gerai, tačiau po kurio laiko jų požiūris į bendrą gyvenimą pasikeitė, išaiškėjo charakterių nesuderinamumai. Dėl tolerancijos stokos, kuri sąlygojo pastovius barnius ir nesusikalbėjimą, sutuoktiniai susvetimėjo. Santuokos metu gimė sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu D. P., jų auklėjimo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, bendro turto padalijimo klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kreditoriams paštu pranešta apie numatomą santuokos nutraukimą sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 str., 3.52 str., 3.69 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog banko klientai po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal su banku 2004-07-27 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 251 privalo vykdyti solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu nusprendė pareiškėjų pareiškimą tenkinti iš dalies:
I. Santuoką, įregistruotą 2001-06-16 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. P. ir E. P. nutraukti;
II. Pareiškėjų pavardžių nekeisti;
III. Patvirtinti pareiškėjų 2014-01-24 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus sutarties dalį 1.2. punktą, 4.4., 4.5. punktus, šiomis sąlygomis: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.51 str. 1 d. mes, E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, toliau vadinamą – „sutartimi“. E. P. ir D. P. toliau kartu vadinami „šalimis“, atskirai – „šalimi“:
1.1. Šalys, nutraukus santuoką, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti šalių santuokoje gimusius vaikus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių vienas kitam bendrauti ir auklėti vaikus, įsipareigoja išlaikyti, rūpintis ir remti savo vaikus, atsižvelgdamos į savo ir kitos šalies finansines galimybes. Abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str. 2 d.), ir už šių pareigų vykdymą atsakingi yra tiek, kiek įmanoma, vaikui(-ams) gyvenant su kita šalimi.
1.2. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. P.. Nepilnamečių vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimai yra šalių aptarti ir išspręsti įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. N2-309-101/2013, tai yra D. P. įsipareigoja E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėti po 200 Lt išlaikymą iki kiekvieno iš jų pilnametystės; vaikams skirtą išlaikymą pavesti uzufrukto teisėmis tvarkyti vaikų motinai E. P.. Papildomai E. P. ir D. P. susitaria, kad D. P. savo nepilnamečiams vaikams E. P. ir A. P. periodinio išlaikymo dydį, nustatytą įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutartyje (civilinės bylos Nr. N2-309-101/2013), mokės iki einamojo mėnesio pabaigos.
1.3. D. P. bendravimo su sūnumi E. P. ir A. P. yra šalių aptarti ir išspręsti įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. N2-309-101/2013, tai yra E. P., atsižvelgdama į D. P. teisę matytis su vaikais, įsipareigoja leisti jam nekliudomai matytis su vaikais, bendrauti ir laikinai pasiimti pas save, taip pat nesudaryti kliūčių vaiko (-ų) atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko (-ų) pageidavimą, atostogauti kartu su vienu ar abiem vaikais Lietuvoje ar užsienyje ne trumpiau nei 14 dienų per metus.
1.4. Vaiko (-ų) ligos atveju šalys įsipareigoja nedelsiant pranešti apie vaiko (-ų) ligą, jo būklę ir gydymo vietą kitai šaliai bei rūpintis vaiko gydymu.
1.5. Šalis, suderinusi su kita šalimi iš anksto išvykimo tikslus, laikotarpį ir išvykimo vietą, turi teisę laikinai išvykti su vaiku (-ais) į kitą valstybę. Šalis, išvykstanti su vaiku į kitą valstybę, privalo informuoti apie tai kitą šalį raštu ne vėliau kaip 30 dienų iki išvykimo. Šiuo tikslu šalys, esant tarpusavio sutarimui, įsipareigoja įforminti visus tokiam vaiko (-ų) išvykimui reikalingus dokumentus, jeigu tai būtų būtina. Šalis išvykti su vaiku (-ais) nuolat gyventi į užsienį gali tik esant raštiškam šalių susitarimui ar kitos šalies raštiškam sutikimui.
2.1. Šalys pareiškia, kad jos nenustato vienas kito išlaikymo.
3.1. E. P. pareiškia norą pasilikti P. pavardę.
4. Turtinių klausimų ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo išsprendimas:
4.1. Santuokos sudarymo metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį registruotiną turtą:
4.1.1. Žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą pagal 2004-06-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-06-23 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Lituka“ ir Ko atliktą turto vertės nustatymą (ataskaitos Nr. CRB-30920 santrauką), nurodyto žemės sklypo rinkos vertė 2013-09-19 dienai yra 67000 Lt;
4.1.2. Pastatą – sodo pastatą (sodų paskirties) pagal 2004-06-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-06-23 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Lituka“ ir Ko atliktą turto vertės nustatymą (ataskaitos Nr. CRB-30920 santrauką), aukščiau nurodyto pastato rinkos vertė 2013-09-19 dienai yra 97000 Lt.
4.1.3. Kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą pagal 2004-06-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-06-23 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. Šalys susitaria, kad E. P. vardu įsigyta transporto priemonė Fiat Punto, valstybinis (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekama E. P. asmeninėje nuosavybėje.
4.3. Šalys pareiškia, jog kito registruotino turto neturi.
4.6. Dėl viso kito kilnojamojo turto, nenurodyto šioje sutartyje, pretenzijų viena kitai šalys nekelia, laikydamos, kad jis tarpusavio sutarimu jau yra padalintas.
4.7. Šalys, atsižvelgdamos į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-22 nutarimą, priimtą administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1104-298/2012, susitaria, kad D. P. paskirtos 5000 Lt dydžio administracinės baudos sumokėjimo įpareigojimas paliekamas vykdyti D. P..
4.8. Šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų.
4.9. Šalys patvirtina, kad apie šios sutarties sudarymą yra raštu informavusios AB DNB banką.
4.10. D. P., atsižvelgdamas į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-22 nutarimą, priimtą administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1104-298/2012, apie šios sutarties sudarymą yra raštu informavęs Vilniaus teritorinę muitinę.
4.11. Šalys pareiškia, kad kitų asmeninių ir/ar bendrų kreditorių neturi, ir šios sutarties sudarymas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.“
IV. Pareiškėjams D. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas 0.06 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sodo pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinamas lygiomis dalimis, kiekvienam pareiškėjui po ½ dalį.
V. Pareiškėjai D. P. ir E. P. lieka solidariai atsakingi pagal kreditavimo sutartį Nr. 251, sudarytą tarp AB DNB banko ir D. P., E. P.. Teismas nustatė, kad pareiškėjai susituokė 2001-06-16, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1061. Šalys įsitikinusios, jog santuoka faktiškai iširusi. Suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą pranešta. AB DNB bankas nesutinka su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata, kad visi pareiškėjų įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį Nr. 251, sudarytą su AB DNB banku, pereina pareiškėjai E. P. (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.5. punktas), kadangi toks kreditavimo sutarties keitimas nepagrįstai pažeistų suinteresuoto asmens interesus. Už kredito pagal kreditavimo sutartį grąžinimą AB DNB bankui pareiškėjai atsako, kaip solidarieji skolininkai. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pateiktais argumentais, jog teismui patvirtinus sutarties 4.5. punktą bus pažeisti kreditoriaus interesai, todėl netvirtino pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.5. punkto ir nutarė, kad pareiškėjai D. P. ir E. P. liks solidariai atsakingi pagal Kreditavimo sutartį Nr. 251 sudarytą tarp AB DNB banko, D. P. ir E. P.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.2., 4.4. punktuose pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas D. P. perleidžia savo 1/2 dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiams vaikams E. P. ir A. P., kiekvienam vaikui po ¼ dalį minėto turto kaip išlaikymą. Nekilnojamasis turtas yra įgytas pareiškėjams sudarius kreditavimo sutartį su AB DNB banku, ir įkeistas hipotekai. Teismas konstatavo, jog nustačius išlaikymą įkeistu turtu ar jo dalimi, būtų nepagrįstai pabloginama ir pačių nepilnamečių vaikų padėtis, sukuriama papildoma rizika, nes, netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį, gali būti nukreiptas išieškojimas į visą įkeistą turtą. Teismas netvirtino pareiškėjų 1.2. punkto dalies ir 4.4. punkto, pripažįstant, kad minėtieji punktai pažeidžia pareiškėjų kreditoriaus interesus. Teismas nurodė, jog tvirtintinos tik tos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, dėl kurių nepareikšti prieštaravimai (LR CK 3.51 str., 3.53 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja E. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio teisena; priteisti iš D. P. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas rašytinio proceso tvarka neteisėtai pats savo nuožiūra padalijo nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių, išsprendė klausimą, kuris nebuvo aptartas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors tai yra imperatyvus reikalavimas, kad šis klausimas būtų išspręstas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių nepadalintas, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą spręsti ginčą tarp sutuoktinių, netvirtinant tokios sutarties visai, bei skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba suteikti E. P. galimybę pareikšti savo poziciją dėl turto padalijimo. Teismas nesuteikė pareiškėjai galimybės pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą ir apginti jos ir nepilnamečių vaikų teises, pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Teismas nesiaiškino, ar patvirtinus sutartį iš dalies, nekils ginčo dėl santuokos nutraukimo bei dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas taikė sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją. Apeliantė pažymėjo, jog su D. P. pasiūlytomis sąlygomis dėl turtinių santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymą, bei visos finansinės naštos prisiėmimu tiek banko, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo atžvilgiu sutiko tik todėl, kad vienintelis nekilnojamasis turtas būtų priteistas jai ir vaikams. Sutuoktinis neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. D. P. nuo 2004-07-24 nemoka paskolos, palūkanų bankui bei neveda šeimos ūkio. Be to, jis turi administracinių nuobaudų. Pareiškėja teigia, kad teismas tik formaliai nutraukė santuoką, tačiau faktiškai nesutarimai tarp sutuoktinių liko. D. P. turi galimybę bet kada piktybiškai grasinti, daryti ką nori ir kada nori. Pareiškėja jaučia nuolatinį psichologinį spaudimą, nes tai nėra jos ir vaikų namai. Pareiškėjas verčiasi neteisėta veikla, dėl kurios jo kreditorių sąrašas tik ilgėja ir pareiškėja kartu su vaikais gali netekti gyvenamosios vietos. Teismas, dalindamas nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į tai, kad sodų paskirties žemės sklypas ir 51,06 kv. m gyvenamojo ploto (78,25 kv. m bendro ploto) sodo namas negali būti padalintas natūra. Šis namas turi vieną erdvę pirmame aukšte ir žiemą nedidelę erdvę pastogėje, kurioje stovėti praktiškai neįmanoma, todėl jis nėra dalomas. Pareiškėja pažymėjo, jog du nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ja, o tai yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.53 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas teisingai išsprendė pareiškėjų turto padalijimo klausimą. Apeliantės pozicija, jog jos netenkina sutuoktinių bendro turto padalijimo principas lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad tarp apeliantės ir pareiškėjo visada buvo taikomas žodinis susitarimas, jog jis visas savo santaupas ir pinigines lėšas investuos į šeimos būsto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą/rekonstrukciją ir kredito bankui grąžinimą, o apeliantė rūpinsis vaikais, maistu bei drabužiais. D. P. nesutiko su apeliantės teiginiu, kad nuo 2014-07-24 ji viena mokėjo bankui už paskolą ir priskaičiuotas palūkanas, nes jis duodavo savo sutuoktinei pinigų, o ji apmokėdavo banke skolą savo vardu. Skirtą administracinę baudą yra sumokėjęs, o jokių kitų nuobaudų neturėjo. Pažymėjo, jog vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jam priklauso, yra bendras šeimos būstas.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, netvirtindamas 2014-01-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 p., 4.4 p. ir 4.5 p., išsprendė ginčą dėl teisės, atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktą poziciją ir teisėtus interesus. Pareiškėjai, turėdami pakankamai laiko iki teismo posėdžio, nepateikė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei prašymo bylą nagrinėti ieškinio teisena. Teismui palikus klausimą dėl prievolių vykdymo ar turto padalijimo neišspręstu, pareiškėjų santuoka nebūtų laikoma nutraukta. 2014-01-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 p. ir 4.4 p. pažeidė kreditoriaus interesus, todėl teismas šias nuostatas netvirtino pagrįstai (CK 3.59 str., 3.66 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
LR CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio arba kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės.
Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir pats teismas savo iniciatyva negali modifikuoti santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutarties turinio. Teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės.
Nustatęs, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis nuostatų prieštarauja viešajai tvarkai bei kreditoriaus interesams, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tvirtinti visą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasiūlyti pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, nustatant terminą galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (LR CPK 141 str.).
Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos žodinio proceso tvarka (CPK 15 str.), siekiant nepažeisti šalių teisės būti išklausytoms, ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti aktyviai, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius šalių ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.), kokiu būdu dalina santuokos metu įgytą turtą ir t.t. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas procesinių teisės normų taikymas sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant neriboti šalių procesinių teisių, tame tarpe teisės į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų argumentų, naujai pateiktų įrodymų ir prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes šalių prašymus ir argumentus dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus nagrinės pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje (LR CPK 15 str., 141 str., 177 str., 185 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 376 str., 377 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.