- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1660-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21955-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, E. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas J. K. pateikė skundus dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, prašydamas panaikinti 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 17 d. patvarkymus bei priimti 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimą kontorai: nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti, kadangi tik po to kontora galėtų pateikti pareiškėjui raginimą, nurodomą civilinio proceso kodekse (toliau - CPK). Pareiškėjas nurodė, jog antstolis 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo pareiškėjo nepilnametei dukrai, kuriuo taip pat buvo nutarta areštuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su E. K.. 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nebuvo leidžiama mokėti kas mėnesį išlaikymą dukrai A. K.; 2019 m. birželio 20 d. nutartimi teismas pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką. Pasak pareiškėjo, antstolio patvarkymai prieštarauja 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. birželio 20 d. (keičiančiai pirmiau minėtą nutartį) nutartims, jie priimti pagal 2019 m. kovo 25 d., o ne pagal pakeistą galiojančią nutartį. 2019 m. kovo 25 d. nutartyje buvo numatyta galimybė atsiskaityti su ieškove ne pagal ieškinį dėl išlaikymo teikimo. Apeliantas nurodė, jog jis nusiuntė antstoliui prašymą vykdyti 2019 m. birželio 20 d. nutartį, tačiau dokumento, kad gali atlikti 2019 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytus mokėjimus negavo. 2019 m. birželio 17 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo neteisėtas, kadangi antstolis nenustatė konkrečios sumos, kuri per vieną mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Leidimas teikti išlaikymą dukrai suteiktas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, todėl ir joje nustatyti mokėjimai privalo būti skaičiuojami nuo joje pavedamų antstoliui veiksmų atlikimo. Antstolis turėjo priimti patvarkymus dėl priverstinio išieškojimo tik prieš tai nustatęs lėšų dydį ir tik esant sąlygai, kad skolininkas savo dukrai išlaikymo nemoka geranoriškai. Prie pareiškėjui siųstų skundžiamų patvarkymų nebuvo pridėtas raginimas geranoriškai sumokėti įsiskolinimą.
2. Antstolis D. Traigys, 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundus. Nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį Nr. e2-7213-869/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aprašytas skolininkui priklausantis turtas. Turto apraše prie kiekvieno arešto, taikomo skolininko sąskaitoms, buvo komentaras, kad areštuojamos piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. J. K. pirmos eilės išlaikymo nemokėjo, nors tokiems veiksmams atlikti turto akto apraše nurodyta galimybė buvo; šiems veiksmams atlikti skolininkui reikėjo pateikti antstoliui prašymą nustatyti laisvai disponuojamą sumą konkrečiai sąskaitai. Išieškotoja į antstolį kreipėsi tik praėjus beveik trims mėnesiams nuo nutarties priėmimo dienos, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui dėl laikino išlaikymo įsiskolinimo ir surašė patvarkymą. Antstolis nedelsdamas ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų bei 2019 m. birželio 17 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Siekiant nustatyti laisvai disponuojamą sumą ir tokiu būdu sudaryti skolininkui galimybę atlikti nutartyje leidžiamus mokėjimus, skolininkui buvo pateiktas 2019 m. kovo 27 d. patvarkymas, kurio antrame punkte prašoma pateikti banko išrašus, pagal kuriuos antstolis turėtų galimybę nustatyti skolininkui priklausančių gaunamų lėšų dydį, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tačiau iki šių skundų teikimo teismui nagrinėti dienos skolininkas minėtų dokumentų nepateikė. Skolininkas 2019 m. liepos 6 d. pateikė prašymą vykdyti 2019 m. birželio 20 d. nutartį; 2019 m. liepos 10 d. buvo surašytas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriame skolininkas dar kartą paprašytas raštu pateikti informaciją apie būtinus atlikti mokėjimus ir gaunamas pajamas. 2019 m. liepos 16 d. buvo surašytas pakartotinis patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, tačiau skolininkas prašomos pateikti informacijos nepateikė. Toks skolininko elgesys ne tik prieštarauja įstatymų normoms, bet apsunkina vykdomųjų dokumentų įvykdymo galimybes.
3. Suinteresuotas asmuo E. K. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog skolininkas geranoriškai būtų mokėjęs 215 Eur periodines išlaikymo išmokas nepilnametei dukrai, todėl sprendė, jog 2019 m. birželio 14 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui yra pagrįstas. Kliūčių, dėl kurių minėtas dokumentas negalėjo būti priimtas vykdymui, teismas nenustatė, o pareiškėjas, skųsdamas minėtą patvarkymą jų neįvardijo.
6. Dėl antstolio 2019 m. birželio 17 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo, teismas pažymėjo, jog nutartyje nurodžius, kad priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja yra vaiko motina, pareiškėjas galėjo objektyviai įvertinti, jog lėšų, skirtų vaiko išlaikymui gavėja, yra vaiko motina, ieškovė, su kuria buvo leidžiama atsiskaityti iš areštuotų lėšų.
7. Teismas nurodė, kad skolininkas, vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, galėjo pats kreiptis į antstolį su prašymu nustatyti konkrečią sumą konkrečiai jo vardu atidarytai sąskaitai nutartyje nurodytiems leidžiamiems mokėjimams atlikti. Nėra duomenų, kad skolininkas teikė antstoliui panašaus pobūdžio prašymus, priešingai - jis nevykdė antstolio priimtų patvarkymų.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiami patvarkymai priimti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo, t. y. antstolis vadovavosi ta nutartimi, kuri patvarkymų priėmimo dieną buvo įsiteisėjusi bei pateikta vykdyti. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nepanaikinta skolininko prievolė ir tėvo pareiga mokėti priteistas periodines išmokas vaiko išlaikymui. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs antstolio prašomą informaciją, reikalingą 2019 m. birželio 20 d. nutartyje numatytų nurodymų vykdymui, nei civilinėje, nei vykdomose vykdomosiose bylose, nėra.
9. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, nesiųsdamas raginimo vykdyti sprendimą geruoju CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė, kadangi 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. birželio 20 d. nutartyse buvo numatytas skubus nutarties vykdymas.
10. Teismo vertinimu pareiškėjo pateikti skundai yra teisiškai nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti skundžiamą nutartį, tenkinti skundą dėl neteisėtų antstolio patvarkymų pagal įsiteisėjusią 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-7213-869/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Laikantis 2019 m. kovo 25 d. nutarties reikalavimų, tapo neįmanoma vykdyti kitą 2019 m. kovo 25 d. nutarties reikalavimą - mokėti išlaikymą dukrai, nes atlikti mokėjimus būtent A. K. tiesiogiai draudė 2019 m. kovo 25 d. nutartis ir 2019 m. kovo 27 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 2041/19/00621. Būtent todėl pareiškėjui nepavyko iš antstolio areštuotų sąskaitų padaryti pavedimus dukros išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. 2019 m. birželio 20 d. nutartimi teismas pakeitė 2019 m kovo 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, susijusią su atsakovo piniginių lėšų areštu, t. y., nustatė, kad atsakovui J. K. iš sąskaitose esančių areštuotų lėšų leidžiama mokėti privalomus mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove E. K. pagal šią bei 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su nepilnametės dukters A. K. išlaikymu, įskaitant ir laikino išlaikymo mokėjimus ir kt.
11.3. Skundžiama nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai 2019 m. birželio 20 d. nutarčiai Nr. e2-7213-869/2019, kuri nustato, jog J. K. negalėjo mokėti išlaikymo dukrai pagal 2019 m. kovo 25 d. nutartį, kas, pasak apelianto, neleidžiama pagal CPK 18 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Antstolis D. Traigys atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestinas, nes antstolis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, visi procesiniai dokumentai parengti laikantis įstatymo reikalavimų, antstolis elgėsi pagrįstai ir teisėtai, o teismas išsamiai ištyrė pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikė teisės normas. Antstolis atsiliepime išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir 2019 m. liepos 19 d. patvarkyme. Papildomai nurodė, jog skolininkas geranoriškai nevykdo 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. birželio 20 d. nutarčių, piktybiškai nepateikia antstoliui reikiamos informacijos. Iki šios dienos iš skolininko darbo užmokesčio išskaitytos sumos E. K. pervestos nebuvo; antstolis yra išieškojęs priteistą išlaikymą už kelis mėnesius, tačiau dėl skolininko skundų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo veiksmai atidėti iki skundo išnagrinėjimo momento. Skolininko teiginys, kad 2019 m. birželio 20 d. nutartis panaikina 2019 m. kovo 25 d. nutartį yra klaidingas, nes vėlesnioji nutartis tik papildo ankstesniąją nutartį, tačiau nenaikina skolininko prievolės mokėti vaikui priteistų periodinių išmokų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
15. Iš civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog antstolis D. Traigys vykdo dvi vykdomąsias bylas: Nr. 0241/19/00621 ir Nr. 0241/19/01056, pradėtas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria nutarta nepilnametei pareiškėjo dukrai A. K. priteisti iš J. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis 215 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui bei esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su E. K. pagal šią nutartį (v. b. Nr. 0241/19/00621 l. 1-4). 2019 m. kovo 27 d. antstolis surašė turto aprašą išieškotojos pareikštų 95 500 Eur sumos reikalavimų užtikrinimui. 2019 m. birželio 14 d. E. K. antstoliui pateikė prašymą dėl 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalies dėl įpareigojimo mokėti laikiną išlaikymą dukrai priverstinio vykdymo (v. b. Nr. 0241/19/01056 l. 8). Nustatęs, jog išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. birželio 1 d. sudarė 471,16 Eur, antstolis 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdymui (v. b. Nr. 0241/19/01056 l. 9, 22). 2019 m. birželio 17 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. Nr. 0241/19/01056 l. 20-21). 2019 m. liepos 12 d. bei 2019 m. liepos 16 d. dėl šių antstolio veiksmų antstolio kontoroje gauti du analogiški skundai (b. l. 1-2; 7-8). Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog skundžiama nutartis prieštarauja 2019 m. birželio 20 d. nutarčiai Nr. e2-7213-869/2019 (skundžiama nutartis bei antstolio patvarkymai nustatė, kad ir pagal 2019 m. kovo 25 d. nutartį J. K. privalėjo mokėti išlaikymą dukrai, tačiau 2019 m. birželio 20 d. nutartyje numatyta, jog J. K. negalėjo mokėti išlaikymo dukrai pagal 2019 m. kovo 25 d. nutartį, ir ją pakeitė).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, taip pat civilinės ir vykdomųjų bylų medžiaga, neturi pagrindo sutikti, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas motyvuotai pagrindė savo išvadas, t. y. nurodė tiek faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais rėmėsi, tinkamai juos įvertino bei nurodė teisės normas, kurias taikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo motyvai iš esmės nesiejami su skundžiama nutartimi, t. y. jame kartojami skundo teiginiai, neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvaciją.
17. Šiuo atveju, nesant byloje duomenų, jog skolininkas geranoriškai būtų mokėjęs 215 Eur periodines išlaikymo išmokas savo nepilnametei dukrai, teismas sprendė, jog 2019 m. birželio 14 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, kad būtent aplinkybė dėl procesinio sprendimo neįvykdymo sudarė pakankamą pagrindą antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą dėl laikino išlaikymo vykdyti.
18. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šio straipsnio 2 dalį - sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, <...> patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
19. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl lėšų arešto nelaikytina kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skundžiamų patvarkymų priėmimo metu 2019 m. birželio 20 d. nutartis net nebuvo priimta. Be to, šia nutartimi tik patikslinta 2019 m. kovo 25 d. nutartis dėl leidimo atlikti mokėjimus iš areštuotų lėšų, tačiau nenaikina pareiškėjo prievolės teikti dukrai laikiną išlaikymą nuo 2019 m. kovo 25 d. nutartyje nurodyto termino. Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis bei antstolio patvarkymai prieštarauja 2019 m. birželio 20 d. nutarčiai atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas padarė teisingą išvadą, jog tik esant duomenų, kad skolininkas geruoju vykdo teismo nutartį, antstolis negalėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu.
20. Atskiruoju skundu apeliantas prašo tenkinti jo skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų (patvarkymų). Skunde suformuluotu reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti minėtus patvarkymus bei priimti 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimą kontorai: nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti, kadangi tik po to kontora galėtų pateikti pareiškėjui raginimą, nurodomą CPK.
21. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 2² punkto 3 dalyje numatyta, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas.
22. Taigi, pagal paminėto teisės akto nuostatas, antstolis konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, nustato skolininko prašymu. Joks teisės aktas šio, nuo skolininko valios priklausančio, veiksmo nesieja su galimybe atlikti priverstinius vykdymo veiksmus (priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą). Atkreiptinas dėmesys, kad dar vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/00621 esančiame antstolio D. Traigio 2019 m. balandžio 5 d. patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti ankstesnį pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, paaiškinta, jog J. K. pateikus konkretų prašymą dėl nutartyje leidžiamų mokėjimų antstolis nustatys atitinkamą laisvai disponuojamą sumą, iš kurios bus galima atlikti nutartyje leidžiamus mokėjimus. Skundžiamos nutarties išvados, kad byloje nėra duomenų apie skolininko teiktus panašaus pobūdžio prašymus, apeliantas atskirajame skunde nekvestionuoja.
23. Taigi, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties ir skundžiamų antstolio veiksmų (patvarkymų) neteisėtumo.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.