Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-91-783/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
2-91-783/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00679-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
E. Š.
Išvadą teikia
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Dainius Mažylis, Vadimas Makušinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-91-783/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00679-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujantieškovei S. G., jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,atsakovo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. ieškiniu (31-33 b. l.) prašo iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam sūnui T. Š., g. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti 5500 eurų išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog nuo pat gimimo sūnus turėjo įvairių sveikatos problemų. Jam sergant, ji privalėjo rūpintis juo, jį slaugyti, teikti įvairią priežiūrą, Tuo tarpu atsakovas E. Š. visiškai nesirūpino nei sūnaus priežiūra, nei jo išlaikymu, žadėdavo, kad jis tikrai prisidės prie bendro vaiko išlaikymo, kad pabus su sūnumi, tačiau jo pažadai nebuvo ištesėti. Teigia, jog nuo pat sūnaus gimimo atsakovas skirdavo labai mažai lėšų sūnaus išlaikymui, kai ji kai kuriais mėnesiais vien sūnaus priežiūrai, pagerintam maistui bei maisto priedams ir komunaliniams patarnavimams išleisdavo apie 500 eurų. Šias lėšas skolindavosi iš pažįstamų, giminių, artimųjų, dirbo, ėmė paskolas, šias pasiskolintas lėšas ji atidavinėja savo kreditoriams. Atsakovas ir toliau nežada mokėti išlaikymo sūnui, neskiria jam dėmesio, nesirūpina jo gerove, ji viena išlaiko savo sūnų, padedama giminaičių, kurie jos ir atsakovo sūnui skiria visas savo kuklias pajamas bei santaupas. Ji pati vertingo turto neturi. Ieškovė teigia, jog vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 440 eurų: 250 Eur kainuoja maistas, medikamentai, maisto papildai, mokesčiai už komunalinius patarnavimus, higienos reikmenys, mokesčiai už darželį – 50 eurų, mokesčiai už lankomus būrelius – 50 eurų. Kadangi atsakovo E. Š. turtinė padėtis yra geresnė, jis turėtų daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo, iš jo priteisiama suma periodinėmis išmokomis turėtų būti 250 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas E. Š. per pastaruosius dvejus metus nepilnamečio išlaikymui skyrė labai mažai lėšų, nerėmė vaiko nei materialiai, nei daiktais, iš jo turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesius, nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., viso 5500 eurų. (31-33 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo E. Š. atstovas advokatas V. Makušinas pateikė atsiliepimą (85-86 b. l.), jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, jog išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo atmesti. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, jog dar prieš sūnaus gimimą, jam gimus ir iki pat 2017 m. gegužės mėnesio šalys gyveno kartu kaip šeima, nors ir neįregistravę santuokos. Atsakovas periodiškai išvykdavo į užsienį terminuotam darbui, iš kurio gaunamą uždarbį grįžęs skirdavo šeimos išlaikymui. Ir toks ginčo šalių gyvenimas tęsėsi iki 2017 m. gegužės mėnesio, tai yra iki tol, kol ieškovė S. G. nepasinėrė į moralės požiūriu smerktinus santykius su svetimu vyru, ką patvirtina pačios ieškovės pridėtos šalių susirašinėjimo išklotinės. Ieškovei pamynus ištikimybės pareigas, atsakovas buvo priverstas pradėti gyventi atskirai nuo ieškovės. Atsakovo atstovas nesutinka su ieškinyje nurodytu dydžiu, kadangi ieškovė neparėmė savo teiginių jokiais įrodymais, o deklaratyviai nurodė menamas vaiko išlaikymui reikalingas sumas, tačiau pats atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, paskaičiuodavo, kad sūnaus išlaikymui reikalinga suma per mėnesį apytiksliai sudarydavo apie 250-300 eurų. Atsakovo atstovas nurodo, jog šiuo metu atsakovo pajamos yra tokios, kurios leistų mokėti vaikui ne daugiau kaip po 150 Eur per mėnesį, tokią sumą galėtų skirti ir pati ieškovė, kuri nėra iš socialiai pažeidžiamų visuomenės narių (ligota ar garbaus amžiaus), yra darbinga, galėtų susirasti nuolatinį darbą, teikiantį stabilias pajamas. Atsakovo atstovas mano, jog šiuo atveju tėvų turtinės bei dalyvavimo darbo galimybės yra vienodos, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po ½ pajamų vaiko išlaikymui. Mano, jog išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteisiamas, kadangi, skirtingai nei nurodo ieškovė, šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. gegužės mėnesio, atsakovas iki nurodyto laiko nuolat skirdavo išlaikymą sūnui, be to, pas ieškovę liko atsakovui priklausantys daiktai, kurie, jeigu nebus grąžinti, gali atlikti išlaikymo funkciją natūra.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (1 t. 79-80 b. l.), jog ieškovė S. G. su sūnumi T. Š. gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute su visais patogumais, vaiku sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jam yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra sofa-lova, rašomasis stalas su kėde, komoda, spintelė. T. Š. lanko Kupiškio vaikų lopšelį – darželį „Obelėlė“, S. G. rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, ugdymu, domisi jo pasiekimais. Išvadoje nurodoma, jog T. yra judrus, aktyvus, smalsu, lengvai bendraujantis, lanko futbolo būrelį. Vaikas myli abu savo tėvus, tačiau jo artimesnis ryšys su motina. Vadovaudamiesi Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 18 straipsnio 1 dalimi, CK 3.192 straipsniu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsniu, skyrius pritaria ieškovės S. G. ieškiniui.

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Parodė, jog sūnaus poreikiai per mėnesį yra apie 500 Eur, juos sudaro 50 Eur už darželį, laisvalaikį (lanko karatė, futbolo būrelius), 150 Eur už drabužius, dalis buto komunalinių mokesčių už butą, buto nuoma (apie 150-200 Eur), medikamentai iki 50 Eur per mėnesį, apie 100 Eur už maistą. Jos pačios faktinės pajamos yra 402 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Kadangi jos pajamų neužtenka, jai sūnų išlaikyti padeda draugai, giminės. Nuosavo būsto neturi, išvykti į užsienį užsidirbti taip pat negali. Ieškovė teigia, jog atsakovas nuo 2017 m. gegužės mėnesio vaiko nematė, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikė nei kartu gyvendamas, nei atskirai, gautas pajamas naudodavo savo reikmėms, paprašytas skirti šiek tiek lėšų ar kokį rūbą nupirkti, sakydavo, kad nusipirktų ji pati. Teigia, jog su atsakovu E. Š. kartu pragyveno apie 6 metus, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio nebegyvena. Per tą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas kelis kartus buvo pervedęs pats, per brolį ar davęs išlaikymui skirtas sumas, viso bendrai skyrė apie 600 – 1000 eurų. Ieškovė neneigia, jog atsakovas, po 2015 m. rugpjūčio mėnesio grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą, apsistodavo ir pas ją namuose, nes sakydavo, kad neturi kur gyventi, tačiau pinigų nei šeimai, nei sūnui neskirdavo. Ieškovė parodė, jog ir po 2015 m. rugpjūčio mėnesio ji buvo su vaiku nuvykusi pas atsakovą į Norvegiją, vyko kartu su pačiu atsakovu, ten prabuvo apie porą savaičių, atsakovas finansavo ir pačią kelionę. Ji vyko, nes tuo metu nedirbo.

Ieškovės S. G. atstovas advokato padėjėjas D. Mažylis taip pat mano, jog ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Nurodė, jog ieškovės pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį, 250 eurų vidutiniškai kainuoja gyvenamojo būsto nuoma, jo išlaikymas, 10 Eur kainuoja futbolo treniruotės, 15 Eur – karatė būrelis, 10-20 Eur – vaiko laisvalaikis, 50 Eur – išlaidos kurui, apie 100 – 150 Eur – rūbai per mėnesį, maistas – apie 200 Eur, viso sumoje išlaikymo dydis yra apie 680 Eur, atskaičius pusę išlaidų būstui, vaiko poreikiai ir bus apie 500 Eur per mėnesį. Ieškovės atstovas teigia, jog atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo, turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymui skirtą sumą. Ieškovės atstovas neneigia, kad tarp ieškovės pateiktų įrodymų (pirkimo kvitų) gali būti datų ir laiko dubliavimosi ar skirtingų lojalumo kortelių numerių, kadangi maisto produktus, kitus daiktus, būdavo, vaikui nupirkdavo ir ieškovės brolis ar mama. Atstovas taip pat nurodė, jog įrodymuose nėra išskirtos vaikui skirtos prekės, jų kaina, kadangi ieškovė tiek maisto produktus, tiek kitus daiktus pirkdavo bendrai, ne vien vaikui. Kadangi ieškovės su atsakovu ryšiai yra nutrūkę nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, prašo priteisti įsiskolinimą už 22 mėnesius iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, nes atsakovas ieškovei pervedė kaip išlaikymą 500 Eur. Mano, jog tai, kad ieškovė su atsakovu po 2015 m. rugpjūčio mėnesio kartas nuo karto pabendraudavo, vykdavo kartu į gimtadienius, nepatvirtina to fakto, kad tuo laikotarpiu atsakovas teikė išlaikymą vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovo E. Š. atstovas advokatas V. Makušinas nurodo, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteisiamas ne didesnis išlaikymas nei 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovas parodė, jog ieškovė ir jos atstovas neįrodė ieškinyje įvardinto išlaikymo poreikio, jų paaiškinimai dėl išlaikymo dydžio yra deklaratyvūs, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, kvitai, kuriuos pateikė ieškovė, prieštaringi, kai kurie jų išduoti panašiu laiku skirtingose vietose, kuriose asmuo fiziškai negalėjo būti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Iš teismo posėdyje pateiktų ieškovės parodymų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teismas nustatė, jog šalių sūnus T. Š., g. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove S. G. nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, vaikas lanko vaikų lopšelį – darželį „Obelėlė“, sveikatos problemų neturi, laisvalaikiu lanko futbolo treniruotes, karatė užsiėmimus. Ieškovė pateikė įrodymus, jog vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis yra ne mažesnė nei 37 Eur per mėnesį (vasaros sezono metu už karštą vandenį, cirkuliacinę šilumą ieškovė vidutiniškai sumoka po 30 Eur (1 t., 95-96 b. l.), šildymo sezono metu – 82 Eur (1 t. 161-162 b. l., II t. 4-7 b. l.), už dujas ir elektrą vidutiniškai per mėnesį sumoka po 22 Eur (I t. 136-141 b. l.). Įvertinus, jog šildymo sezonas per metus būna 7 mėnesius, ieškovės išlaidos būstui per mėnesį sudaro apie 74 Eur ((30 Eur x 5 mėn.)+(82 Eur x 7 mėn.)+(22 Eur x 12 mėn.) /12 ? 73,72 Eur)). Ieškovė S. G. nepateikė įrodymų apie būsto nuomos kainą (vien ieškovės teiginio, jog būsto nuoma kainuoja nuo 70 iki 100 Eur, esant atsakovo prieštaravimui, nepakanka), tačiau nustačius, jog butas priklauso G. Ž. (1 t. 95-96, 116-141 b. l.), atsakovas nenurodė, jog G. Ž. ir ieškovę sietų koks nors giminystės ryšys, kuris leistų teigti, kad ieškovė būstu naudojasi neatlygintinai, įvertinus, jog būtų nuomos kaina Kupiškyje prasideda nuo 50 Eur (http://rinka.lt/kupiskis/nekilnojamojo-turto-skelbimai/butu-nuoma/), teismas pripažįsta, jog vaikui tenkanti būsto nuomos dalis yra ne mažesnė nei 25 Eur per mėnesį. Teigdama, jog už būsto nuomą moka didesnę sumą, ieškovė, esant atsakovo prieštaravimams, turėtų įrodinėti leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog už lopšelį darželį nuo 2018 m. sausio mėnesio sumokėjo 80,86 Eur (1 t. 157 l., 2 t. 8 l.), arba vidutiniškai po 40,48 Eur per mėnesį, šios išlaidos taip pat pripažįstamos vaiko poreikiais. Tačiau ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių konkretų vaiko išlaikymo dydį per mėnesį nepateikė. Byloje yra pateikti įvairūs pirkimo kvitai (1 t. 98-115, 158-160, 163-167, 2 t. 10-18 b. l.), iš kurių matyti, jog nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžios buvo apsiperkama prekybos centruose „Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Lidl“, „H&M“, „Takko Fashion“, „Reserved“, „Sportland“, „Anvol“, degalinėje UAB „Rubetum“, UAB „Baltic Petroleum“, kavinėse „Upės kepyklėlė“ , „Sushi Sport“, vaistinėse „Eurovaistinė“, „Norfa“ vaistinė, tačiau kokia dalis šių prekių buvo skirta vaikui, kokia suma jam buvo išleista, ieškovė paskaičiavimų nepateikė ir jų neįrodinėjo. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš pateiktų kvitų, prekybos centruose „Norfa“, „Maxima“ įsigyjant prekes pateikiamos skirtingos lojalumo kortelės (pvz., 1 t. 100 – 102 b. l. yra bent trys „Norfa“ centro kvitai su trimis skirtingomis lojalumo kortelėmis (asmeniui paprastai išduodama viena kortelė), taip pat yra Kupiškyje įsigytos prekės, nors tuo metu, kaip matyti, pagal pirkimo čekius ieškovė buvo Panevėžyje (kvitai iš „H&M“, „Takko“ ir „Norfa“ 2017-08-15). Ieškovės S. G. atstovo advokato padėjėjo D. Mažylio teiginiai dėl skirtingų kortelių ar prieštaringo laiko, jog, be ieškovės, prekes pirkdavo kiti artimi jai asmenys ir pateikdavo kvitus, teismo neįtikino. Taip pat kelia abejonių išlaidos kurui ir jų tenkanti dalis vaikui, nes, kaip matyti iš kvitų (1 t. 98 b. l.), 2017 m. rugpjūčio mėnesį degalinėje UAB „Rubetum“ buvo įsigyta 117,42 l dyzelinio kuro, 2017 m. spalio mėnesį – 70 l dyzelinio kuro. Ieškovė nepateikė, kokia transporto priemone ji važinėja (jos vardu nėra registruota transporto priemonių), tačiau net skaičiuojant kuro sąnaudas 6-7 l/100 km, per tuos mėnesius turėjo būti pravažiuota atitinkamai ne mažiau 1600 km ir 1100 km. Atsižvelgus atstumus Kupiškyje, atstumus iki artimiausio apskrities centro (Panevėžys – 47 km), mažai tikėtina, kad tokie atstumai ar bent pusė jų buvo susiję su vaiko poreikiais. Pažymėtina, jog tarp ieškovės pateiktų kvitų yra įrodymų apie potencialias išlaidas vaikui (2017-10-06 renginys Kupiškio kultūros centre už 2 Eur (1 t. 105 b. l.), du bendros 11 Eur vertės bilietai į kino filmą vaikams (1 t. 166, 167 b. l.), tačiau šios išlaidos tikrai nepagrindžia tokio dydžio išlaikymo poreikį, kurį nurodo ieškovė. Tokio išlaikymo dydžio, apie kurį kalba ieškovė, nepatvirtina ir pačios ieškovės pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle tarp jos ir atsakovo (1 t. 34-49, 58-59 b. l.), šis susirašinėjimas tik atskleidžia ieškovės ir atsakovo pašlijusius santykius po to, kai ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo. Teismas posėdyje apklausė ieškovės atstovo pakviestus liudytojas L. R., G. G., liudytoją O. G., bet ir šie iš esmės nieko nepaliudijo, kas patvirtintų tokį išlaikymo dydį, kokį ieškinyje nurodo ieškovė. Priešingai, liudytoja L. R. parodė, jog ji pati ieškovei atiduoda dalį savo vaiko išaugtų drabužių, kas kaip ir paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog vaikui per mėnesį rūbams išleidžia po 150 Eur (nekalbant apie tai, jog tokia suma per mėnesį apskritai kelia abejones, kai jos pajamos yra ne didesnės nei 400 Eur), o liudytojai G. G. ir O. G. parodė, jog padeda materialiai ieškovei, kas, atsižvelgus į ieškovės pajamas, giminystės saitus su šiais liudytojais (O. G. yra brolis, G. G. – jo žmona), yra suprantama ir įprasta praktika. Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog pats atsakovas E. Š. savo atsiliepime nurodė, jog gyvendamas kartu su ieškove yra paskaičiavęs, kad sūnaus išlaikymo poreikis yra apie 250-300 Eur (1 t. 85 b. l.), į tai, jog ieškovė S. G. pradėjo dirbti tik nuo 2017 m. spalio mėnesio (civilinės bylos inicijavimo metu buvo bedarbė, iki bylos iškėlimo jos draudžiamos pajamos šiek tiek viršydavo ½ minimalios mėnesio algos ) (1 t. 8 – 9 b. l., 2 t. 9 b. l.) ir jai sunku pateikti įrodymus, patvirtinančius minimalius vaiko poreikius (maistui, aprangai, laisvalaikiui, vaiko lavinimui), nustato, jog šalių sūnaus T. išlaikymo poreikis per mėnesį yra apie 275 Eur, į šį dydį atsižvelgiama priteisiant išlaikymo, kurį privalo teikti atsakovas, dydį. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo nustatyta, jog ieškovės S. G. faktinės pajamos sprendimo priėmimo metu yra apie 417 Eur per mėnesį (II t. 9 b. l.), atsakovo E. Š. faktinės pajamos 2015 m. birželio mėnesio – 2016 m. lapkričio mėnesį buvo vidutiniškai apie 2311 Eur per mėnesį (143-144 b. l), kokias išlaidas patiria atsakovas, įrodymų nepateikė. Tiek ieškovė S. G., tiek atsakovas E. Š. nekilnojamojo turto neturi (1 t., 10, 65 b. l.), ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (10 b. l.), atsakovas transporto priemonių, kurioms būtų leidžiama dalyvauti viešame eisme, taip pat neturi (64 b. l.). Nustatęs, jog atsakovo S. Š. pajamos yra daugiau nei 5 kartus didesnės, nei ieškovės, teismas nustato ir didesnį išlaikymo dydį iš atsakovo, priteisdamas iš jo po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės. Į išlaikymą įskaitomos atsakovo po 2017 m. rugpjūčio 8 d. sumokėtos lėšos vaikui išlaikyti. Teismas nepriteisia išlaikymo iš atsakovo penkis kartus didesnio, nei pagal pajamas priklausytų ieškovei, nes nors atsakovas įrodymų apie savo išlaidas nepateikė, tikėtina, kad pragyvenimas Norvegijos Karalystėje ir būtinos išlaidos yra didesnės, nei Lietuvoje, todėl įpareigoti atsakovą teikti didesnį išlaikymą nei 200 Eur, yra nepagrįsta. Ieškovė S. G. taip pat prašo priteisti ir 5500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., kaip pagrindą įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti prašo laikyti išlaikymo dydį po 250 Eur per mėnesį, jį padauginus iš 22 mėn. (ieškovės atstovas advokato padėjėjas D. Mažylis teismo posėdyje dėl tokio paskaičiavimo (nurodomas įsiskolinimo laikotarpis yra 24 mėn., kai įsiskolinimo suma nurodoma už 22 mėn.) paaiškino, kad iš šio laikotarpio yra atimta 500 Eur suma, kurią atsakovas E. Š. per tuos dvejus metus pervedė vaikui išlaikyti). Ieškovė S. G. teismo posėdyje tvirtino, jog atsakovas E. Š. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio su ja nebegyvena, per tą laikotarpį iki ieškinio iškėlimo yra pervedęs ar jai davęs iki 1000 Eur vaikui išlaikyti, daugiau išlaikymo neteikė. Pats atsakovas E. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, jog su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš ieškovės S. G. paaiškinimų, liudytojų L. R., G. G., O. G., R. B., L. T. parodymų, pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė S. G. ir atsakovas E. Š. iki 2017 m. gegužės mėnesio gyveno kartu nesudarę santuokos (sugyventiniai), nuo 2017 m. gegužės mėnesio šalys kartu nebegyvena ir artimų ryšių nebepalaiko. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki civilinės bylos iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 10 d.) atsakovas E. Š. sūnaus T. išlaikymui skyrė apie 1000 Eur. Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes dėl gyvenimo kartu kaip pora atsižvelgia į liudytojų R. B. ir L. T. parodymus, jog dar 2017 m. balandžio 21 d. ieškovė su atsakovu buvo atvykusi į Panevėžį švęsti L. T. gimtadienio, į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (1 t. 173, 174 b. l.), jog ieškovė S. G., kartu su vaiku, atsakovu E. Š. ir šio broliu 2016 m. spalio mėnesį vyko į Norvegiją, kur gyvena atsakovas, ieškovė į Norvegiją skrido ir 2016 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas E. Š. pateikė susirašinėjimo socialiniame tinkle išrašą (1 t. 168 – 172 b. l.), šio susirašinėjimo turinys, atsižvelgus vartojamus kreipinius, klausimus ir atsakymus, patvirtina susirašinėjančių asmenų (S. G. ir E.) artimus santykius, paskutinė žinutė išsiųsta 2017 m. gegužės 17 d., todėl daroma išvada, jog artimas bendravimas tarp ieškovės ir atsakovo nenutrūko iki pat 2017 m. gegužės mėnesio imtinai. Tai, kad ieškovė S. G. kaip pora bendravo su atsakovu iki pat 2017 m. birželio mėnesio, patvirtinto ir teismo posėdyje ieškovės atstovo iniciatyva apklausta liudytoja G. G., šios liudytojos parodymų objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl pripažįsta, jog ieškovė S. G. nėra visiškai atvira pasakodama apie savo santykius su atsakovu E. Š. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ir šiais jos parodymais nesivadovauja. Teismo posėdyje apklausti liudytojai G. G., O. G., L. R., be pačios ieškovės paaiškinimų, parodė, jog ir gyvendamas kartu su ieškove atsakovas neskirdavo tinkamo išlaikymo vaikui (liudytojai O. G. ir G. G. parodė, jog lankydavosi pas S. G. dažnai, matė jos sunkią turtinę padėtį, taip pat nematė ir nežino, kad atsakovas E. Š., gyvendamas Lietuvoje, būtų davęs lėšų vaikui išlaikyti, pirkęs maisto; L. R. parodė, jog pažįsta ieškovę nuo 2016 m. vasaros, yra mačiusi atsakovą E. Š., tačiau ji iš ieškovės ir vaiko aprangos bei atsakovo aprangos skirtumų susidarė įspūdį, kad atsakovas E. Š. rūpinasi tik savimi, o lėšų ieškovei ir vaikui neskiria), todėl reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš esmės yra pagrįstas. Pažymėtina, jog iš rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas E. Š. nuo 2015 m. birželio 3 d. dirba Norvegijos Karalystėje (1 t. 143-144 b.l.), jis faktiškai Norvegijoje gyveno nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. (įrodymų apie darbą 2017 metais Norvegijoje atsakovas nepateikė), tai yra ilgą laiką nebūdavo Lietuvoje ir tiesiogiai su ieškove ir vaiku nebendravo. Atsakovas E. Š. atsiliepime nurodė, jog teikė visapusišką išlaikymą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas nepateikė, nors, gyvendamas Norvegijoje ir teikdamas visapusišką išlaikymą, kaip jis teigia, tokių įrodymų turėjo turėti (sąskaitų išrašai, pinigų perlaidų kvitai ir panašiai). Iš jo pateikto susirašinėjimo socialiniame tinklalapyje (1 t. 168-172 b. l.) matyti, jog bendraujant su ieškove S. G. jis 2016-08-23 nurodė, jog išsiuntė „300“ (ko 300, nenurodyta, tikėtina, kad eurų), 2017-01-16 susirašinėjimo metu su ieškove kalba apie „100“ atsiuntimą odontologo paslaugoms T., 2017-05-07 rašoma apie „350“. Kiek daugiau lėšų skyrė savo ir ieškovės bendram sūnui išlaikyti, tiek gyvendamas kartu su ieškove iki 2017 m. gegužės mėnesio Lietuvoje, tiek gyvendamas Norvegijoje, atsakovas E. Š. nepateikė, pats teismo posėdyje nedalyvavo ir neįrodinėjo, todėl pripažįstama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo tinkamas (vien gyvenimas toje pačioje patalpoje su vaiko motina ir vaiku nepatvirtina išlaikymo teikimo fakto), tačiau priteisiant įsiskolinimą atsižvelgiama į tas įrodytas sumas, kurias sumokėjo atsakovas. Ieškovė S. G. teismo posėdyje pripažino, jog be tų 350 Eur, kuriuos jai persiuntė atsakovo brolis, atsakovas S. Š. yra davęs pinigų sūnaus išlaikymui, bet per tuos paskutinius dvejus metus iki bylos iškėlimo davė ne daugiau 1000 Eur. Nustatęs, jog ieškovė ir atsakovas kaip pora bendravo iki pat 2017 m. gegužės mėnesio, teismas šią 1000 Eur sumą laiko įrodytomis lėšomis, kurias atsakovas E. Š. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio teikė kaip išlaikymą. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį, iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, tai yra byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 200 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną, todėl teismas, paskaičiuodamas įsiskolinimą, 200 Eur sumą laiko kaip pagrindą įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti. Pripažinęs, jog atsakovas E. Š. privalo teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nustatęs, jog atsakovas E. Š. tinkamo išlaikymo neteikia nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, teismas iš atsakovo priteisia 3800 Eur (200 Eur x 24 mėn. – 1000 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė S. G. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo patyrė 50 Eur išlaidų (1 t. 15 b. l.), atsakovas E. Š. – 900 Eur išlaidų (2 t. 20 b. l.). Kadangi civilinė byla nėra sudėtinga, atsakovo E. Š. atstovas advokatas V. Makušinas parengė atsiliepimą (2 lapai) (1 t. 85-86 b. l.), surašė priešieškinį (2 lapai) (1 t. 145-146 b. l.), dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose (2017-12-06 nuo 10.30 val. iki 11.33 val. ir 2018-01-05 nuo 13.00 val. iki 13.47 val.), viename teismo posėdyje (2018-02-15 nuo 9 val. iki 12 val.), kartu su ieškovės atstovu parengė taikos sutartį dėl priešieškinio (1 t. 175-176 b. l.), teismas, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, 8.2 punktą, 8.17 punktą, 8.19 punktą, atsižvelgdamas į 2017 m. 3 ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (850,80 Eur), mažina iki 500 €. Kadangi tenkinta 75 % reikalavimų (tenkinta 80 % reikalavimo priteisti išlaikymą, 69 % - reikalavimo priteisti įsiskolinimą), ieškovei iš atsakovo priklauso 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 125 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius atsakovo reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas į analogiškus ieškovės reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteisiama 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo atstovas advokatas V. Makušinas, be 900 Eur, sumokėtų už atstovavimą, prašė iš ieškovės priteisti kaip atstovavimo išlaidas ir 100 Eur (2 t. 19, 21 b. l.), kuriuos jam atsakovas E. Š. pervedė 2017-12-06. Tačiau atsižvelgus į tai, jog tą pačią dieną (2017-12-06) advokatas V. Makušinas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (1 t. 142 b. l.), ši 100 Eur suma negali būti laikoma atstovavimo išlaidomis, dėl šios sumos dalies grąžinimo teismas jau yra priėmęs sprendimą 2018 m. sausio 9 d. patvirtindamas šalių taikos sutartį dėl priešieškinio (grąžino atsakovui 75 procentus jo sumokėtos žyminio mokesčio dalies). Todėl pakartotinai spręsti dėl šios sumos priteisimo iš ieškovės priimant galutinį sprendimą nėra pagrindo.

Iš atsakovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, valstybei priteisiamas 72 Eur (200 Eur x 12 x 0,03) žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė pateikdama ieškinį buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 7,24 Eur išlaidų (2018-02-20 pažyma (1 t. 2 l.). Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 5,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi ieškovei tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (1,81 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), iš ieškovės šios lėšos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei 259, 260, 263 – 265, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnaus T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam vaikui T. Š. priteisti 3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio įsiskolinimą už 2015 m. rugpjūčio 8 d. – 2017 m. rugpjūčio 7 d. imtinai laikotarpį. Nustatyti, jog lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaiko motina S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui nukreipti skubiam vykdymui, į priteistą išlaikymą nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. įskaityti atsakovo E. Š. po 2017 m. rugpjūčio 8 d. sumokėtas lėšas sūnui T. Š. išlaikyti.

Priteisti iš ieškovės S. G. atsakovo E. Š. naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 centų) atstovavimo išlaidų, iš atsakovo E. Š. valstybės naudai priteisti 77,43 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis