Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-01-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-655-632/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
e2YT-655-632/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02456-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Pareiškėjas
M. A.
Suinteresuotas asmuo
R. L., D. A., E. A., (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-655-632/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02456-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;3.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., D. A., E. A., (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo motina V. A., pradėjusi jį faktiškai valdyti, o po pareiškėjo motinos V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė pareiškėjas, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti. Palikėjo A. A. turtą sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą (pranešimą el. paštu) į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su gautais procesiniais dokumentais susipažino, pretenzijų neturi (b. l. 17).

3. Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atsiliepimą (pranešimą el. paštu) į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl tvarkomų dokumentų (b. l. 9).

4. Suinteresuotas asmuo E. A. pateikė atsiliepimą (pranešimą el. paštu) į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl tvarkomų dokumentų dėl namo (b. l. 8).

5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašo pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui, prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė (b. l. 10-12).

6. Teismui pranešus pareiškėjui ir suinteresuotiems asmeniui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, prašymai negauti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas M. A. yra A. A. ir V. A. sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). V. A. ir A. A. santuokoje susilaukė keturių vaikų: D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), (pavardė po santuokos sudarymo L.), E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmenų duomenis). Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo tėvas A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo motina V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusi.

8. Kad V. A. priėmė po savo sutuoktinio A. A. mirties jo palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti įrodo tai, kad ji pasiliko gyventi name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis), išlaikė palikėjo turtą, prižiūrėjo, rūpinosi palikėjo turtu ir juo naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. A., po jo mirties faktiškai pradėjo jo turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėjos motina V. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė ir būdama gyva nesusitvarkė teisinės dokumentacijos dėl priimto ir valdyto palikėjo turto.

9. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po A. A. ir V. A. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po A. A. ir V. A. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė. Ši aplinkybė patvirtinta (duomenys neskelbtini) biuro notarės R. P. (duomenys neskelbtini) liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. (duomenys neskelbtini) liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Po A. A. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 straipsnis) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

11. Tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. A. palikimą jo sutuoktinė V. A. priėmė iš karto po palikėjo mirties, pareiškėjas įrodinėja tuo, jog pareiškėjo motina perėmė visą jo likusį turtą, kuriuo jis naudojosi iki savo mirties ir šį turtą naudojo kaip savo, pradėjo faktiškai valdyti jį, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo, jame gyventi, mokėti mokesčius. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina V. A. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties.

12. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. A.. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

13. Po V. A. mirties faktiškai pradėjo jos turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėjas M. A.. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai – Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie vietinės rinkliavos sumokėjimą iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nėra skolingas ir yra sumokėjęs už tiekiamas elektros paslaugas už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) mėnesio.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina V. A. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - šešių mėnesių nuo palikėjo A. A. mirties, o pareiškėjas M. A. po motinos V. A. mirties priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiųjų turtą negavo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

16. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas M. A., todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi jį faktiškai valdyti, o po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus