Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant A. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, jo gynėjai advokatei Danutai Cytovič,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą pagal viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi A. M. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta, o 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi – pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadoje, atsižvelgiant į trumpą A. M. stebėjimo laikotarpį, pakankamos kritikos sutrikimui nebuvimą, siekiant užtikrinti būklės stabilumą, rekomenduojama pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodyta, kad A. M. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, skiriamas medikamentinis gydymas. A. M. kartą per mėnesį atvykdavo pas gydantį gydytoją, lankėsi pas socialinius darbuotojus. Gydymo procese A. M. dalyvauja, vartoti paskirto medikamentinio gydymo nevengia. A. M. buvo įsidarbinęs, tačiau išlaikyti darbą nepavyko, emocinė būsena pablogėjo, buvo skirtas papildomas medikamentinis gydymas. Konsultacijų metu A. M. būdavo ramus, jo psichikos būklė buvo be neigiamos dinamikos. A. M. kritika ligos atžvilgiu išlieka nepilna. Konsultacijų metu A. M. bendradarbiauja. Kliedesių, suvokimo sutrikimų išklausyta nebuvo. Psichozės simptomų nestebima, tačiau išlieka negatyvi šizofrenijos simptomatika emocijų, mąstymo ir valios sferose, socialinė ir darbinė dezadaptacija. A. M. gyvena su tėvu, kuriam padeda, namuose buities darbus atlieka pats, konfliktus, agresijos priepuolius neigia. A. M. teisėtvarkos pažeidimų nestebėta, pavojingumas visuomenei nenustatytas.

Specialistė-gydytoja psichiatrė E. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. daug metų serga psichikos sutrikimu, daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, nuo gegužės mėnesio stebimas ambulatoriškai viešojoje įstaigoje „Centro poliklinika“. A. M. reguliariai lankėsi gydytojų konsultacijose, vartojo jam paskirtą medikamentinį gydymą, jo psichikos būklė buvo pakankamai stabili, tačiau dėl tam tikrų išorės veiksnių pasvyruodavo, psichozės reiškinių nestebėta, jo elgesys buvo pakankamai ramus. Klinikiniame vaizde dominavo negatyvi A. M. šizofrenijos simptomatika, kuri emocijų sferoje pasireiškė tuo, kad jo emocijos yra blausios, pakankamai monotoniškos; mąstymo sferoje – epizodiškai reiškiasi mąstymo nenuoseklumas; valios sferoje – jam sunku priimti sprendimus. A. M. kritika ligos atžvilgiu išliko formali, nepilna, tai pasireiškė ne visą laiką pakankamu įsitraukimu į gydymo procesą, pavyzdžiui, psichologo konsultacijų atsisakymą, pakankamai formaliu kontaktu, ne visada atviru dalinimusi išgyvenimais, trumpais, neišsamiais pasisakymais. Stebėti A. M. socialinės adaptacijos sunkumai: dėl darbo sukelto streso pablogėjo psichikos būklė, todėl jam teko išeiti iš darbo; nepavyksta palaikyti ilgalaikių santykių, atkurti santykių su šeima. A. M. rekomenduojama ilgus metus, jeigu ne visą gyvenimą, vartoti medikamentinį gydymą, lankytis pas psichiatrus ir psichologus. A. M. pavojingumas visuomenei nenustatytas, nes turimomis žiniomis nebuvo konfliktų ar agresijos priepuolių, tačiau nutraukus gydymą beveik visada psichikos būklė pablogėja, dėl to gali padidėti pavojingumas visuomenei. Įvertinusi A. M. socialinės adaptacijos trūkumą ir pagrinde tai, kad stebėjimo laikotarpis yra per trumpas, rekomenduoja tęsti priverstinį ambulatorinį gydymą.

A. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, teismo posėdžio metu parodė, kad jaučiasi gerai, gydymo įstaigoje lankosi, vaistus vartoja. Injekcija kartą per mėnesį. Vaistai jam padeda, sutinka toliau juos vartoti. Priverčiamoji medicinos priemonė dar yra reikalinga, neprieštarauja jos pratęsimui. Ieško darbo, stengiasi atkurti santykius su šeima, gyvena su tėvu.

A. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė Danuta Cytovič teismo posėdžio metu palaikė A. M. poziciją ir neprieštaravo priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui, pastebėjo, kad tai netrukdo jam kasdieniame gyvenime.

Priverčiamoji medicinos priemonė pratęstina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalies pagrindu priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Iš viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvados ir jos atstovės, specialistės-gydytojos psichiatrės E. I. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad bendrai A. M. psichikos būklė pagerėjo, tačiau vis dar jo kritika psichikos sveikatos sutrikimui yra nepakankama, psichikos sveikatos būklė dėl išorinių veiksnių svyruoja, išlieka negatyvi šizofrenijos simptomatika emocijų, mąstymo ir valios sferose, socialinė ir darbinė dezadaptacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad A. M. psichikos būklė dar nėra pagerėjusi tiek, jog sudarytų pagrindą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti. A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu neprieštaravo priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui, sutiko toliau vartoti jam paskirtą medikamentinį gydymą, nes tai jam padeda. Pagal nustatytą diagnozę yra numatytas ilgalaikis A. M. gydymas, o nutraukus gydymąsi, pasak E. I., psichikos būklė beveik visada pablogėja, dėl to gali padidėti ir asmens pavojingumas visuomenei, todėl yra svarbu užtikrinti nepertraukiamą A. M. gydymą. Ambulatorinis stebėjimas, medikamentinis gydymas nevaržo A. M. labiau, negu reikia priverčiamosios medicinos priemonės tikslams pasiekti, nes kasdieniame gyvenime tai jam netrukdo, todėl jos taikymas yra proporcingas. Visa tai sudaro pagrindą priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.