Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Bobutės paskola“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19592-807/2015 pagal ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

815,81 EUR negrąžintos kredito dalies;246,12 EUR kredito mokesčio;17,52 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų;20,63 EUR palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos;5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį;bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad tarp ieškovo AB „Bobutės paskola“ ir atsakovės E. V. 2014-03-20 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. bkc2hg4j, kuria atsakovei buvo suteiktas 868,86 EUR (3000 Lt) vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1216,40 EUR (4200 Lt) kredito mokestį iki 2017-03-20. Suteiktas 868,86 EUR vartojimo kreditas ir 1216,40 EUR kredito mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovui trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 57,92 EUR (200 Lt). Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje matytų įsipareigojimų, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašyti teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas, ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AB „Bobutės paskola“ 2015-03-13 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės E. V.. Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir 2015-03-25 nutartimi atsisakė priimti nagrinėti ieškinį, kaip neteismingą. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.251 str., 6.256 str. 2 d., 6.261 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo.

LR CPK numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos nurodymas yra aktualus, nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 str.).

Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovė E. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniaus r., Zujūnų sen., Šilėnų k., todėl ieškinys teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. (LR CPK 3 str., 7 str., 8 str., 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą.