Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) patrulis 2009-03-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 865145 (toliau – Protokolas) dėl A. I. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 1 d., nes A. I. 2009-03-17 apie 16.45 val. Savanorių pr.- Riovonių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 607, v. n. (duomenys neskelbtini) pravažiavo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78.11 p. reikalavimus (b. l. 6).

Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. inspektorius, išnagrinėjęs A. I. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-03-19 nutarimu Nr. E 865145 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis LR ATPK 124¹ str. 1 d. ir 30² str., paskyrė jam administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 3, 7).

Teismo posėdyje A. I. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

KET 78.11 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuoja, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės (...), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra LR ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai yra patenkintos visos sąlygos: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole A. I. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2009-03-17 apie 16.45 val. Savanorių pr.- Riovonių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot 607, v. n. (duomenys neskelbtini) pravažiavo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir tuo pažeidė KET 78.11 p. reikalavimus (b. l. 6).

Iš policijos pareigūno S. J. tarnybinio pranešimo ir Protokolo matyti, kad A. I. nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, neigė jį padaręs ir Protokolo grafoje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ paaiškino, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, iš sankryžos išvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Pažymėjo, kad jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti kartu su juo važiavę R. I. ir I. N. (b. l. 6, 9).

Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti R. I. ir I. (I.) N. parodė, kad jie važiavo viename automobilyje, kurį vairavo A. I., gerai matė, kad A. I. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o išvažiuojant iš sankryžos mirksėjo geltonas šviesoforo signalas (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. J. parodė, kad jie kartu su kolega patruliavo Savanorių pr., Vilniuje, ir stebėjo Savanorių pr. sankryžą. Matė, kai vienoje eismo juostoje automobiliai sustojo. A. I. vairuojamas automobilis, važiavęs gretima eismo juosta, sankryžą pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Kai A. I. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą degė geltonas šviesoforo signalas. Policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo apie 100 m. nuo sankryžos, todėl gerai matė, kai A. I. vairuojamas automobilis artėjant prie sankryžos ir likus iki jos apie 10 m. padidino greitį ir ją pravažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui (žr. teismo posėdžio protokolą).

Policijos pareigūno S. J. 2009-03-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant kartu su L. S. 2AB sektoriuje, stebint Savanorių pr.- Riovonių g. sankryžą, pastebėjo kaip automobilis Peugeot 607, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. I., pravažiavo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Privažiuojant sankryžą, gerai matėsi, kad A. I. vairuojamas automobilis artėdamas prie sankryžos važiuodamas trečia eismo juosta greitėjo, nors antra eismo juosta važiavę transporto priemonės stojo, o Peugeot markės automobilis iki sankryžos likus apie 10 m. greitėdamas ir nestodamas važiavo tolyn. Į sankryžą įvažiavo degant jau geltonam šviesoforo signalui, būnant sankryžoje degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas. Su administraciniu teisės pažeidimu A. I. nesutiko, teigė, kad iš sankryžos išvažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui yra leidžiama (b. l. 9).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai yra įstatymo nustatyta tvarka gauti parodymai apie byloje jiems žinomas aplinkybes. Tai duomenys, kurie priskiriami prie pirminių įrodymų, nes neegzistuoja tarpinė grandis tarp įrodymų ir įrodinėjamųjų faktų. Teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu objektyviąją teisės pažeidimo pusę, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūno teiginių – išraiška. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas paprastai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo nagrinėjamu atveju, todėl tarnybinių pranešimų ir Protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Taip pat pabrėžia ir tai, kad Protokolas vien dėl to, jog informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, kad jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.): Protokolą (b. l. 6), policijos pareigūno 2009-03-17 tarnybinį pranešimą (b. l. 9), policijos įskaitos duomenis (b. l. 10-11), A. I. paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 6), jo paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų S. J., R. I. ir I. N. parodymus (žr. teismo posėdžio protokolą), konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. paaiškinimų, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų R. I. ir I. N., kurie kartu važiavo su A. I. jo vairuojamu automobiliu, parodymų ir policijos pareigūno S. J. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių bei teismo posėdyje jo duotų parodymų, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kad A. I. pažeidė KET 78.11 p. reikalavimus, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 1 d.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05), teisėja daro pagrįstą išvadą, kad A. I. skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. I. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veiksmuose LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. ir 250 str. 1 p., teisėja

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. I. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. inspektoriaus 2009-03-19 nutarimą Nr. E 865145, kuriuo A. I., vadovaujantis LR ATPK 124¹ str. 1 d. ir 30² str., buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. I. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.