- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- A-444-2375-12
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13477-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, J. G., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. N. G., L. P., J. P., G. P., G. R., V. G.
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas)
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Jolantai Garmuvienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams: Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, J. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: L. P., J. P., G. P., S. N. G., G. R., V. G. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. gruodžio 12 d. patikslintu skundu (IV t. b. l. 119–130) kreipėsi į teismą prašydamas:
1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto panaikinimo, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510, išduoto J. G., panaikinimo ir dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398 panaikinimo;
2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 (toliau – ir Įsakymas) 1.1. punktą;
3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 38-3GR486-510 (toliau – ir Statybos leidimas), išduotą J. G.;
4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. l-NS-398 (toliau – ir Pažyma).
5) įpareigoti atsakovą J. G. netrukdyti naudotis mansardos patalpomis 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17;
6) įpareigoti atsakovą J. G. per 6 mėnesių terminą pašalinti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savavališkos rekonstrukcijos mansardos patalpose 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovės teismo posėdyje prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad terminą skundui paduoti dėl administracinių aktų panaikinimo, t.y. dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto panaikinimo, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510 panaikinimo ir dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398 panaikinimo, praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas apie skundžiamą Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą sužinojo tik 2009 metų liepos mėnesį atsakovui J. G. pradėjus vykdyti palėpės rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjas apie skundžiamą įsakymą žinojo dar 2003 metais, tačiau nesuprato, kad šio įsakymo 1.1 punktas pažeidžia pareiškėjo teises. Kauno apskrities viršininko administracija 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktu neteisėtai įteisino atsakovo J. G. vardu namo, (duomenys neskelbtini), mansardos patalpas 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17. Įsakymo priėmimo metu galiojantys teisės aktai nesuteikė teisės įteisinti savavališkai įrengtas patalpas savininko, tuo labiau nuomininko vardu. J. G., būdamas buto Nr. 4 nuomininku, neatliko jokių statybos darbų ginčo palėpėje. Ginčo palėpės patalpos buvo bendro naudojimo, J. G. nepriklausė. Priimant ginčijamą įsakymą reikėjo viso namo gyventojų sutikimo. Kauno miesto apylinkės teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-99/2004 panaikino to paties Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.2. punktą, kuriuo buvo įteisintos bendro naudojimo palėpės patalpos kito nuomininko vardu. Pareiškėjas neatsisakė savo dalies ginčo palėpėje ir sutikimo įteisinti atsakovo J. G. vardu ginčo palėpę nedavė, tuo buvo pažeistos pareiškėjo turtinės teisės. Pareiškėjas apie Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 38-3GR486-510, išduotą J. G., ir apie Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. l-NS-398 sužinojo 2009 m. rugsėjo 3 d. gavęs J. G. atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nes pareiškėjas nedavė sutikimo rekonstruoti mansardos patalpų: 4-12/19,90; 4-13/3,17; 4-10/2,00; 4-11/4,02. Apklausos anketos dėl šių patalpų rekonstrukcijos nebuvo pateiktos bendraturčiams pritarti. Išduodant statybos leidimą nebuvo namo, (duomenys neskelbtini), daugumos sutikimo. Panaikinus nurodytą statybos leidimą turėtų būti panaikinta ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. l-NS-398, kadangi ginčo patalpose, po ginčijamo statybos leidimo išdavimo, nebuvo atlikti jokie rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi be pareiškėjo sutikimo, neatsisakius savo dalies bendrame turte. Kadangi neteisėtai buvo suvaržyta pareiškėjo teisė disponuoti bendru turtu, panaikinus ginčijamus administracinius aktus turi būti atkurta faktinė padėtis iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo bei pašalinti neteisėtos statybos padariniai, t.y. atsakovas J. G. įpareigotinas netrukdyti naudotis mansardos patalpomis 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 ir įpareigotinas per 6 mėnesių terminą pašalinti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savavališkos rekonstrukcijos mansardos patalpose 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, panašiai kaip atsakovas nurodė atsiliepime, paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimas Nr. 38-3GR486-510 buvo išduotas buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Statybos leidimo galiojimo terminas buvo numatytas iki 2014 m. liepos 20 d. Atsakovas J. G. siekė rekonstruoti nuosavybės teise turimą butą, (duomenys neskelbtini), numatant langų rekonstrukciją, juos paaukštinant bei sujungiant, įrengiant laiptus, sujungiančius butą mansardoje ir antrame aukšte. Pagal galiojančius teisės aktus, statybos leidimui gauti buvo būtinas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalis nustatė, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Iš VĮ Registrų centro 2006 m. rugsėjo 8 d. pažymos matyti, kad nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas (3 ir daugiau butų), taip pat pažymoje nurodyti visų šiame gyvenamajame name įregistruotų butų savininkai. Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkų apklausos 2004 m. birželio 11 d. protokole Nr. 28/04-SBŪ/R nurodyta, kad vykdoma daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų apklausa dėl buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijos. Protokole nurodyta, kad iš viso daugiabučiame name yra 7 patalpų savininkai, buto, (duomenys neskelbtini), patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijai pritarė 5 patalpų savininkai. Protokole nurodyta išvada – pritarti nurodyto buto ir patalpų rekonstrukcijai. Pagal CK 4.85 straipsnį bei Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijai pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų dauguma. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai bei pažeidžiant patalpų savininkų teises bei interesus. Pareiškėjas 2004 m. gegužės 25 d. davė sutikimą, kad butas Nr. 4 būtų spiraliniais laiptais sujungiamas su viršuje esančiu butu, išardomos nelaikančios pertvaros, įrengiamas židinys, atidengiamos pagegnės, rekonstruojami tūriniai stoglangiai sujungiant, įrengiami sutapdinti stogo langai. Įvertinus apklausos anketos turinį yra akivaizdu, kad pareiškėjo sutikimas buvo duotas būtent tokiems darbams atlikti, kokiems buvo išduotas skundžiamas 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimas. Projekto aiškinamajame rašte, tiek apklausos anketoje buvo numatyta, kad planuojama butą Nr. 4 sujungti su viršuje esančiu butu. Virš buto Nr. 4 išsidėstę ginčo patalpos nuo 4-10 iki 4-13, priklausiusios atsakovui J. G.. Pareiškėjas laisva valia priėmė sprendimą sutikti su anketoje nurodytais konkrečiais rekonstrukcijos darbais, o statybos leidimas buvo išduotas, tik gavus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų daugumos sutikimą konkretiems rekonstrukcijos darbams. Projektas ir visa susijusi dokumentacija dėl buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos buvo patikrintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinėje statybos komisijoje bei surašytas statinio projekto patikrinimo 2004 m. liepos 14 d. protokolas Nr. GR486 su išvada - išduoti leidimą. Ginčijamas statybos leidimas priimtas, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl patikslinto skundo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 punktą, kurio nuginčijimui pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą teismui ir nėra jokių objektyvių aplinkybių šį terminą atnaujinti. Pareiškėjui apie Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 02-01-4968 buvo žinoma 2003 metais, kada padavė ieškinį teismui dėl šio įsakymo 1.2 punkto panaikinimo. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2005. Pareiškėjo skundas turėtų būti atmestinas.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija) atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcijos atstovė paaiškino, panašiai kaip atsakovas nurodė atsiliepime, kad J. G. 1999 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininką su prašymu įregistruoti savavališkai įrengtas patalpas (4-10, 4-11, 4-12, 4-13, ir /4a-l), (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybė 1999 m. balandžio 29 d. išdavė Valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų pastatų (statinių) ar įrenginių, bešeimininkio turto ir neūkiško pastatų, įrenginių laikymo apžiūros aktą Nr. 14. Šiame akte buvo nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mansardoje 1985 m. buvo įrengtos patalpos. Nuo to laiko jomis naudojosi J. G.. Tame pačiame akte konstatuota, jog J. G. pageidauja, kad mansardos patalpos, kuriomis jis naudojosi, būtų teisiškai registruotos. Buvo nuspręsta, kad galima įteisinti patalpas 2-10, 2-11, 2-12, 4-10, 4-11, 4-13, tik atsisakius viso namo gyventojams savo patalpų dalies mansardoje, nustatyta tvarka suderinus projektą ir gavus namą eksploatuojančios organizacijos leidimą. Kauno savivaldybės įmonės Santakos butų ūkis Senamiesčio butų ūkio tarnyba 1999 m. birželio 15 d. išdavė pažymą Nr. 456, kurioje nurodė, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra 5 butai, kurių vienas privatizuotas (savininkas – A. A.), o kiti keturi priklauso savivaldybei. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad dviejų butų nuomininkai yra J. B. ir J. G., kitų dviejų butų nuomininkai mirę. A. A., J. G. ir J. B. 1999 m. birželio 10 d. davė notariškai patvirtintus sutikimus, kad J. B. ir J. G. virš jiems nuosavybės teise priklausančio buto įsirengtų palėpę. Be to, A. A. 1999 m. birželio 10 d. pardavus savo butą S. N. G., pastaroji 1999 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintu pareiškimu sutiko, kad J. B. ir J. G. savavališkai įrengtos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), būtų įteisintos šių piliečių lėšomis.
Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 1999 m. liepos 23 d. raštu Nr. 827 davė sutikimą dėl minėtų patalpų įteisinimo J. B. ir J. G. vardu. Taigi, sutikimus dėl minėtų patalpų įteisinimo davė visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas priimtas 1999 m. rugpjūčio 26 d., mansardos patalpų teisinė registracija J. G. vardu atlikta 1999 m. rugsėjo 8 d. Kartu su pirmiau minėtais prašymais Kauno apskrities viršininkui dėl mansardos patalpų įteisinimo buvo pateikta namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 223/435, suderintas gyvenamojo namo mansardos projektas. Pareiškėjas reikalaudamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą, nenurodė, kokius teisės aktus ir kokias pareiškėjo teises pažeidė ginčijamas administracinis aktas. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę ir, kad ši teisė pažeidžiama. Vien tik nurodymo, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia pareiškėjo teises, nepakanka. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas priimtas teisės aktais reikalaujamų dokumentų pagrindu ir nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 02-01-4968 buvo žinoma jau 2004 metais, kuomet dėl to paties įsakymo 1.2 punkto panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Skundas dėl ginčijamo Kauno apskrities viršininko įsakymo 1.1. punkto panaikinimo paduotas tik 2009 m. liepos 28 d. Pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skųsti Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d/ įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie savo teisių pažeidimą ginčijamo įsakymo 1.1 punktu suprato tik 2009 m. liepos pradžioje atsakovui pradėjus vykdyti rekonstrukcijos darbus ginčo patalpose, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjo nesuvokimas, kad priimtas administracinis aktas pažeidžia jo teises, vertintinas kaip subjektyvi aplinkybė. Terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas. Pareiškėjas būdamas rūpestingas ir apdairus jau nuo 2004 m. galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Taigi, reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto panaikinimo netenkintinas. Nepanaikinus skundžiamo administracinio akto, t.y. Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto, taip pat nepanaikinus Statybos leidimo nėra pagrindo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398, kurioje buvo nurodyta, kad statytojo J. G. nebaigtas rekonstruoti gyvenamosios paskirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmiau minėtų ir atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. atsiliepime ir jo atstovė advokatė prašė skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo advokatė panašiai paaiškino, kaip nurodė atsakovas J. G. atsiliepime, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 punktu įteisino atsakovo J. G. vardu gyvenamojo namo mansardoje, (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtas patalpas. Apie šį ginčijamą administracinį aktą pareiškėjui ir jo sutuoktinei - trečiajam asmeniui L.P., buvo žinoma 2003 metais. Tai patvirtina prijungta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-99/2004, kurioje pareiškėjas ir L. P. teismo prašė panaikinti šio administracinio akto 1.2 punktą. Civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo J. G., kuriam nei pareiškėjas, nei L.P. jokių pretenzijų civilinėje byloje Nr. 2-99/2004 nereiškė. Pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti dėl šio įsakymo 1.1 punkto panaikinimo (ABTĮ 33 str.). Šį terminą ieškovas praleido be svarbios priežasties, todėl nėra pagrindo šio termino atnaujinti. Ginčo patalpos mansardoje įrengtos atsakovo J. G. 1985 metais. Ginčo administracinio akto priėmimo metu pareiškėjas net nebuvo (duomenys neskelbtini) 3-iojo buto nuomininku. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 12 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1081/2000), kuris įsiteisėjo nuo 2001m. sausio 10 d., ieškovas buvo pripažintas 3-ojo buto nuomininkės V. S., mirusios 1998 m. rugsėjo 19 d., šeimos nariu. Savavalinių patalpų įteisinimo metu keturi butai priklausė savivaldybei, 1 buto - pagrindinis nuomininkas miręs, 2 buto - nuomininkas J.B., 3 buto - nuomininkė V. S. (mirusi 1998 m. rugsėjo 19 d.), 4 buto- nuomininkas atsakovas J. G., 5 buto - savininkas A. A., kuris iki ginčijamo administracinio akto priėmimo, 5-tą butą perleido S. N. G., kurį ji įsigijo santuokos metu kartu su atsakovu J. G. ir tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Savavalinių padarinių šalinimui įteisinimo būdu sutikimus davė A. A., J. B., sutuoktinė S. N. G., perleidusi teisę įteisinti įrengtas savavališkai patalpas savo vyrui J.G. bei kitos institucijos, pasirašydamos mansardos projekte, kur eksplikacijoje nurodytos visos savavališkai atsakovo šeimos įrengtos patalpos.
Pareiškėjas ginčijamo administracinio akto priėmimo metu jokių teisių į 3-ią butą neturėjo, todėl jo bei jo šeimos teisės negalėjo būti pažeistos. Prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą, buvo gauti visų namo butų ir patalpų sutikimai apklausos anketose, išskyrus G. P.. Apklausos anketų 2 punkte nurodyta, kad butas Nr. 4 spiraliniais laiptais bus sujungiamas su viršuje esančiu butu, išardomos nelaikančios pertvaros, įrengiamas židinys, atidengiamos gegnės, rekonstruojami tūriniai stoglangiai sujungiant, įrengiami sutapdinti stogo langai. Su tokiu rekonstrukcijos projektu sutiko V. P.. Prieš gaunant statybos leidimą, buvo pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos 2004 m. birželio 11 d. protokolas Nr. 28/04-SBŪ/R, kurį patvirtino gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius - SĮ „Santakos butų ūkis“. Jame nurodyta, kad daugiabučiame name yra 7 butai ir negyvenamos patalpos, apklausos anketos įteiktos 5 savininkams (t.y. be savivaldybės bei paties J. G.) ir gauta išvada - pritarti (duomenys neskelbtini) ir patalpų 4-10-4-13 rekonstrukcijai ir apjungimui į vieną turto vienetą. Pareiškėjas bei kiti namo gyventojai laisva valia priėmė sprendimą sutikti su nurodytais apklausos anketoje rekonstrukcijos darbais, o statybos leidimas buvo išduotas, tik gavus gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų daugumos sutikimą konkretiems rekonstrukcijos darbams atlikti. Kauno miesto savivaldybės sutikimas buvo išreikštas išduodant patį leidimą rekonstrukcijai vykdyti, nes teisės aktai nenumato, kokiu būdu turi būti išreikštas bendraturčių sutikimas. Namo gyventojų sutikimui išreikšti buvo pasirinkta apklausos anketos forma. Apklausos anketas įvertino bendro naudojimo objekto administratorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 20 straipsnio 3 dalies 3 punktu, statybos techninio reglamento (STR) 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 15.3 punktu, J. G. pateikė statinio bendraturčių daugumos sutikimą. Minėti teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl leidimas rekonstrukcijai vykdyti išduotas teisėtai bei pagrįstai, vadovaujantis minėtais leidimo išdavimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais. Atmestinas ir pareiškėjo nepagrįstas teiginys, kad jis sutikimą davė sujungti sraigtiniais laiptais antrajame aukšte esantį 4-tą butą su mansardoje esančiu 5-uoju butu. Joks šių dviejų butų sujungimas fiziškai negalimas, kadangi abu butai randasi skirtingose namo pusėse ir tai pareiškėjui suprantama. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai išvestiniai iš pirmojo bei antrojo reikalavimo. Nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl administracinio akto, kuriuo įteisintos atsakovo J.G. vardu savavališkai įrengtos patalpos mansardoje, panaikinimo bei nesant pagrindų naikinti statybos leidimą, nėra pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. N. G. ir jos atstovė advokatė prašė skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo G. P. prašė skundą tenkinti bei paaiškino, kad sutikimo dėl ginčo patalpų rekonstravimo nėra davę, todėl mano jog statyba vykdoma neteisėtai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu: 1) prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl pareiškėjo skundo reikalavimo - panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą, netenkino ir bylą šioje dalyje nutraukė; 2) Bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. l-NS-398, nutraukė, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai; kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skųsti administracinius aktus, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami aktai yra individualūs administraciniai aktai, priimti ne pareiškėjo atžvilgiu, todėl jų apskundimo terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą. Pabrėžė, kad apie Statybos leidimą ir Pažymą, pareiškėjas sužinojo iš atsakovo J. G. atsiliepimo, kuris teismui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 26 d. (I t. b. l. 38 - 41). Duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų sužinojęs apie šiuos ginčijamus aktus, nenustatyta. Atsakovai nenurodė pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjui apie šiuos ginčijamus aktus būtų žinoma anksčiau nei jis pats nurodė. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Konstatavo, kad pareiškėjas, 2009 m. rugpjūčio 26 d. sužinojęs apie šiuos administracinius aktus ir skundą dėl šių aktų panaikinimo teismui pateikęs 2009 m. rugsėjo 11 d., nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
Pabrėžė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas praleido terminą skųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą (toliau - Įsakymas). Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-99/2004, prijungtos prie šios administracinės bylos, pareiškėjas ir jo atstovė L. P., būdami ieškovais nurodytoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno miesto apylinkės teisme, ginčijo tą patį Įsakymą, skundžiamą šioje administracinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-99/2004 I t. b. l. 11–13,56, 150–151). Akivaizdu, kad pareiškėjas, žinodamas apie skundžiamą Įsakymą dar 2003 metais ir skundą teismui dėl šio Įsakymo dalies 1.1 punkto panaikinimo šioje administracinėje byloje pateikdamas 2009 m. liepos 29 d., žymiai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis praleido terminą skundui paduoti, tai, kad apie savo teisių pažeidimą ginčijamo Įsakymo 1.1 punktu suprato tik 2009 metais liepos mėnesio pradžioje, atsakovui J. G. pradėjus vykdyti rekonstrukcijos darbus ginčo patalpose 4-10/2,00; 4-11/4,02;4-12/19,90; 4-13/3,17, nelaikytina svarbia ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančia, objektyvia priežastimi dėl kurios pareiškėjas praleido terminą ginčyti Įsakymo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovas J. G. nuosavybės teises į ginčo patalpas: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, įgijo Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto pagrindu. Pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl šio įsakymo teisėtumo, todėl atsakovo J. G. nuosavybės teisių įgijimo teisėtumas į palėpės patalpas: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, šioje administracinėje byloje nevertintinas. Pareiškėjo argumentai dėl J. G. statytojo teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus palėpės patalpose: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, atmesti kaip nepagrįsti. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktas patvirtino atsakovo J. G. nuosavybės teises į palėpės patalpas: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, ir atsakovo J. G. bendrą statytojo teisę į rekonstrukcijos įgyvendinimą nuosavybės teise priklausančiose palėpės patalpose.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510 teisėtumo.
Pabrėžė, kad buto rekonstrukcijai buvo būtinas statybos leidimas, kurio išdavimui buvo reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 d). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-764/2009) nurodė, kad bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, duodamą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Išduodant skundžiamą Statybos leidimą buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai turėjo būti gautas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), penkių butų ir kitų dviejų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas nesant tinkamo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių sutikimo. Prieš išduodant skundžiamą Statybos leidimą buvo atliekama daugiabučio namo patalpų savininkų apklausa. Daugiabučio namo patalpų savininkų apklausa buvo įforminta apklausos anketose dėl butų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (I t. b. l. 48, 49, III t. b. l. 20, 98, 99,102, 110). Sutikimo dėl rekonstrukcijos nedavė tik vienas buto Nr. 1 savininkas G. P.. Šio buto savininkė J. P. sutikimą davė (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis). Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijai pritarė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų dauguma. Taigi, ginčo atveju, bendraturčiams davus sutikimą konkrečiam buto Nr. 4 rekonstrukcijos sprendimo būdui, ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, nepažeidžiant patalpų savininkų teisių bei interesų. Byloje nenustatyta duomenų, kurie galėtų paneigti, jog bendraturčių sutikimas buvo duotas būtent konkretiems buto Nr. 4 rekonstrukcijos projektiniams sprendiniams, kuriems įgyvendinti atitinkami buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas.
Nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjas, sutikdamas dėl buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, nesuprato, jog butas Nr. 4 spiraliniais laiptais bus sujungtas su palėpėje esančiomis patalpomis: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17. Pareiškėjo manymu, butas Nr. 4 spiraliniais laiptais turėjo būti sujungtas su palėpėje esančiu butu Nr. 5, kurio rekonstrukcijai davė sutikimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad virš buto Nr. 4 yra palėpėje esančios patalpos: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17. Pareiškėjo nurodytas butas Nr. 5 yra visai kitoje namo dalies pusėje, ne virš buto Nr. 4 (III t. b. l. 77). Butų Nr. 4 ir Nr. 5 sujungimas spiraliniais laiptais techniškai bei fiziškai neįmanomas. Pareiškėjo įsivaizduojamas butų Nr. 4 ir Nr. 5 sujungimas spiraliniais laiptais nebuvo numatytas ir buto Nr. 4 rekonstrukcijos projektiniuose sprendiniuose, kadangi tokių butų sujungimas techniškai neįmanomas (I t. b. l. 172, 174-177, III t. b. l. 77). Apklauso anketų turinys, būtent 2 punktas, patvirtino, kad buvo nurodytas konkretus buto Nr. 4 rekonstrukcijos būdas, konkretūs buto rekonstrukcijos sprendiniai: spiraliniais laiptais sujungti butą su viršuje esančiu butu, išardyti nelaikančias pertvaras, įrengti židinį, atidengti gegnes, rekonstruoti tūrinius stoglangius, juos sujungti, įrengti sutapdintus stogo langus. Apklausos anketoje pareiškėjas pritarė, išreikšdamas savo neabejotiną sutikimą dėl konkrečių buto Nr. 4 rekonstrukcijos projektinių sprendinių (I t. b.l. 48). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis nesuprato, kad rekonstrukcijos darbai bus vykdomi palėpės patalpose: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, subjektyvūs, nelogiški ir nepagrįsti. Nėra jokių pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas 2004 m. gegužės 25 d. apklausos anketoje pritarė buto Nr. 4 spiraliniais laiptais sujungimui su viršuje esančiomis palėpės patalpomis: 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17, nes virš buto Nr. 4 yra būtent nurodytos palėpės patalpos, kitų patalpų nėra (1 t. b.l. 48).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398 teisėtumo.
Teismas konstatavo, kad ginčijamoje pažymoje buvo konstatuotos faktinės aplinkybės apie nebaigtą rekonstruoti gyvenamosios paskirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto. Pažymoje nustatytas bute vykdomos rekonstrukcijos atitikimo rekonstrukcijos projektui faktas. Pažymoje nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų). Ginčijama Pažyma, priimta ne pareiškėjo atžvilgiu, pati savaime negali jam sukelti jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo argumentai dėl šios Pažymos neteisėtumo, susiję tik su Pažymoje nustatyto fakto nuginčijimu, kad atsakovas J. G., pareiškėjo teigimu, 2006 metais nebuvo pradėjęs buto rekonstrukcijos darbų pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 38-3GR486-510. Taigi, pareiškėjo skundas dėl Pažymos teisėtumo yra tik dėl fakto nuginčijamo, bet ne dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas šioje byloje neginčijo jokių teisinių pasekmių kilusių šios Pažymos pagrindu. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijama Pažyma nesukuria pareiškėjui jokių pasekmių.
Pabrėžė, jog konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punktą ir nėra pagrindo termino atnaujinti, bei pareiškėjui nenuginčijus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510 teisėtumo, nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų ir įpareigoti J. G. netrukdyti naudotis mansardos patalpomis 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 bei per 6 mėnesių terminą pašalinti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos rekonstrukcijos mansardos patalpose 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Šiuos skundo reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III.
Pareiškėjas V. P. apeliaciniu skundu (V t., b. l. 199-209) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-152-428/2012 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2011 m. gruodžio 12 d. patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Dėl prašymo atnaujinti terminą skųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-49681.1 punktą.
Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968-1.1 punkto paduoti neatnaujino. Teigia, jog teismas visiškai nevertino skunde nurodytų argumentų, kurie patvirtina termino praleidimo priežasčių svarbumą. Nurodo argumentus, išdėstytus patikslintuose skunduose (IV t., b. l. 108-118, 119-130).
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510
Mano, jog teismas nevertino ir neatsižvelgė tai, jog jokių apklausos anketų dėl palėpėje esančių patalpų 4-12/19.9, 4-10/2.00, 4-11/4,02, 4-13/3.17 rekonstravimo nebuvo pateikta, taip pat nebuvo pateiktas namo savininkams šių patalpų rekonstravimo projektas, su tokiais dokumentais susipažinti pareiškėjas neturėjo galimybės. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų, kad atsakovas J. G. netinkamai atskleidė buto rekonstrukcijos siekius ir buto rekonstrukciją sprendimo būdus. Teismo nuomone, anketų 2 punktas patvirtina, kad šiame punkte buvo detalizuota konkretūs rekonstrukcijos sprendiniai. Su minėtais teismo argumentais nesutinka. Teigia, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pavirtinančių, jog su rekonstrukcijos sprendiniais pareiškėjas buvo supažindintas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, jog J. G. niekada nebuvo pateikęs tinkamų projektinių pasiūlymų (Statybos įstatymo 2 str. 31 d.), iš kurių pareiškėjas turėtų galimybę įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes (statybos darbus, jų apimtį ir pan.), vien anketos 2 punkte išvardinti statybos darbai negali būti laikomi tinkamu rekonstrukcijos darbų detalizavimu, pagal kurį galima spręsti apie numatomas darbų apimtis. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, jog jis nesuprato, kad butas Nr. 4 spiraliniais laiptais bus sujungiamas su palėpėje esančiomis patalpomis, nes, teismo teigimu, butų Nr. 4 ir Nr. 5 sujungimas spiraliniais laiptais techniškai bei fiziškai neįmanomas. Su minėtais teismo motyvais nesutinka. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog su teismo nurodytais projektiniais sprendiniais buvo supažindintas, todėl neturėjo jokios galimybės išreikšti savo nuomonės dėl palėpėje esančių patalpų sujungimo su atsakovui J. G. priklausančiu butu.
Mano, jog visiškai neaiškus ir nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjo abejonės dėl nurodyto protokolo turinio pagrįstumo, nurodant, kad 3 anketas pripažinus negaliojančiomis, nebuvo daugumos patalpų savininkų pritarimo, nėra pakankamas pagrindas paneigti kitus nuoseklius ir neprieštaraujančius įrodymus, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kokios faktinės aplinkybės patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-10 iki 4-13 rekonstrukcijai pritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų dauguma. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nebuvo pateikta paneigiančių duomenų į bylą, jog rekonstrukcijai pritarė 5 patalpų savininkai, nes atsakovai tokių įrodymų, kad 5 patalpų savininkai davė sutikimus, kaip to reikalauja CK 4.85 straipsnio 5 dalis, nepateikė. Todėl teismas be pagrindo nenustatė Statybos leidimo išdavimo neteisėtumo pagrindų.
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398.
Mano, kad tai, jog byla, įskaitant minėtą reikalavimą, teisminga administraciniam teismui konstatavo Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. nutartimi, todėl nepagrįstai teismas nutraukė bylą minėtoje dalyje.
Teigia, kad Pažyma pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, tačiau teismas to visiškai nevertino, formaliai nurodydamas jog Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir bylą toje dalyje nutraukė.
Tretieji suinteresuotieji asmenys L. P., J. P. ir G. P. pateikė prašymą prisidėti prie apeliacinio skundo (t. V, b. l. 12–14).
Dėl prašymo atnaujinti terminą skųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 punktą
Sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01- 4968 1.1 punkto paduoti neatnaujino. Pritaria pareiškėjo nuomonei, jog nuo 2009 m. liepos mėn. užvedus civilinę bylą dėl pažeistų teisių gynimo Kauno miesto apylinkės teisme pareiškėjas savo teisių atžvilgiu buvo rūpestingas ir atidus, tinkamai jas įgyvendino, byla buvo užvesta operatyviai, kaip jau nurodė pareiškėjas, pradėjus realiai įgyvendinti Įsakymą - rekonstrukcijos darbus ginčijamoje palėpės dalyje. Pritaria pareiškėjo pozicijai, jog ne tik pareiškėjas, bet ir mes tretieji asmenys, net negalėjome numatyti, jog Specialioji teisėjų kolegija nustatys kitokį šio ginčo teismingumą. Akivaizdu, jog buvo suklaidintas ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas, pačių teismų, kurie išaiškino, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-99/2004, jog tokio pobūdžio ginčas yra bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo objektas. Pažymi, jog ieškinio pateikimui bendrosios kompetencijos teismui sutrumpinti administracinio akto skundimo terminai nėra taikomi. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie patvirtina termino praleidimo priežasčių svarbumą, bylą išspręsdamas formaliai, neįsigilinęs į visą bylos esmę. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, privalo būti įvertintas padaryto pažeidimo pobūdis ir teismo vaidmuo šiame ginče. Teismas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, privalo siekti teisingiausio, protingiausio ir sąžiningiausio, o ne formalaus bylos baigties rezultato, siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atstatyti teisinę taiką tarp šalių. Tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytas priežastis neatsižvelgė. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog termino neatnaujinimas šioje byloje reiškia toleravimą neaiškios, neteisėtos situacijos bei iš esmės pažeidžia vieną iš kertinių teisės principų, jog iš neteisėtų veiksmų atsiranda teisėtos pasekmės.
Dėl Įsakymo neteisėtumo.
Nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510
Sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pritaria apelianto nuomonei, jog teismas nevertino ir neatsižvelgė tai, jog jokių apklausos anketų dėl palėpėje esančių patalpų 4-12/19.9, 4-10/2.00, 4-11/4,02, 4-13/3.17 rekonstravimo nebuvo pateikta, taip pat nebuvo pateiktas namo savininkams šių patalpų rekonstravimo projektas, su tokiais dokumentais susipažinti neturėjome galimybės Pažymėtina, jog J. G. niekada nebuvo pateikęs tinkamų projektinių pasiūlymų vien anketos 2 punkte išvardinti statybos darbai negali būti laikomi tinkami rekonstrukcijos darbų detalizavimu, pagal kurį galėjome spręsti apie numatomas darbų apimtis. Tai, jog nebuvo pateikti jokie projektiniai pasiūlymai patvirtina byloje esanti G P. apklausos anketa, į kurią teismas net atsižvelgė, nepagrįstai nurodydamas, jog J. G. atskleidė buto rekonstrukcijos siekius ir buto rekonstrukcijos sprendimo būdus.
Pažymi jog atlikus neteisėtą rekonstrukciją ginčo palėpės patalpose, gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), tapo avarinės būklės, suskilinėjo pastato lauko sienos, nes namo laikančios konstrukcijos buvo pakeistos neturint jokių kompetentingų specialistų išvadų.
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos\ valstybinės priežiūros skyriaus 2006-09-27pažymos Nr. l-NS-398
Sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Sutinka su apelianto motyvais nurodytais dėl kitų skundo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 1–11) prašo V. P. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-152-428/2012 palikti galioti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl prašymo atnaujinti terminą skusti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 08 26 įsakymo Nr.02-01-4968 1.1 punktą
Pabrėžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas termino skųsti administracinį aktą atnaujinimo terminą, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo visas galimybės skųsti šį administracinį aktą, tačiau to nedarė 6 metus.
Mano, jog apelianto motyvai dėl termino administraciniam aktui ginčyti neatnaujinimo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Mano, kad neatnaujinus teismui termino skųsti ginčijamą administracinį aktą, teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr.38-3 GR 486-510 panaikinimo
Mano, jog teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nesuprato, kad rekonstrukcijos darbai bus vykdomi ginčo palėpės patalpose subjektyvūs, nelogiški ir nepagrįsti.
Statybos leidimas buvo išduotas buto Nr. 4 rekonstrukcijos projektui atitikus išduotoms projektavimo sąlygoms, statybas teisės aktų reikalavimams, taip pat esant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų daugumos sutikimui.
Pabrėžia, kad butų savininkams buvo pateikti projektiniai pasiūlymai ir tai nurodyta Apklausos anketų 1-me punkte. Projektinių pasiūlymų pakako, nes nei vienas iš savininkų apklausos 3 punkte nenurodė, kad nėra susipažinęs su projektiniu pasiūlymu. Be to, visose Apklausos anketose 2-me punkte buvo labai konkrečiai nurodyta, kokie rekonstrukcijos darbai bus atlikti. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, mano, kad apelianto teiginiai dėl LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 d. 2 p., 20 straipsnio 2 d. 3 p., CK 4.85 straipsnio pažeidimų atmestini.
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27d. pažymos Nr. l-NS-398 panaikinimo.
Pažyma buvo konstatuotos faktinės aplinkybės apie nebaigtą rekonstruoti gyvenamosios paskirties butą, esantis (duomenys neskelbtini), kuris rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto. Pažymoje nustatytas bute vykdomos rekonstrukcijos atitikimo rekonstrukcijos projektui faktas. Pažyma negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 16–19), kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, žinodamas skundžiamą įsakymą dar 2003 metais ir skundą dėl šio įsakymo dalies panaikinimo pateikęs teismui tik 2009 m. liepos 29 d., žymiai praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti.
Taip pat sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nelaiką svarbiomis, dėl ko terminas skųsti ginčijamą administracinį aktą galėtų būti atnaujintas.
Mano, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis buvo suklaidintas pačių teismų, kurie neva jam išaiškino, jog tokio pobūdžio ginčas yra bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo objektas.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr.38-3 GR 486-510 panaikinimo
Pažymi, kad atsakovas J. G. nuosavybės teises į ginčo patalpas įgijo Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 punkto pagrindu, todėl apelianto argumentas, kad statybos leidimas turi būti panaikintas dėl to, kad atsakovas J. G. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į minėtas patalpas, yra visiška nepagrįstas bei atmestinas, kadangi ne statybos leidimo pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teises šias patalpas, todėl šis argumentas neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo.
Pažymi, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prieš išduodant šį statybos leidimą, buvo gautas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos 2004 m. birželio 11 d. protokolas Nr. 28/04-SBŪ/R, kuriame nurodyta, kad buvo vykdoma nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų apklausa dėl buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijos. Šiame protokole nurodyta, kad daugiabučiame name iš viso buvo 7 patalpų savininkai, buto (duomenys neskelbtini) ir patalpų nuo 4-1 iki 4-13 rekonstrukcijai pritarė 5 patalpų savininkai. Priimta išvada - pritarti nurodyto buto ir patalpų rekonstrukcijai. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodo pagrindo, kodėl Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo nesivadovauti šiuo protokolu.
Pabrėžia, jog byloje nepaneigta aplinkybė, kad 2004 metų pavasarį 5-ojo buto savininkė S. G. G. įteikė daugiabučio namo patalpų savininkų apklausos anketą dėl butų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo. Ieškovas pasirašė apklausos anketą 2004 m. gegužės 25 d. , taigi, darytina išvada, kad davė sutikimą, kad butas Nr. 4 būtų spiraliniais laiptais sujungiamas su viršuje esančiu butu, išardomos nelaikančios pertvaros, įrengiamas židinys, atidengiamos pagegnės, rekonstruojami tūriniai stoglangiai sujungiant, įrengiami sutapdinti stogo langai. Rekonstrukcijos projekto, kuriam buvo išduotas 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimas, aiškinamajame rašte nurodyta, kokie numatomi statybos darbai.
Teigia, jog apeliantas aplinkybei, kad kartu su apklausos anketa nebuvo pateiktas buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas, pagrįsti nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, ši aplinkybė taip pat neturi įrodomosios reikšmės ginčijamo statybos leidimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi pareiškėjas laisva valia priėmė sprendimą sutikti su nurodytais rekonstrukcijos darbais, statybos leidimas buvo išduotas, tik gavus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų daugumos sutikimą konkretiems rekonstrukcijos darbams atlikti. Apeliantas teigia, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog su rekonstrukcijos sprendiniais supažindintas, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kodėl visgi jis pasirašė apklausos anketoje bei davė sutikimą atlikti anketoje aprašytus statybos darbus. Atsakovo nuomone, apeliantas visus argumentus, kad jam nebuvo pateiktas projektas susipažinimui bei neturėjo galimybės išreikšti nuomonės dėl patalpų sujungimo, turėjo teisę pateikti apklausos organizatoriui prieš pasirašydamas apklausos anketoje, o ne po to, kai jo sutikimas sukėlė pasekmes, ir jam esant buvo išduotas statybos leidimas. Pažymi, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų: sutikimai nėra ginčijami ar nuginčyti.
Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui neginčijant pažymos kitais argumentais, kurie būtų susiję su jam kilusiomis teisinėmis pasekmėmis, laikytina, kad ši pažyma negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ. Be to, pareiškėjas nurodydamas, kad ši pažyma naikintina dėl to, kad ginčo patalpose po ginčijamo statybos leidimo išdavimo nebuvo atlikti jokie rekonstrukcijos darbai, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kaip to reikalauja LR CPK 178 straipsnio, tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 20–28) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skusti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 papunktį.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1 punkto (toliau - Įsakymas) paduoti neatnaujino. Nurodo argumentus, kurie iš esmės sutampa su Kauno savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytais argumentais.
Dėl įsakymo neteisėtumo.
Pabrėžia, jog pareiškėjo argumentai, kad Įsakymo priėmimo metu J. G. nebuvo ginčo patalpų statytoju, tuo laiku jis buvo tik buto (duomenys neskelbtini), nuomininku, atsakovas niekada neinformavo pareiškėjo apie savo ketinimus įsiteisinti ginčo patalpas savo vardu, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. pareiškėjas neįrodė, kad ginčo patalpas įsirengė kitas asmuo, o ne J. G.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M. paliudijo, kad ginčo patalpas įsirengė atsakovas J. G.. Byloje esantis UAB „Restauracija“ 2011 m. balandžio 20 d. rašto Nr. SD-97 turinys pavirtina, kokius statybinius darbus 1985 metais ginčo patalpose atliko J. Ir S. N. G.. Pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu jokių daiktinių teisių į 3-ąjį butą (duomenys neskelbtini), neturėjo, todėl jo ar jo šeimos teisės negalėjo būti pažeistos.
Kauno miesto savivaldybei sutikus, jog ginčo patalpos būtų įteisintos atsakovo J. G. vardu, pareiškėjas, 2003 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. l-RL-3406 pagrindu įsigijęs butą (duomenys neskelbtini), perėmė visas buvusios savininkės, t. y Kauno miesto savivaldybės teises ir pareigas, kadangi sutinkamai su Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.48 straipsnio 2 dalimi perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pareiškėjo argumentas, kad jokie Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės savavališkai pastatytus statinius įteisinti gyvenamojo namo nuomininko vardu“ yra nepagrįsti, neįrodyti (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 130 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Inspekcijos nuomone, ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas priimtas teisės aktais reikalaujamų dokumentų pagrindu, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.
Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui neginčijant pažymos kitais argumentais, kurie būtų susiję su jam kilusiomis teisinėmis pasekmėmis, laikytina, kad ši pažyma negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto panaikinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apie skundžiamą Įsakymą žinojo dar 2003 metais, tačiau skundą teismui dėl šio Įsakymo dalies 1.1 punkto panaikinimo šioje administracinėje byloje pateikė 2009 m. liepos 29 d., t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą, kurie nėra siejami su asmens suvokimu, kad jo turimas ir jam žinomas administracinis aktas pažeidžia jo teises. Todėl tuo atveju, jeigu asmuo skundo teismui nepaduoda, kaip jis teigia, dėl to, kad nesuvokė administracinio akto teisinių pasekmių, tokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinai tik nuo paties pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, kurios atitinkamai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-839/2011). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-4968 1.1. punkto panaikinimo praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių, kurios nėra pagrindas termino atnaujinimui.
Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, kad Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. nutartimi konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. l-NS-398 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, ir todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą minėtoje dalyje. Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija nenagrinėjo bylos iš esmės, nevertino pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o tik nustatė, kokiam teismui – administraciniam ar bendrosios kompetencijos – byla teisminga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. l-NS-398 (I t., b. l. 50) pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, joje nėra įtvirtinti jokie valiniai įpareigojimai pareiškėjui, taigi ir pareiškėjo teisių ši pažyma pažeisti negali.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Lygiai taip pat administracinis teismas negali ir nutraukti bylos, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar nutraukti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-47/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-30/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-80/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiama išvada nesukelia jam teisinių pasekmių. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes, kaip minėta, tokie motyvai yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla nutraukta, keistina, šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetant.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510 pagrįstumo sprendime išdėstytais motyvais, todėl jų nebekartos. Taip pat sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog, atmetus pareiškėjo skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 38-3GR486-510 bei Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. l-NS-398, nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus – įpareigoti J. G. netrukdyti naudotis mansardos patalpomis 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 bei per 6 mėnesių terminą pašalinti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos rekonstrukcijos mansardos patalpose 4-10/2,00; 4-11/4,02; 4-12/19,90; 4-13/3,17 padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Teisme gautas atsakovo J. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. N. G. atstovės advokatės D. Ž. prašymas atlyginti teismo išlaidas: 1 000 Lt, sumokėtų advokatei D. Ž. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, konsultaciją ir dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui palankus sprendimas, jie turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš atstovavimo sutarties (V t., b. l. 47), atsakovą J. G. ir trečiąjį suinteresuotą asmenį S. N. G. atstovavo advokatė D. Ž.. D. Ž. prašyme nurodo, kad J. G. ir S. N. G. patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už konsultaciją, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. 1000 Lt sumokėjimą advokatei D. Ž. patvirtina 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovą J. G. ir trečiąjį suinteresuotą asmenį S. N. G. atstovavusi advokatė D. Ž. dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną užmokestį už J. G. ir S. N. G. suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA (paslaugos buvo suteiktos po 2008 m. sausio 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad už advokato konsultaciją turi būti priteistina vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9, 10 punktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012). Prašyme nenurodyta, kokios trukmės konsultacijas teikė advokatė D. Ž., tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendra prašoma atlyginti suma nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas), atsakovui J. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. N. G. priteistinas 1 000 Lt teismo išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. l-NS-398 pakeisti pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetant. Atsakovui J. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. N. G. iš pareiškėjo V. P. priteisti 1 000 Lt teismo išlaidų atlyginimą (po 500 Lt kiekvienam).
Nutartis neskundžiama.