Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams;pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. K. 3989 Lt. 75 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu tarp 7 val. ir 13.15 val. K., D. g. XX esančio garažų kooperatyvo „X" teritorijoje, asmeninio konflikto metu tyčia nužudė A. L. , o būtent: suduodamas ne mažiau 21 smūgį kumščiais, kojomis ir metalinio vamzdžio nuopjova A. L. į įvairias kūno vietas, kaltinamasis A. K. padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą - muštinę dešinės pusės momens žaizdą, kirstai muštą kairės pusės kaktos - momens ribos žaizdą, muštinę žaizdą kaktos kairės pusės - kairio antakio srityje, muštinę viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, paviršinę muštai - plėštą kairio žasto žaizdą, dvi durtai plėštas žaizdas dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, paviršines drėkstai plėštas žaizdas blauzdų priekiniuose paviršiuose, taip pat kitus sužalojimus: izoliuotas poodines kraujosruvas kairės akies vokų, nosies dešinės pusės, dešinio smilkinio, kairio momens gumburo, pakaušio kairės pusės srityse, poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinės pasmakrės srityje, daugybines poodines kraujosruvas kairio žasto, alkūnės, dilbio, plaštakos ir pirštų nugariniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas dešinio žasto alkūnės, dilbio srityse, kairės pusės krūtiniame - pilvo viršutiniame aukšte, kairės pažasties srityje, krūtinės ląstos šoninio -nugarinio paviršiaus apatiniame aukšte, krūtinės ląstos dešinės pusės apatinio aukšto srityje, IX ir X šonkaulių lūžius, kraujosruvą pilvo apatinio aukšto priekinėje sienoje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos krumplių srityse, poodines kraujosruvas šlaunies vidinio paviršiaus viršuje, mašnelės dešinėje pusėje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus visuose aukštuose, kojų kelių srityse, odos nubrozdinimus blauzdų priekiniuose paviršiuose, kraujosruvą dešinės pėdos vidiniame paviršiuje, ko pasėkoje dėl ūmaus išorinio nukraujavimo, vykusio iš visų patirtų žaizdų, A. L. , po neefektyvios reanimacijos tos pačios dienos 23.05 val. ligoninėje mirė,

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad tyčia sužalojo A. P. , o būtent: suduodamas apie 10 smūgių kumščiais, kojomis ir metalinio vamzdžio nuopjova A. P. į įvairias kūno vietas, A. K. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžimą, galvos - veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas abiejose krūtinės ląstos pusėse bei muštinę žaizdą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje.

Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, jog iki 2004-08-17 A. L. ir A. P. nepažinojo ir niekada iki tol nebuvo su jais bendravęs. Pasak nuteistojo, visas konfliktas kilo dėl to, kad 2004-08-17 apie 7 val. pastebėjo, jog yra apvogtas garažas, esantis Dubysos g. 39 a, kooperatyvo ,,Modulis“ teritorijoje Nr.20. Apeliantas teigia, jog garažų teritorijoje buvo pastebėtas gulintis vyras, prie kurio rado kai kuriuos iš garažo dingusius daiktus, o nuo to žmogaus, kaip vėliau paaiškėjo – A. L. , sklido stiprus alkoholio kvapas, veidas buvo purvinas ir randuotas. Paklausus A. L. , kur yra kiti daiktai, pastarasis pradėjo plūsti juos, todėl nuteistasis suprato, kad A. L. yra prisidėjęs prie vagystės ir nusprendė jį sulaikyti. Nuteistasis nurodo, jog apžiūrint teritoriją buvo rastas ir dar vienas vyriškis su šalia gulinčiais vogtais daiktais, todėl pastarąjį vyriškį jie taip pat parsivedė prie apvogto garažo. Pasak apelianto, kol draugai ieškojo kitų vagystės dalyvių ir pavogtų daiktų, jis liko saugoti jau surastų daiktų ir sulaikytų asmenų. Šie asmenys kelis kartus bandė sprukti, todėl tarp jų kildavo konfliktai, tačiau apeliantas pažymi, jog kaip konstatavo ekspertas šių konfliktų, trukusių nuo 7.00 iki 13.15 val., metu nebuvo suduota nė vieno smūgio, galėjusio sukelti mirtį. Nuteistasis nurodo, jog kai kuriuos susirėmimus matė liudininkai, tačiau jie nekvietė nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos ir tokiu būdu buvo prarastos 6 valandos laiko, kas turėjo įtakos A. L. sveikatai. Atitinkamai A. L. per vėlai suteikus medicinos pagalbą, nukentėjusysis mirė. Nuteistasis teigia, jog jis pats negalėjo iškviesti greitosios medicinos pagalbos, nes neturėjo mobilaus telefono, o šalia nebuvo taksofono aparato. Tokiu būdu nuteistasis prašo atkreipti dėmesį, jog jis nukentėjusiųjų anksčiau nepažinojo ir todėl neturėjo tikslo suvedinėti su jais sąskaitas, o vienintelis jo pavartoto smurto tikslas buvo neleisti įtariamiesiems pasprukti iš įvykio vietos, t. y. jo pavartotas smurtas buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų. Nuteistasis nurodo, jog vienas iš sulaikytųjų buvo prisipažinęs naktį iš 2004-08-16 į 2006-08-17 su draugais apvogęs anksčiau minėtą garažą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistasis prašo išteisinti jį pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti pagal LR BK 132 str., nes šiuo metu paskirta bausmė yra per griežta, nes jis tenorėjo sulaikyti kitus nusikaltėlius.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas nurodo, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. L. elgesys, tačiau tai buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į ją teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Nuteistasis taip pat nurodo, jog smurtas vartotas siekiant neleisti įtariamiesiems pasprukti, o jokie liudininkai laiku neiškvietė nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos, tačiau pažymėtina, jog atsakyti už savo veiksmus privalo jis pats. Tuo tarpu iš byloje apklaustų liudytojų A. P. , R. P. , Z. N. , S. Ž. , R. K. , R. R. , o taip pat policijos pareigūnų V. G. ir A. B. parodymų akivaizdu, jog pats nuteistasis nedarė nieko, kad būtų išvengta kilusių pasekmių, o vietoje to prisigėrė alaus ir miegojo šalia pravertų garažo durų.

Iš specialisto išvados matoma, jog A. L. mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš visų patirtų žaizdų, nukentėjusiajam padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Pats nuteistasis neneigia sudavęs virš 20 smūgių kumščiais, kojomis ir metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno vietas, o smūgių sudavimą nukentėjusiesiems metaliniu vamzdžiu patvirtino ir liudytojai R. P. bei Z. N. , kuriai A. K. , mušdamas nukentėjusiuosius, taip pat pasakė, jog ,,tokius užmušti reikia“. Tokiu būdu, sprendžiant iš suduotų smūgių skaičiaus, nusikaltimo padarymo įrankio bei paties A. K. veiksmų gulint abiems sumuštiems ir kraujuojantiems nukentėjusiesiems (girtas sėdėjo ir miegojo prie garažo durų), nuteistasis suprato, jog kelia pavojų nukentėjusiųjų gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti neatstatomos pasekmės ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau, būdamas tam abejingu, sąmoningai leido padariniams atsirasti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, todėl nuteistojo veiką kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal LR BK 132 str. 1 d. nėra jokio pagrindo.

Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę, į nuteistojo šeimyninę padėtį, teigiamą charakteristiką, o taip pat tai, jog A. K. veikė iš esmės kito asmens interesais, jausdamas savo kaltę dėl aplaidaus garažo saugojimo ir siekdamas padėti R. P. susigrąžinti pavogtą iš garažo turtą, bei už nužudymą paskyrė bausmė mažesnę už LR BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkį. Ši bausmė, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.