Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja I. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238474 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: i) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); ii) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; iii) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas nagrinėdamas prieglobsčio klausimą neatsižvelgė į aktualią bylai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. 2024 m. sausio 16 d. ESTT (didžioji kolegija) sprendime byloje C-621/21 iš esmės pasisakė, kad „visos moterys gali būti laikomos priklausančiomis prie socialinės grupės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punktą, jeigu nustatyta, kad savo kilmės šalyje jos dėl lyties patiria fizinį ar psichologinį smurtą, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą šeimoje <...> atitinkama valstybė narė turi patikrinti, ar asmuo, kuris remiasi šia persekiojimo priežastimi, „pagrįstai bijo“ būti persekiojamas kilmės šalyje dėl šio priklausymo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 2 straipsnio d punktą <..> pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumas turi būti vertinamas atidžiai ir atsargiai nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, remiantis tik konkrečiu faktų ir aplinkybių vertinimu, laikantis ne tik šio straipsnio 3 dalyje, bet ir 4 dalyje įtvirtintų taisyklių, siekiant nustatyti, ar dėl nustatytų faktų ir aplinkybių kyla tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo individualią padėtį, gali pagrįstai baimintis, kad iš tiesų bus persekiojamas, jeigu turės grįžti į savo kilmės šalį <..> Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip: atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tiek visos tos šalies moterys, tiek siauresnės moterų grupės, turinčios papildomą bendrą savybę, gali būti laikomos priklausančiomis prie „tam tikros socialinės grupės“, t. y. atitikti „persekiojimo priežastį“, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas.“ Taigi, jei moteris kilmės šalyje patiria smurtą šeimoje, o valstybė nesiima tinkamų priemonių ją apginti, tokia moteris, esant kilmės šalyje nustatytoms aplinkybėms, gali būti priskirta persekiojamai visuomenės grupei bei jai gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas tik nustačius du faktus: ji yra moteris, o jos kilmės valstybė sistemiškai negina moterų, patiriančių persekiojimą dėl lyties.

2.2. Migracijos departamentas turėjo atlikti atitinkamą pareiškėjos kilmės šalies tyrimą. ESTT byloje C-621/21 61 punkte nurodyta, kad reikia rinkti informaciją apie kilmės šalį, kuri yra svarbi nagrinėjant moterų prašymus suteikti pabėgėlio statusą, pavyzdžiui, apie moterų teisinę padėtį, jų politines, ekonomines ir socialines teises, šalies kultūrinius ir socialinius papročius ir jų nesilaikymo pasekmes, žalingos tradicinės praktikos plitimą, smurto prieš moteris, apie kurį pranešta, mastą ir formas, joms prieinamas gynybos priemones, sankcijas smurtaujantiems asmenims, taip pat riziką, kuri, pateikus tokį prašymą, kyla į savo kilmės šalį grįžtančiai moteriai. Atsakovas visiškai neatliko atitinkamo tyrimo, nerinko reikalingos pareiškėjos kilmės šalies informacijos.

2.3. Nesutinka su Departamento sprendimu, kad pareiškėjai negresia pavojus grįžti į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Departamentas visiškai nevertino, neatliko jokio tyrimo, ar pareiškėjos kilmės valstybė saugo moteris nuo smurto. Institucija netyrė, ar pareiškėjai grįžus į kilmės šalį, jai nekils persekiojimo pavojus dėl jos lyties.

2.4. Sprendimo dalis dėl draudimo jai atvykti į Šengeno erdvę 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos neatitinka Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos dėl šios priemonės taikymo proporcingumo požiūriu.

2.5. Pagal LVAT suformuotą praktiką, prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a p.); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b p.); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c p.).

2.6. Vadovaujantis suformuota tiek ESTT, tiek LVAT praktika, draudimas pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvę yra neproporcingas ir prieštaraujantis pirmiau išdėstytai teismų praktikai.

Šalies argumentai

5. Teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prieglobsčio prašymu nagrinėjimu, pažymėjo, kad pareiškėja ((duomenys neskelbtini) pilietė) (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde esminiais argumentais nurodė aplinkybes, jog kilmės šalyje jai gresia pavojus dėl ją persekiojančio vyro smurto, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas neatlikus tyrimo dėl patirto smurto, nesurinkus kilmės valstybės informacijos. Departamentas netyrė, ar pareiškėjai grįžus į kilmės šalį, jai nekils persekiojimo pavojus dėl jos lyties, ar (duomenys neskelbtini) veikia veiksminga valstybės institucijų sistema, įgalinanti moteris apsisaugoti nuo smurto.

Šalies argumentai

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, besikreipdama dėl Šengeno vizos, prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (pastabose nenurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėja apklausų metu pateikė skirtingus duomenis apie prašymo suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini) pateikimą. (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Migracijos departamentas visiškai nevertino (neatliko jokio tyrimo), ar pareiškėjos kilmės valstybė saugo moteris nuo smurto. Institucija netyrė, ar pareiškėjai grįžus į kilmės šalį, jai nekils persekiojimo pavojus dėl jos lyties. Teismas pritarė atsakovui, kad toks tyrimas neturėjo būti atliekamas dėl neva nepatikimo pareiškėjos pasakojimo.

25.2. Pareiškėjos skunde yra išsamiai aptarta ESTT praktika, kuri sako, kad „atitinkama valstybė narė turi patikrinti, ar asmuo, kuris remiasi šia persekiojimo priežastimi, „pagrįstai bijo“ būti persekiojamas kilmės šalyje dėl šio priklausymo“ bei „<..> atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tiek visos tos šalies moterys, tiek siauresnės moterų grupės, turinčios papildomą bendrą savybę, gali būti laikomos priklausančiomis prie „tam tikros socialinės grupės“, t. y. atitikti „persekiojimo priežastį“, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas <..>. Toks teismo išaiškinimas sako, kad tam tikrais atvejais vien surinkta kilmės šalies informacija gali leisti visas konkrečios šalies moteris (arba siauresnę jos grupę: pvz., susituokusias pagal (duomenys neskelbtini) taisykles), esant jų prašymui, priskirti prie persekiojamų asmenų ir suteikti joms pabėgėlio statusą. Taigi pasakojimo patikimumas tokiu atveju niekaip negali būti pasiteisinimas, kodėl atsakovas neatliko kilmės šalies tyrimo smurto prieš moteris ir apsaugos nuo jo aspektu.

25.3. ESTT byloje C-621/21 61 punkte nurodė, kad „Šiuo tikslu, kaip nurodyta VPRKB tarptautinės apsaugos gairių Nr. 1 36 punkto x papunktyje, reikia rinkti informaciją apie kilmės šalį, kuri yra svarbi nagrinėjant moterų prašymus suteikti pabėgėlio statusą, pavyzdžiui, apie moterų teisinę padėtį, jų politines, ekonomines ir socialines teises, šalies kultūrinius ir socialinius papročius ir jų nesilaikymo pasekmes, žalingos tradicinės praktikos plitimą, smurto prieš moteris, apie kurį pranešta, mastą ir formas, joms prieinamas gynybos priemones, sankcijas smurtaujantiems asmenims, taip pat riziką, kuri, pateikus tokį prašymą, kyla į savo kilmės šalį grįžtančiai moteriai.“ Šiuo atveju, atsakovas visiškai neatliko atitinkamo tyrimo, nerinko reikalingos pareiškėjos kilmės šalies informacijos.

25.4. Teismas turi grąžinti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvoje naujai nagrinėti Migracijos departamentui atliekant būtiną šioje byloje kilmės šalies tyrimą dėl moterų apsaugos nuo šeimos smurto situacijos šioje šalyje. Taip pat Migracijos departamentas gali užsakyti ir medicininę ekspertizę, (duomenys neskelbtini).

25.5. Jei teismas patenkins pareiškėjos reikalavimą dėl prieglobsčio suteikimo, neteks reikšmės ir atsakovo sprendimo dalis dėl įpareigojimo išvykti, išsiuntimo ir draudimo atvykti pareiškėjai į Lietuvą.

25.6. Draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę ne visada turi būti grindžiami identiškais motyvais; skundžiamame sprendime įvesti perspėjimą į SIS II (uždrausti atvykti į Šengeno erdvę) turi būti atliktas vertinimas proporcingumo aspektu. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

25.7. Sprendimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Šengeno erdvę, visų pirma, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir EŽTT praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Įsikišimas į asmens šeimos gyvenimo gerbimą yra būtinas tik tada, kai jis atitinka primygtinį visuomenės poreikį ir, pirmiausia, yra proporcingas siekiamam tikslui.

25.8. Aktuali išplėstinės teisėjų kolegijos patvirtinta LVAT praktika tokio pobūdžio bylose susistemino anksčiau plėtotas teisės taikymo taisykles. Apibendrinančioje nutartyje teismas konstatavo, kad vis dėlto svarbu pabrėžti, jog kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga įvesti perspėjimą į SIS negali būti suprantama kaip suteikianti joms neribotą nuožiūros laisvę veikti šiuo tikslu. Vadovaujantis suformuota tiek Europos teismų, tiek LVAT praktika, draudimas pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvę yra neproporcingas ir prieštaraujantis išdėstytai teismų praktikai, todėl naikintinas.

Šalies argumentai

26.1. Pareiškėja iš esmės neginčija, kad jos pateikti paaiškinimai ir pasakojimai buvo nenuoseklūs, prieštaringi tiek jos pačios pasakojimams, tiek bendrai kilmės valstybės informacijai ir jos pačios teiktiems paaiškinimams (duomenys neskelbtini) tarnyboms ir teiktai informacijai pildant prašymą dėl vizos suteikimo. Pareiškėja su prieglobsčio prašymu taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos prieglobsčio prašymo motyvus ir pasakojimus. Taigi, byloje nustačius, kad pareiškėjos pasakojimai dėl prieglobsčio prašymo motyvų yra nenuoseklūs, nedetalūs ir prieštaringi, pareiškėja turėtų visus savo teiginius pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atmetus pareiškėjos paaiškinimus, kaip nepatikimus, Migracijos departamentas neturi nustatinėti kitų kriterijų, t. y. tikėtino persekiotojo, ar kilmės valstybėje asmeniui kyla reali rizika patirti žalą ir tos žalos pobūdį bei šiam vertinimui atlikti, neturi rinkti ir kilmės valstybės informacijos.

26.2. ESTT byloje C-756/21 yra išaiškinęs, kad pagal Direktyvos 2004/831 4 straipsnio 5 dalį, kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti savo prašymą, ir kai tam tikri prašytojo pareiškimų aspektai nėra pagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei tenkinamos šios nuostatos a–e punktuose išvardytos sąlygos. Šios kumuliacinės sąlygos susijusios su tuo, kad prašytojas nedelsdamas pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, iš tikrųjų stengėsi pagrįsti savo prašymą, pateikė visą turimą svarbią informaciją, pateikė patenkinamą paaiškinimą, kodėl nėra kitų įrodymų, prašytojo pareiškimai laikomi nuosekliais ir tikėtinais, jiems neprieštarauja žinoma ir su jo prašymu susijusi bendra ir konkreti informacija ir buvo galima įrodyti bendrą prašytojo patikimumą.

26.3. Vertinant skunde akcentuojamą ESTT sprendimo išaiškinimą byloje C-621/21, pastebėtina, kad teismas šiame sprendime nurodė, jog vertindama priklausymu prie tam tikros socialinės grupės grindžiamą tarptautinės apsaugos prašymą atitinkama valstybė narė turi patikrinti, ar asmuo, kuris remiasi šia persekiojimo priežastimi, „pagrįstai bijo“ būti persekiojamas kilmės šalyje dėl šio priklausymo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/952 2 straipsnio d punktą. Pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumas turi būti vertinamas atidžiai ir atsargiai nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, remiantis tik konkrečiu faktų ir aplinkybių vertinimu, laikantis ne tik šio straipsnio 3 dalyje, bet ir 4 dalyje įtvirtintų taisyklių, siekiant nustatyti, ar dėl nustatytų faktų ir aplinkybių kyla tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo individualią padėtį, gali pagrįstai baimintis, kad iš tiesų bus persekiojamas, jeigu turės grįžti į savo kilmės šalį (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (Politinės pažiūros priimančiojoje valstybėje narėje), C- 151/22, EU:C:2023:688, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26.4. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas pareiškėjos bendras patikimumas ir prieita išvados, kad ji nėra patikimas asmuo, nes: pateikti paaiškinimai ir pasakojimai buvo nenuoseklūs, prieštaringi; ji prieglobsčio prašymą pateikė tik praėjus trims mėnesiams po atvykimo į (duomenys neskelbtini), kuomet ji buvo sulaikyta pareigūnų, o Lietuvoje dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi tik po to, kai buvo ruošiamasi pradėti jos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, t. y. jos veikla išvykus iš kilmės šalies nebuvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos (Direktyvos 2011/95 4 str. 3 d. d p.). Atsižvelgiant į tai ir anksčiau nurodytus motyvus, byloje nėra nustatytas materialinis faktas, dėl kurio pareiškėja gali patirti persekiojimą.

26.5. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodydama, jog nesutinka su draudimu atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, pateikia iš esmės tik LVAT praktiką, tačiau nepateikia jokių argumentų, paaiškinimų ar įrodymų, kad nurodyta sprendimo dalis yra nepagrįsta ar naikintina.

26.6. Pareiškėjai yra suteikta galimybė grįžti į kilmės valstybę savanoriškai. Atitinkamai, jeigu pareiškėja įvykdys šį įpareigojimą, jos atžvilgiu nebus taikoma kita ginčijamo Sprendimo dalis, t. y. išsiuntimas, draudimas atvykti į Lietuvą ir SIS perspėjimas. Taigi, šiuo atveju pareiškėja gali pasirinkti pati, kaip veikti ir elgtis. Sprendime yra detaliai įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika (Įstatymo 128 straipsnis) bei nustatyta, kad pareiškėjos su Lietuva iš esmės nesieja jokie ryšiai (neturi darbo, socialinių ar ekonominių ryšių, nėra duomenų apie Lietuvoje gyvenančius ar turinčius teisėtą buvimą patvirtinančius dokumentus šeimos narių, Lietuvoje neturėjo leidimų gyventi). Byloje nustatyta, kad pareiškėja, turėdama Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, ja nepasinaudojo atvykti į Lietuvą, o priešingai – nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasiliko pasibaigus vizos galiojimui, t. y. siekė apeiti Europos Sąjungos teisės aktus. Taigi, pareiškėjai neįvykdžius įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos savanoriškai bei įvertinus jos bendrą elgesio modelį (apėjo Europos Sąjungos teisės aktus, naudojo Lietuvos išduotą vizą su tikslu pateikti į kitą valstybę, prieglobsčio prašymus pateikė tik siekdama išvengt jos išsiuntimo, siekė pasilikti kitose Šengeno valstybėse), spręstina, kad bus pagrindas ją išsiųsti iš Lietuvos ir dėl paminėtų priežasčių (piktnaudžiavimo migracinėmis procedūromis ir teisės aktų apėjimo) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS. Šis sprendimas yra vertinamas kaip proporcingas, pakankamai motyvuotas ir vienintelis įrankis, kad pasiekti draudimo atvykti instituto vieną iš tikslų, t. y. aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose.