Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-17-841/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
2-17-841/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05038-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
A. N., J. K., notarui D
Advokatai
Saulius Alysas, Eugenija Povilaitienė
Kategorijos
  • 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17-841/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05038-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.4; 113.1;116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei D. S., tretiesiems asmenims A. N., J. K., notarui D. J., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. S. kreipėsi į teimą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Z. B. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gegužės 6 d., testamentą, patvirtintą 2011m. gruodžio 28 d. Šiaulių m. VI-ojo notarų biuro notaro Dariaus Jonučio, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė L. S., jos atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė teismui paaiškino, kad jos manymu jos motina Z. B. 2012-12-28 testamentu negalėjo laisvai išreikšti savo valios dėl savo amžiaus bei psichikos sutrikimų. Testamentas buvo sudarytas praėjus vos kelioms dienoms po dukters E. D. laidotuvių, galimai būnant testatorei neadekvačios būklės, motina buvo žadėjusi palikti turtą visoms trims dukroms lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S., jos atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje atsakovė teismui paaiškino, kad žinojo apie ankstesnius testamentus, nes mama E. D. buvo pasakiusi, kad tetoms reikia sumokėti dalį pinigų kaip kompensacijas. Po E. D. mirties Z. B. pati rūpinosi, kad būtų sudarytas naujas testamentas, liepė pakviesti notarą, išdėstė, kad jai priklausantį nekilnojamąjį turtą palieka D. S., nes ji tame name gyvena, rūpinosi sudaryti testamentą, nes suprato, kad L. S., ieškovė nesutiks su jos testamentu.

Tretysis asmuo A. N. besitęsiant teismo procesui mirė, į bylą įstojusios jos teisių perėmėjos dukterys L. S. ir R. N. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, bylą prašė nagrinėti joms nedalyvaujant.

Tretysis asmuo J. K. su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad ji yra atsakovės D. S. sesuo, su mirusia močiute Z. B. bendraudavo telefonu, kai buvo grįžusi per motinos E. D. laidotuves, taip pat su močiute Z. B. bendravo, psichikos sutrikimų nepastebėjo, žinojo, kad po dukters E. D. mirties močiutė ketino palikti turtą D. S..

Šalies argumentai

Tretysis asmuo notaras D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad testatorė Z. B. suprato savo veiksmų esmę. Pagal nerašytą notarų praktiką notarai prašo psichiatro pažymos, jei testatorius yra virš 80 metų, tokia pažyma buvo pateikta. Testatorė su notaru bendravo sklandžiai, aiškiai išreiškė savo valią, taip pat pasakė, kad jos valia gali būti nepatenkinta viena pirmos eilės įpėdinė. Dėl testamente įrašytos kompensacijos už žemę, testatorė neprisiminė, ar visa kompensacija yra išmokėta, todėl minėtas sakinys apie kompensaciją ir buvo įrašytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad L. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1948-03-12, yra Z. B. dukra (4-7 b.l.). Z. B., a.k.411310030138, mirė 2012-05-06, būdama 98 metų amžiaus (8 b.l.). Z. B. turto įpėdinės pagal įstatymą yra dukros L. S. ir A. N. (9 b.l.). Nuo 2003 metų Z. B. nuolat gydė šeimos gydytoja V. S. (15-19 b.l.). Z. B. 2004-08-18 buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Vilniaus g. Nr.299, Šiauliuose paliko dukrai E. D., o piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemės sklypą paliko lygiomis dalimis dukroms E. D., A. N. ir L. S., tuo pačiu testamentu buvo panaikintas 2003-01-22 sudarytas testamentas (27 b.l.). Z. B. 2011-12-28 įgaliojimu buvo įgaliojusi D. S. jai atstovauti visose valstybės ir kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, valdyti žemės sklypą ir jame esančius statinius (28 b.l.). D. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus g. 299, Šiauliuose, ji nuo 2012-05-23 dirba J. P. įmonėje pardavėja- floriste (29-30 b.l.). 2011-12-27 Z. B. išrašytas notarui skirtas Medicininis pažymėjimas Nr.887, medikų išvada: stebimi amžiaus įtakoti atminties, dėmesio pakitimai, praktiškai psichiškai sveika. Pacientė nemato ir blogai girdi (36 b.l.). testamento sudarymo aplinkybes notaras D.Jonutis 2011-12-28 užfiksavo protokole (37 b.l.). Z. B. paveldėjimo byloje yra 3 testamentai, sudaryti 2003-01-22, 2004-08-18, 2011-12-28, ginčo testamente yra pastaba, kad Z. B. testamentą pasirašė būdama akla (38 b.l.). Z. B. nubuvo įrašyta Psichiatrijos ligoninės pacientų registre, nebuvo konsultuota dėl priklausomybių (39-42 b.l.). Kompensacija už valstybės išperkamą žemę Z. B. buvo pabaigta mokėti 2006-08-02 (51-52 b.l.). Z. B. sirgo, buvo susilaužiusi šlaunikaulį, jai nuo 2010-0-20 iki 2013-01-20 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jai buvo reikalingos specialios techninės pagalbos priemonės, kuriomis pasirūpindavo L. S. (53-56,72-78 b.l.). 2010-08-02 Z. B. buvo suteikusi įgaliojimą dukrai L. S. atidaryti sąskaitą „Swedbank“ AB, bei tvarkyti pinigines lėšas AB DnB NORD esančioje sąskaitoje, L. S. minėtas sąskaitas tvarkė (57, 68-70 b.l.). 2005-04-26 suteiktu įgaliojimu Z. B. buvo įgaliojusi dukrą E. D. vykdyti gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 299, Šiaulių mieste, statybos/rekonstrukcijos darbus (58 b.l.). Z. B. nuolat vartojo vaistus (79-93 b.l.). Notariniame registre 2011-12-28 datai yra notarinio veiksmo dalyvio- Z. B. parašai (103-105 b.l.). Byloje atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, į ekspertams pateiktus klausimus atsakyta, kad Z. B. sudarydama 2011-12-28 testamentą neturėjo psichikos sutrikimų, galėjusių apriboti galimybę teisingai suprasti veiksmus ir juos valdyti, taip pat nenustatyta, kad būtų naudojusi medikamentus, dėl kurių būtų sutrikdytas gebėjimas teisingai suprasti veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti (146-150 b.l.). Bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu 2013-04-19 mirė tretysis asmuo A. N., į bylą įstojo jos teisių perėmėjos, įpėdinės pagal įstatymą dukros L. S. ir R. N., kurios ieškinį palaikė (159-164 b.l.).

Kaip matyti iš paveldėjimo bylos, mirusioji Z. B. buvo iš viso sudariusi tris testamentus. Jos nuostata palikti jai priklausančią dalį žemės sklypo, pastatų ir statinių iš esmės nesikeitė, tai yra pirmuose dviejuose testamentuose buvo išreikšta valia palikti adresu Vilniaus g. 299, Šiauliuose esantį nekilnojamąjį turtą dukrai E. D., kuriai priklausė kita dalis minėto sklypo ir pastatų. Po dukters E. D. mirties Z. B. pasirūpino surašyti naują testamentą vaikaitės D. S. naudai. Teismas daro išvadą, kad taip Z. B. išreiškė savo nepakitusią valią, kad jai priklausęs nekilnojamasis turtas atitektų dukters E. D. palikuonei, jos dukrai. Teismas šioje byloje laiko svarbiais nešališkų, neturinčių byloje teisinio ar turtinio suinteresuotumo liudytojų- gydytojos psichiatrės L. Š., šeimos gydytojos V. S., liudytojos O. S. parodymus bei jais vadovaujasi. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Š. prisiminė vizitą pas Z. B. į namus, gydytoja matė Z. B. pirmą kartą, močiutė jai pati paaiškino, kad rengiasi surašyti testamentą, bijo vienos iš savo dukterų, supranta, kad gali kilti konfliktas dėl turto. Liudytojos nuomone Z. B. bendravo adekvačiai, vertino situaciją, prognozavo galimas pasekmes. Ji orientavosi laike ir vietoje, nors buvo akla ir negalėjo atlikti kai kurių standartinių testo užduočių, tačiau aiškiai suvokė savo veiksmus. Vertindama situaciją ir garbų Z. B. amžių, gydytoja užtruko ilgiau bei tyrė ją atidžiai, klausinėjo apie būsimą testamentą, jai Z. B. paaiškino, kad ketina turtą užrašyti anūkei. Pažymą išdavė tik įsitikinusi, kad Z. B. visiškai suvokia savo veiksmų esmę ir prasmę. Iš medicininių kortelių matyti, kad kita liudytoja- gydytoja V. S. buvo Z. B. šeimos gydytoja nuo 2003 metų. Liudytoja paaiškino, kad pas Z. B. buvo kviečiama nedažnai- tik kai paūmėdavo lėtinės ligos, pakildavo kraujospūdis. Z. B. buvo akla, ją pažindavo iš balso, nors nematė ir silpnai girdėjo, visada sueidavo į prasmingą kontaktą, dažniausiai atvykusi rasdavo anūkę D. S., apsilankymų metu būdavo švaru, tvarkinga. Z. B. apie 2007 metus buvo nustatyta visiška negalia, sauskelnės buvo reikalingos dėl senatvės sukeltų pakitimų, ne dėl kokios nors psichikos negalios. L. O. Stugienė su Z. B. buvo pažįstama nuo 1948 metų, kai kartu buvo Sibire. Liudytoja akcentavo gerą Z. B. atmintį, bendravo su Z. B. ir po dukters E. D. mirties, nepastebėjo, kad nusišnekėtų.

Kitų liudytojų- artimų ieškovės ir atsakovės giminaičių parodymais teismas nesivadovauja.

Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 str., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.17 str. 1 d., 5.28 str., 5.50 str. 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinį gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jo globėjas. LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje byloje ieškovė yra mirusios Z. B. dukra, pagal LR CK 5.11 str. 1d. 1 p. pirmos eilės įpėdinė, kuri paveldėtų dalį mirusiosios turto, jei testamentas būtų pripažintas negaliojančiu, pagal LR CK 5.17 str. ji turi teisę paduoti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (LAT 2012-10-31nutartis, c.b. Nr. 3K-3-453/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (LAT 2012-10-31 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-453/2012).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (LAT 2007-10-24 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (LAT 2010-11-09 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-443/2010). Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT 2010-06-30 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Teismas, įvertinęs byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad sudarydama 2012-12-28 testamentą, testatorė Z. B. teisingai suvokė savo veiksmus, anksčiau ne kartą buvo išsakiusi tokius ketinimus bei aiškiai išreiškė savo valią ir nėra pagrindo šį testamentą panaikinti. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad sudarydama 2012-12-28 testamentą, testatorė Z. B. nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- 1200,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Iš ieškovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 12,15 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. S. iš ieškovės L. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. S. 12,15 Lt (dvylika litų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, medicinines korteles bei ligos istorijas grąžinti jas pateikusioms įstaigoms.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė