Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Vaidui Jurčikoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KJ baldai“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2055-292/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Juvirex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KJ baldai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė 5907,08 Lt skolai grąžinti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi tarptautiniu krovinių pervežimo važtaraščiu Nr. 100700303-2, 2007 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. JVR 000612, 2007 m. lapkričio 6 d. priminimu dėl skolos, 2007 m. lapkričio 22 d. pretenzija, 2007 m. spalio 11 d. transporto užsakymu Nr. 060143.

Prieštaravimuose dėl šio sprendimo atsakovas nurodė, jog iš dalies įvykdė 2008 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą ir sumokėjo 2714 Lt įsiskolinimą ir 5,35 Lt palūkanas. Su kita ieškinio dalimi nesutiko. Teigė, kad užsakymas Nr. 060143 dėl krovinio pervežimo buvo pateiktas ieškovui 2007 m. rugsėjo 20 d. Jame atsakovas nurodė siūlomą paslaugos kainą 2300 Lt ir 414 Lt PVM. Iš ieškovo pateikto CMR važtaraščio Nr. 100700303-Z matyti, kad ieškovas užsakymą priėmė ir tą pačią dieną pradėjo jį vykdyti. 2007 m. rugsėjo 21 d. ieškovas atsakovui faksu atsiuntė pakeistas užsakymo apmokėjimo sąlygas, su kuriomis atsakovas nesutiko. Apmokėjimo sąlygos buvo esminės užsakymo sąlygos, todėl negalėjo būti pakeistos, užsakymą jau pradėjus vykdyti (CK 6.180 straipsnis).

Atsiliepimu į prieštaravimus su jais nesutinkantis ieškovas nurodė, jog 2007 m. rugsėjo 20 d. gautas atsakovo užsakymas iš Vokietijos į Lietuvą parvežti 4 metrus baldų. Su atsakovu raštu buvo suderinta paslaugos kaina ir atlikimo terminas bei surastas Vokietijoje registruotas vežėjas bendrovė „Spedlog“. Atsakovo atstovų į sunkvežimį sukrauti baldai užėmė 10,6 m. Tokiu būdu atsakovas pats konkliudentiniais veiksmais pasiūlė pakeisti sutarties sąlygas. Spedlog atstovai informavo ieškovą apie užsakymo apimties padidėjimą, pastarojo darbuotojai naują paslaugos kainą žodžiu suderino su atsakovo atstovais. Atsakovo atstovai pasirašė visus reikiamus dokumentus, pretenzijų dėl krovinio pervežimo nepareiškė.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą, ieškovui atsisakius dalies reikalavimo, atsakovui iš dalies jį įvykdžius. Priteisė ieškovui iš atsakovo 3193,08 Lt už ekspedijavimo paslaugas, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad atsakovas su ieškovu sudarė krovinio ekspedicijos sutartį (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Ši sutartis konsensualinė, todėl sutartiniai šalių įsipareigojimai gali atsirasti anksčiau ar vėliau, nei vežėjui perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįstai netaikytos CK 6.162 straipsnio 1 dalies, 6.173 straipsnio 3 dalies, 6.180 straipsnio normos. Ieškovas (ekspeditorius) nesiėmė jokių veiksmų, kad susitartų su atsakovu iki užsakymo vykdymo pradžios, todėl teismas turėjo taikyti nurodytas normas.

Užsakymo su bendrove Spedlog 2.4 punkte nurodyta, kad kitas vežėjas (Spedlog) atsako už krovinio pakrovimą ir išdėstymą ant ašių. Dėl šios priežasties atsakovo krovinys nebuvo kompaktiškai sukrautas, o išdėstytas po visą priekabą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kitas vežėjas (Spedlog) turėjo ir kitų užsakymų, todėl jam nebuvo tikslo atsakovo produkciją sukrauti kompaktiškai.

Neteisinga teismo išvada, kad sutarties sąlygos gali tapti sutarties dalimi ieškovui kitą dieną po užsakymo vykdymo pradėjimo pakeitus esmines užsakymo sąlygas. Tai prieštarauja CK 6.173 straipsnio 1 daliai, CK 6.180 straipsniui.

Prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė apeliaciniame skunde argumentus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi krovinių ekspediciją nustatančiomis CK šeštosios knygos XLI skyriaus normomis bei CK 6.180 straipsnio nuostatomis dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ginčo civilinių teisinių santykių kvalifikavimu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Ieškinyje nurodytas krovinys už užmokestį buvo vežamas kelių transporto priemone. Krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose - Vokietijoje ir Lietuvoje. Šios valstybės yra Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos ( CMR) narės, todėl iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui nagrinėti taikytinos ne Civilinio kodekso, o CMR konvencijos nuostatos.

CMR konvencija taikoma visam vežimo procesui, taigi ir vežėjo ieškiniams dėl atlyginimo už pervežimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys sudarė tarptautinio pervežimo sutartį. Jos formos ir turinio CMR konvencija nereglamentuoja, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra krovinio vežimo sutarties ir krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon įrodymas. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais, užsakymais ir pan. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymą patvirtina apsikeitimas užsakymu. 2007 m. rugsėjo 20 d. atsakovas pateikė ieškovui transporto užsakymą nr. 060143 pervežti baldams. Baldai buvo pakrauti 2007 m. rugsėjo 20 d. vakare apie 20-21 val. 2007 m. rugsėjo 21 d. šalys minėtuoju transporto užsakymu apsikeitė, vežėjui nurodant pastabą dėl didesnės krovinio talpos būklės bei dėl to pakeičiant apmokėjimo sąlygas ( b.l. 34, 20; CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas). Atsakovas pripažino, jog nei raštu, nei žodžiu dėl to prieštaravimų neišreiškė. Nugabendamas krovinį į paskirties vietą, ieškovas pervežimo sutartį įvykdė.

Ginčas dėl apmokėjimo sąlygų kilo dėl to, kad atsakovas pateikė užsakymą vežti mažesnės apimties baldų krovinį ( 4 1dm), o jį pakrovus paaiškėjo, jog baldai užima 10,6 metrų iš 13,6 metrus jiems gabenti skirtos puspriekabės ilgio. Dėl šios aplinkybės ieškovas sumokėjo didesnę kainą už pervežimą jį atlikusiai įmonei GMBH Spedlog ( b.l. 62).

Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio pirmosios dalies nuostatas siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto “b”, “d”, “e”, “f”, “g”, “h” ir “j” papunkčiuose, bei dėl visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti. Konvencijos 6 straipsnio pirmojo punkto „g“ papunktis įpareigoja krovinio važtaraštyje ( nagrinėjamu atveju – vežimo sutartyje) nurodyti krovinio vietų skaičių, jų išdėstymo ypatumus ir numerius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad užsakovas dalyvavo krovimo procese ( b.l. 67). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo krovinio išdėstymo. Ieškovo teiginius apie didesnę krovinio apimtį patvirtina šalių atstovų paaiškinimai ir foto nuotraukos. Minimos aplinkybės įrodo, jog, pateikdamas užsakymą, siuntėjas netiksliai nurodė pervežtino krovinio apimtį. Apsikeisdamas transporto užsakymu, vežėjas siuntėją apie tai informavo. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad, pakrovus atsakovo nurodytą krovinį ir pagal CMR konvencijos nuostatas apsikeitus transporto užsakymu nr. 060143, atsakovas privalo sumokėti vežėjui ne savo užsakyme, o ieškovo atsiųstame apsikeitime užsakymu nurodytą pervežimo kainą.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie ieškinio pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. rugsėjo 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.